Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Susitikimai

« Atgal

2006-11-14
KAS SUKŪRĖ TOKĮ BIUROKRATINĮ APARATĄ?

Ieva Staniulytė
Vilnius, 2006 11 03

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė aktyviai dirba ne tik Europos Parlamente Briuselyje ir Strasbūre, ji taip pat daug keliauja po Lietuvą, susitinka su įvairių miestų ir miestelių gyventojais, išklauso jų problemas, pasakoja apie tai, kokie vėjai pučia Europos Sąjungoje, kokios naudos turi ir galėtų turėti Lietuva būdama ES nare. Be abejo, labiausiai apčiuopiama nauda yra ES finansinė parama panaudojant ES struktūrinius fondus bei ES biudžetą. Būtent ši tema ir buvo pagrindinė dr. Laimos Andrikienės vizito Utenoje metu. Į Uteną lapkričio 2 d. europarlamentarė atvyko susitikti su šiame mieste studijuojančiu jaunimu, savivaldybės vadovais ir darbuotojais, rajone veikiančių bendruomenių vadovais bei atstovais, su jais aptarti ES finansinės paramos panaudojimo šioje apskrityje problemas ir pasiekimus.

----------------------------------------------------------------

Paskaita ir diskusija Utenos kolegijoje

Utenoje dr. Laima Andrikienė visų pirma užsuko į Utenos kolegiją, susitiko su jos dėstytojais ir studentais. Jiems europarlamentarė papasakojo apie darbą Europos Parlamente, kitas Europos Sąjungos institucijas, būsimą Europos Sąjungos plėtrą. Ši paskaita kolegijos studentams buvo labai reikalinga, nes, kaip jie patys prisipažino, informacijos apie Europos Sąjungą turi nepakankamai. (Kas gali paneigti galimybę, kad būtent dėl šios priežasties - nežinojimo - dauguma susitikime dalyvavusių studentų pasisakė už tai, kad Lietuvai nereikia euro, bent jau artimiausiu metu?..)

Džiugu buvo girdėti, kad Utenos jaunimas nori būti visaverčiais ES piliečiais: jie nori, kad Šengeno erdvė būtų išplėsta, kad Lietuva taptų jos nare, kad lietuviai galėtų laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą taip, kaip ir senųjų ES valstybių narių piliečiai. „Deja, iki šiol taikomi apribojimai ir patikrinimai senųjų ES valstybių pasienyje naujųjų ES valstybių narių piliečius paverčia tarsi antrarūšiais, o taip neturėtų būti, nes viena pagrindinių laisvių, kuriomis remiasi visa Europos Sąjunga, yra laisvas žmonių judėjimas", - studentams sakė Lietuvos atstovė Europos Parlamente.

Kita aktuali tema, aptarta šio susitikimo metu, buvo studentų galimybės dalyvauti Europos Sąjungos studentų mainų programose, pagal kurias jie gali išvykti studijuoti į kitų ES valstybių aukštąsias mokyklas, universitetus. Kaip pažymėjo Utenos kolegijos direktorės pavaduotoja akademinei veiklai Virgilija Titenienė, šios kolegijos studentai vis aktyviau dalyvauja įvairiose Europos Sąjungos programose, vis dažniau išvyksta trumpam studijuoti į užsienio šalis, tačiau šis procesas dar tik įsibėgėja, ir kol kas ne visi norintys gali išvykti įgyti žinių užsienio valstybių aukštosiose mokyklose.

Šia tema europarlamentarė pažymėjo, kad po ilgų debatų ir derinimų tarp Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento jau patvirtinta, kad mokymuisi visą gyvenimą 2007-2013 m. skiriama 6,97 mlrd. eurų. Mokymasis visą gyvenimą - tai iš ES biudžeto finansuojama programa, kurią sudarys keturios paprogramės - Comenius (jai skirta 1,047 mlrd. eurų), Leonardo Da Vinči (1,725 mlrd. eurų), Erasmus (3,114 mlrd. eurų), Grundtvig (358 mln. eurų) ir dvi programos - Jean Monnet (170 mln. eurų) ir Transversal (skersinė programa) (369 mln. eurų). Taigi, ateityje Lietuvos moksleiviams ir studentams išvykti studijuoti ar kelti kvalifikaciją kitoje ES šalyje bus lengviau, jei tik sugebėsime aktyviai dalyvauti ES mokymosi visą gyvenimą programoje. Beje, Europos liaudies partijos - Europos demokratų politinė grupė (frakcija) Europos Parlamente, kurios narė yra ir Laima Andrikienė,  siūlė mokymuisi visą gyvenimą skirti 13,62 mlrd. eurų, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė kitų frakcijų paramos.

Atsakiusi į klausimus, palinkėjusi sėkmės kolegijos studentams Laima Andrikienė ir su ja susitikimuose dalyvavę padėjėjai Giedrius Indrašius, Aldona Drėgvaitė ir šių eilučių autorė išskubėjome į susitikimą Utenos rajono savivaldybėje.

Dr. Laima Andrikienė: „Europos Sąjungos biudžetas – mūsų biudžetas, todėl turime drąsiai juo naudotis“

Savivaldybėje L.Andrikienės susitikimo su rajono maru Alvydu Katinu metu buvo pasikeista nuomonėmis apie ES finansinės paramos panaudojimą Lietuvoje ir Utenos rajone. Vėliau ši tema buvo plačiai ir detaliai aptariama diskusijoje, kurioje dalyvavo rajono meras A.Katinas, vicemeras J.Burokas, rajono tarybos nariai, savivaldybės darbuotojai, bendruomenių vadovai ir atstovai, žurnalistai.

Pradėdama diskusiją europarlamentarė pažymėjo, kad Lietuva už kiekvieną į Europos Sąjungos biudžetą sumokėtą eurą iš jo gauna triskart tiek. Todėl kažin ar reikia įrodinėti, kuo Lietuvai naudinga narystė Europos Sąjungoje. Tačiau jei norime gauti kuo daugiau ES biudžeto lėšų Lietuvoje realizuojamiems projektams, reikia pasistengti, būtina išmokti pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias Lietuvai teikia narystė Europos Sąjungoje. Deja, Lietuva šiuo požiūriu Europos Sąjungoje atrodo labai vidutiniškai: Europos Komisijos 2006 m. rugsėjo 13 d. duomenimis mūsų šalis sugebėjo panaudoti tik 25,6 proc. iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo Lietuvai 2004-2006 metams numatytos paramos...

Utenos apskritis lyginant ją su kitomis apskritimis dirba tikrai gerai: vertinant pagal įsisavintas ES lėšas skaičiuojant vienam gyventojui Utenos apskritis yra trečioje vietoje (po Marijampolės ir Alytaus apskričių)(Lietuvos Finansų ministerijos 2006 m. rugsėjo 30 d. duomenimis). Utenos apskritis yra trečioje vietoje ir pagal tai, kiek ES lėšų tenka vienam gyventojui, skaičiuojant pagal pasirašytas sutartis. Europarlamentarė, minėdama šiuos skaičius, pažymėjo, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia, jog projektas bus sėkmingai įgyvendintas, o sutartyje numatytos lėšos įsisavintos, todėl šis rodiklis vertintinas tik kaip papildoma informacija, atspindinti apskrities aktyvumą siekiant paramos iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo.

Kas sukūrė tokį biurokratinį aparatą - ES ar mes patys?

Ne vienas susitikimo dalyvis reiškė susirūpinimą dėl biurokratizmo, kurį tenka įveikti kiekvienam, siekiančiam gauti ES paramą. Ir nebūtinai jūsų projektas turi būti didelės apimties ir reikalaujantis ženklios ES paramos. Kalbėjusieji pabrėžė, kad net Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paraiškos yra per daug sudėtingos, ūkininkams sunku jas suprasti ir teisingai užpildyti be pagalbos iš šalies. Dar sunkiau kaimo bendruomenėms, kurios nori gauti ES paramą kultūros namų, kitų viešosios paskirties objektų renovacijai, jų pritaikymui naudoti bendruomenių reikmėms. Kaimo bendruomenės nedisponuoja jokiu turtu, jos negali įkeisti nekilnojamo turto (nes jo tiesiog neturi!), o to reikalaujama, jei bendruomenė nori gauti ES paramą.

Be to, ir pats paraiškų vertinimo procesas užtrunka per ilgai, o norint atlikti būtinus darbus ar pakeitimus projekto vykdymo metu, tenka įveikti klaidžius ir sudėtingus sąskaitų rinkimo, ataskaitų rengimo ir kitokius brūzgynus.

Kaip pastebėjo susitikime dalyvavę savivaldybės darbuotojai, viena didžiausių problemų Lietuvoje – nepatyrę projektų paraiškų vertintojai, neretai dėl savo nepatyrimo per daug biurokratiškai žvelgiantys į kiekvieną reikalavimą. Tai nereiškia, kad neturi būti paisoma taisyklių, tačiau pasigendama logiškai pasverto lankstumo, jas taikant praktikoje, vertinant projektus. Todėl daugelis projektų įrašomi į taip vadinamą rezervą arba tiesiog atmetami, o jiems parengti sunaudotos lėšos eina perniek...

Pamokos, kurias kartu išmokome

Laima Andrikienė susirinkusiems kalbėjo apie tai, kad ir Lietuva, ir Europos Sąjunga per pastaruosius trejus metus, t.y. nuo tada, kai 2004 m. gegužės 1 d. ES narėmis tapo dešimt naujų valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, kai ko išmoko. Todėl nuo 2007 m. ES struktūrinių fondų lėšos bus skirstomos pagal naujas taisykles, taisyklės bus paprastesnės (bent jau to reikalauja Europos Parlamentas, kur šiuo klausimu vieningai pasisako ir senosios, ir naujosios ES narės). Be to, Lietuva taip pat išmoko, kad: 1) siekiant, kad skirtumai tarp Lietuvos regionų ne didėtų, o mažėtų, dalį ES struktūrinių fondų lėšų (bent 12 proc., nors europarlamentarės nuomone, ši dalis galėtų būti didesnė) nuo 2007 m. reikia leisti skirstyti patiems regionams per regionų plėtros tarybas; 2) nuo 2007 m. viešieji projektai - mokyklų, ligoninių renovacijos, jų energetinio ūkio modernizavimo ir kt. projektai - nekonkuruos tarpusavyje. Šie projektai yra svarbūs visuomenei, todėl ES lėšos jiems turi būti skirstomos ne konkurso būdu, o regiono plėtros taryboje sutarus, pagal tvarkaraštį, kad žmogiškieji, finansiniai ir kiti resursai be reikalo nebūtų švaistomi paraiškoms rengti; 3) turi būti paprastesnė ir aiškesnė paraiškų ir ataskaitų rengimo, projektų vertinimo tvarka.  Tada ir regioninės politikos rezultatais būsime labiau patenkinti.

 O diskusijos dalyviai, ponios Laimos paklausti, kokius prioritetus jie siūlytų finansuoti iš ES struktūrinių fondų pradedant 2007 metais, siūlė numatyti lėšas daugiabučių namų renovacijai, žvyrkelių asfaltavimui, tiesiog kelių tvarkymui, mokyklų ir ligoninių renovacijai, o taip pat siūlė pastebėti ir kitą tendenciją, kad prekių ir paslaugų kainoms nepaliaujamai kylant ES parama santykinai mažėja, ir jei tik pavėluosi pradėti įgyvendinti projektą, kuris buvo rengtas prieš porą metų, jau gali ir galų su galais nebesuvesti...

Susitikimo pabaigoje dr. Laima Andrikienė dar kartą paskatino uteniškius aktyviai naudotis ES parama ir pažymėjo: „Europos Sąjunga – turtinga sąjunga, jos biudžetas – mūsų visų biudžetas, todėl turime drąsiai ir efektyviai juo naudotis. Labai norėčiau, kad nuo 2007 m. Lietuva būtų minima tarp tų valstybių, kurios geriausiai naudojasi ES finansine parama".