Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Straipsniai

« Atgal

2004-11-02
ES ir LT prioritetai: AR SUDERINTI ES IR LIETUVOS PLĖTROS PRIORITETAI?

Lapkričio 2 d. Vilniuje įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai Europos Parlamente: doc.dr.Laima Andrikienė, dr.Eugenijus Gentvilas, doc.dr.Margarita Starkevičiūtė, prof.Vytautas Landsbergis, Arūnas Degutis, Gintaras Didžiokas ir dr.Danutė Budreikaitė.

Susitikimo metu LPK prezidentas dr.Bronislovas Lubys pristatė Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės plėtros prioritetus pramonės ir verslo visuomenės akimis. LPK ryšių su Europos Parlamento nariais tikslus ir uždavinius, LPK darbotvarkėje esančius ES teisės aktų projektus aptarė LPK viceprezidentas ir generalinis direktorius Mykolas Aleliūnas, jo pavaduotojas Gintaras Morkis, T.Nikitinas.

Europarlamentaras Arūnas Degutis kalbėjo apie Lietuvos stojimo į ES sutartyje nustatytų nuostatų persiderėjimo galimybes, Danutė Budreikaitė - apie ES užsienio prekybos politikos formavimą, Eugenijus Gentvilas - apie Lietuvos europarlamentarų ir verslo struktūrų bendradarbiavimo galimybes ir naudą.

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė savo pranešimą paskyrė Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės plėtros prioritetų suderinamumui, jų įgyvendinimo ypatumams.

Europos Sąjungos problemos ir prioritetai

„Turėčiau pradėti nuo Lisabonos strategijos, kurios esmė gali būti nusakyta paprastai: daugiau ir geresnių darbų konkurencingesnėje Europoje. 2000 m. kovą Lisabonoje ES vyriausybių vadovai nustatė ES strateginį tikslą: iki 2010 m. ES ekonomiką paversti konkurencingiausia pasaulyje ir dinamiškiausia žinių ekonomika, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą, t.y. ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumų sumažinimą. Tai apima daugybę sričių įskaitant vidaus rinką, informacinę visuomenę, mokslinius tyrimus, švietimą, struktūrines ekonomikos reformas, stabilią valiutą, makroekonominę politiką, augimą arba plėtrą ir tvarkingus (darnius) viešuosius finansus“, sakė dr.Laima Andrikienė.

Europarlamentarė pažymėjo, kad darbo vietų kūrimas buvo pagrindinis Lisabonos uždavinys, nors to buvo tikimasi visų pirma iš ekonomikos augimo sustiprėjus konkurencingumui, vykdant struktūrines reformas ir mažinant biurokratiją. Buvo tikimasi, kad ES vyriausybės skatins geriausią patirtį ir keisis idėjomis apie naujų darbo vietų sukūrimą, deja, taip neįvyko.

Europos Sąjungos konkurencingumo ataskaita ir jos išvados

Nyderlandų ekspremjero Wim Kok vadovaujama 13 ekspertų grupė parengė ataskaitą, kuri šių metų lapkritį buvo pristatyta ES lyderiams. Jos išvada aiški: ES tikiausiai nepavyks įgyvendinti Lisabonos tikslų. Pranešime prognozuojami sukrečiantys padariniai, jei Lisabonos procesas nebus atgaivintas. „Kyla grėsmė visuomenės pusiausvyrai, o šiuo požiūriu ir jos civilizacijos gyvybingumui“, sakoma pranešime.

Pranešime nuogąstaujama, kad dirbantieji nepajėgs išlaikyti didėjančios Europos pensininkų armijos, sustos ekonomikos augimas, grės nuosmukis. Jau dabar Europa praranda pozicijas ir JAV, ir Azijos atžvilgiu, pradeda reikštis pavojingos politinės jėgos.

Minėtame pranešime teigiama, kad nors ES plėtra į dešimt naujų valstybių yra sveikintina, ji dar labiau apsunkino Lisabonos tikslų įgyvendinimą: naujokės pasižymi mažesniu užimtumo ir darbo našumo lygiu, todėl šiuo požiūriu ES bus sunku pasivyti JAV. Kita vertus, ten pat pripažįstama, kad spartus ekonomikos augimas naujose narėse yra teigiamas reiškinys, Rytų Europoje sukuriantis dinamišką ekonominę erdvę.

„Lisabonos strategija neturėtų būti laikoma vienkartiniu tikslu, į kurį po 2010 metų būtų galima nekreipti dėmesio. Tai - nenutrūkstantis procesas“, tvirtina pranešimo autoriai. Pranešime taip pat pažymima, kad Europa pasirinko socialinį modelį, kurį ji norėtų išlaikyti, nes numatomos gyvenimo trukmės, kūdikių mirtingumo, pajamų skirtumų ar skurdo požiūriais Europos Sąjungos rezultatai yra geresni nei JAV.

Pranešime pažymima ir pasiekta pažanga: nuo Lisabonos proceso pradžios Europoje sukurta 6 milijonai darbo vietų, o JAV užimtumas per tą laiką sumažėjo, tačiau 15 ES senbuvių dar reikia iki 2010 m. sukurti 11 milijonų darbo vietų, jei norima pasiekti 70 proc. užimtumo lygį. Tuo tikslu rekomenduojama suderinti įmonių pelno mokesčio apskaičiavimo tvarką ir sumažinti verslui tenkančią biurokratinę naštą.

Lietuvos prioritetai

Kokius gi prioritetus šiame kontekste formuluoja Lietuva - Europos Sąjungos narė nuo šių metų gegužės 1-osios dienos? O Lietuva pažymi, kad ne tik 2005 ir 2006 metais, bet ir naujojoje finansinėje perspektyvoje 2007 - 2013 metais mūsų prioritetai bus: Ignalinos programos finansavimas, Kaliningrado tranzito klausimų sprendimas, finansinės priemonės šengeno instrumentui įgyvendinti, o taip pat visavertis dalyvavimas tokiose ES politikos srityse kaip Bendroji žemės ūkio politika. Tai - ištraukos iš darbinio dokumento, kuriuo naudojasi mūsų Vyriausybės nariai, Lietuvos atstovai Europos Parlamente, kiti pareigūnai.

Atsakykime patys sau: ar pirmiausiai skirdami pinigus Kaliningrado srities plėtrai ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, stiprindami sienų apsaugą ar, kitaip sakant, geriau finansuodami šengeno instrumento įgyvendinimą, daugiau lėšų skirdami žemės ūkiui tapsime konkurencingiausios ir dinamiškiausios pasaulyje žinių ekonomikos dalimi, sukursime daugiau ir geresnių darbo vietų?! Aišku, kad ne! Antras klausimas: ar su tokiais tikslais ir prioritetais padėsime ES pasiekti aukščiau minėtus tikslus, ar sugebėsime įnešti svarų indėlį, siekiant bendro ES tikslo? Ir vėl atsakymas tas pats - ne!

Taigi, kyla tradicinis klausimas - ką daryti? Išvada aiški: pirmiausiai būtina suderinti Lietuvos prioritetus su ES prioritetais, siekti, kad Lietuva būtų ne ES provincija blogąja šio žodžio prasme, o taptų dinamiškiausiu, žinių ekonomika grindžiamu ES regionu. Lietuva, išnaudodama savo geografinę padėtį ir turimą žmogiškąjį potencialą, turi visas galimybes tokia tapti. Tik šiuo atveju investicijas, struktūrinių fondų lėšas reikėtų pirmiausiai nukreipti ne į kelių tiesimą, o skirti inovacijoms skatinti, naujų technologijų, žinių ekonomikos plėtrai, moksliniams tyrimams finansuoti.