Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Susitikimai

« Atgal

2006-11-07
LŪKESČIAI IR JŲ IŠSIPILDYMAS: KELIONĖ Į NAUJĄJĄ AKMENĘ IR MAŽEIKIUS

Aldona Drėgvaitė
2006 10 30

Paskutinėmis spalio - lapkričio pirmosiomis dienomis, vieną savaitę, Europos Parlamentas Briuselyje būna tuščias, nes visi parlamentarai dirba apygardose, t.y. šalyse, kuriose jie yra išrinkti.

Europarlamentarė dr. Laima Andrikienė apygardos savaitę pradėjo viešėdama Žemaitijoje: ji lankėsi Naujojoje Akmenėje ir Mažeikiuose, domėjosi, kaip šiems atokesniems Lietuvos rajonams sekasi gauti ES lėšų projektams finansuoti, ar daug ir kokių sunkumų patiriama rengiant paraiškas projektams ir juos vykdant.

--------------------------------------------------------

Lietuva panaudojo tik 25,6 proc. ES finansinės paramos
Susitikimuose su Akmenės ir Mažeikių rajonų merais, savivaldybių tarybų nariais, seniūnais ir bendruomenių pirmininkais Laima Andrikienė pabrėžė, kad ES struktūrinių fondų lėšos, kuriomis finansuojamas ES regioninės politikos įgyvendinimas ES valstybėse narėse, skiriamos skirtumams tarp ES valstybių narių ir tarp regionų tų valstybių viduje mažinti. Tačiau šiandien visi matome, kad skirtumai tarp Lietuvos regionų ne mažėja, o atvirkščiai - didėja.

Iš Lietuvai 2004-2006 m. skirtos finansinės paramos (ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo) - 1,5 mlrd. eurų - Lietuva iki 2006 m. rugsėjo 13 d. panaudojo tik 25,6 proc. šių lėšų. Ypač mažai panaudota paramos, skirtos verslui (11 proc.), užimtumui skatinti (10 proc.), žinių visuomenei plėtoti (5 proc.). O juk tikrai galėjome panaudoti daugiau ir efektyviau, ir čia nevertėtų girtis, kad sutarčių turime pasirašę 80 proc. Lietuvai skirtos lėšų sumos, bet juk visi suprantame, kad sutarties pasirašymas - tik proceso pradžia, kuomet niekas negali būti garantuotas, kad projektas bus įgyvendintas, o skirtos lėšos tinkamai, pagal paskirtį įsisavintos.

Įvertinę šiuos rezultatus, galime daryti išvadas, ieškoti šių rezultatų priežasčių: arba Lietuvos valdžia ydingai suformulavo mūsų valstybės prioritetus 2004-2006 m. laikotarpiui ir paprašė pinigų toms sritims, kurioms jų nereikia, arba centralizuota ES struktūrinių fondų administravimo sistema Lietuvoje „springsta“ ir nespėja laiku įvertinti projektų ir priimti sprendimų, arba yra dar kitos priežastys, apie kurias p. Laima ir norėjo išgirsti iš pačių projektų rengėjų ir ES paramos naudotojų.

Akmenės rajonas - tik iš pirmo žvilgsnio nuošalus
...Nuo čia - 150 km iki Klaipėdos uosto, 120 km iki Rygos, 60 km iki Šiaulių, už 50 km - Mažeikiai. Geras susisiekimas, išsaugotos komunalinio ūkio struktūros, pakanka kvalifikuotos darbo jėgos, švari gamta - tai privalumai investicijoms, gamybos plėtrai. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje šiam kraštui atveria palankias ekonominės raidos perspektyvas. Deja, per 2004-2006 m. laikotarpį Akmenės rajone įsisavinta tik 4 mln. litų ES finansinės paramos (tai - vienas blogiausių rodiklių Lietuvoje), skiriamos ir ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, nors parengta nemažai projektų, paraiškų rengimas kainavo nemažus pinigus.

Europarlamentarė į N.Akmenę vyko pasirengusi: ji puikiai žinojo, kokie ES finansuojami projektai šiuo metu įgyvendinami N.Akmenėje, kada buvo pasirašytos sutartys dėl jų įgyvendinimo, kokio dydžio ES parama kiekvienam jų skiriame, kada šie projektai buvo pradėti ir kada planuojama baigti juos įgyvendinti ir pan. tačiau atvykusi ji nesišvaistė patarimais ar pamokymais, ir jau susitikimo pradžioje rajono savivaldybėje tiesiai pasakė: „Atvažiavau ne paskaitą skaityti ar jus mokyti, kaip tvarkytis. Atvažiavau jūsų klausyti, ir pažadu ne tik klausyti, bet ir jus girdėti. Tikrai nepanaudosiu to, ką čia išgirsiu piktam. Bet labai noriu žinoti tikrąsias priežastis, kodėl Jūsų rajone iki rugsėjo pabaigos pavyko įsisavinti tik 4 milijonus litų ES paramos. Tokiam rajonui kaip jūsų, tai juokingai maža suma".

Šiuo metu Akmenės rajono savivaldybės administracija įgyvendina kelis projektus, kuriems naudojamos ES lėšos: Akmenės seniūnijos Akmenės II kaimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimas, užterštos teritorijos išvalymas ir rekreacinės zonos su vandens telkinių įrengimas,  Papilės seniūnijos Pelkelės kaimo vandentiekio ir nuotėkų tinklų tvarkymas, Naujosios Akmenės miesto Eibučių gatvės rekonstrukcija ir kt. ES paramą jau yra gavę ūkininkai Virginijus Kontrimas, Danutė Aleksandra Kachabrišvili,  Sigitas Statkus, AB „Naujasis kalcitas".


Susitikimas N. Akmenės rajono savivaldybėje: meras Anicetas Lupeika ir EP narė Laima Andrikienė

Jei žvyrkelius asfaltuosime tokiais tempais, kaip iki šiolei, mums prireiks 40 metų
Rajono savivaldybės meras Anicetas Lupeika bei administracijos darbuotojai kartu su europarlamentare aptarė naujai teikiamus projektus, taip pat problemas, patiriamas rengiant paraiškas projektams ir juos vykdant.  Meras patikino, kad rajonas pajėgus įsisavinti ir daugiau lėšų, tačiau nemažai projektų yra atmetę vertintojai, dažnai net tinkamai nepaaiškindami priežasčių. Visi diskusijoje dalyvavę pripažino, kad projektams keliami reikalavimai perdaug sudėtingi, projektų atrankos kriterijai neaiškūs, žema projektų vertintojų kvalifikacija, vertintojai yra jauni, nepatyrę, nekompetetingi.

Kaimo bendruomenių (jų rajone yra apie 30) atstovai vardijo problemas vieną po kitos: iširus kolūkiams baigia sugriūti kultūros namai, remonto reikia mokykloms, darželiams, reikia vandentiekio, valymo įrenginių tose gyvenvietėse, kur gyvena mažiau nei 500 gyventojų (tokių gyvenviečių vandentiekio ir vandenvalos projektai negalėjo būti finansuojami, girdi, šios gyvenvietės per mažos, nereikšmingos), rajone reikėtų asfaltuoti apie 600 km. žvyrkelių. „Mes stengiamės, norai dideli, bet atsimušam kaip į sieną. Jei žvyrkelius asfaltuosime tokiais tempais, kaip iki šiolei, mums prireiks 40 metų“, - sakė meras A. Lupeika. Kai kurios aktyvesnės bendruomenės tvarkosi savo jėgomis.

„Pritariame gerbiamai Andrikienei, kad viešieji projektai neturėtų dalyvauti bendruose konkursuose, jiems turėtų būti numatytos kitokios taisyklės. Jei, pavyzdžiui, imsime mokyklas, juk visos mokyklos yra statytos beveik tais pačiais metais, visos vienodai reikalingos remonto, tačiau kažkodėl atrenkamos tik kai kurios“, - kalbėjo p. Lupeika ir dar pridūrė, kad ateityje, 2007-2013 m. laikotarpiu, tarp prioritetų teikiant ES paramą turėtų būti ir daugiabučių namų renovacija.

Mažeikių projektai nuguldavo į rezervą
Mažeikių rajono savivaldybės administracija naudodama ES paramą taip pat įgyvendina nemažai projektų: Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Ukrinų ir Žemalės pagrindinėse mokyklose,  Vadakstės upės baseino melioracijos griovių bei jų hidrotechninių statinių renovacija, ES paramą yra gavę jaunieji ūkininkai Eugenijus Kupliauskas ir Audrius Leliunga, Mažeikių politechnikos mokykla, ūkininkai Antanas Tenys, Kęstutis Paulauskas, žemės ūkio bendrovė „Jučių aruodas" ir kiti.

Mažeikių rajonas per du su puse Lietuvos narystės ES metų panaudojo 4,8 mln. litų Europos Sąjungos paramos (struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo) lėšų. Savivaldybėje į susitikimą su EP nare susirinkusieji vardijo tas pačias (kaip ir akmeniškiai) priežastis, dėl kurių jų rajone parengti projektai pralaimi konkurencinėje kovoje: painios anketos, neaiškūs vertinimo kriterijai, „reiklūs“ vertintojai, perdaug centralizuota sistema. „Kadangi visi projektai turi būti kofinansuojami, o mes turėjome biudžete tam lėšų, todėl drąsiai rengėme, kad tik gautume kokį nors finansavimą, tačiau mūsų projektai dažnai nuguldavo į rezervą“, - susitikime kalbėjo Mažeikių savivaldybės meras V.Džiugelis. Susirinkusieji neslėpė nusivylimo, kad projektų atranka dar ir politizuota.

Kodėl mumis nepasitiki?
Žemalės bedruomenės pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra paraiškų rengimui kelia didelius reikalavimus. Moteris pasakojo, kad ji Rietave dalyvavo seminare, kuriame Švedijos ekspertai pasakojo kaimo bendruomenių atstovams apie projektų rengimą, dalijosi patirtimi savo šalyje. „Reikalavimai, taikomi Švedijoje, gerokai paprastesni. Gi Lietuvoje parašai vieną žodį, o jį pagrįsti turi pridėti dar 15 popierių. Todėl paraiška gaunasi 250 puslapių. Galima įsivaizduoti, kiek užtruks jos vertinimas. Priežastis sukuriame patys. Kodėl mumis nepasitiki?“ – retoriškai klausė žemalietė. Kad tai didelė problema, pritarė ir europarlamentarė, pažymėdama, kad Europos Parlamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl paraiškų supaprastinimo.

Kai L.Andrikienė salėje susirinkusiųjų paklausė apie prioritetus, ką reikėtų tvarkyti pirmiausiai, mažeikiškiai pradėjo vardinti savo miesto ir rajono problemas: mieste reikia geležinkelio pervažos, kuri išspręstų eismo problemas piko metu, reikia stadiono, reikia paramos kaimo bendruomenėms gyventojų gerbūviui gerinti... O apskritai svarbiausia –  atsigręžti į žmogų, stengtis, kad žmogui būtų gera, jauku ir patogu.

Ateityje – didesni pinigai ir daugiau savarankiškumo regionams
Ponia Laima pasidžiaugė, kad ir Lietuva kai ko pasimokė per pirmuosius trejus narystės metus: jei valdžiai nepritruks politinės valios, ketinama nuo 2007 m. 12 proc. ES struktūrinių fondų lėšų atiduoti skirstyti patiems regionams per regionų plėtros tarybas. „Neabejoju, kad  šiauliečiai, klaipėdiečiai, alytiškiai mokės pinigus skaičiuoti ne blogiau už vilniečius, o iš arčiau ir visos problemos geriau matyti. Nesakau, kad bus lengva: bus ir konkurencijos, ir ginčų, gal ir nusivylimų, bet mažesniame rate bus lengviau susitarti, kuriai kurio rajono ir kuriuos projektus reikia finansuoti pirmiausia, o kurie gali dar palūkėti. O ir ES lėšų 2007-2013 m. laikotarpiui bus gerokai daugiau – 10,6 milijardų eurų, arba vidutiniškai per metus turėsime įsisavinti po 1,5 milijardų eurų. galvokime jau dabar, kaip tuos pinigus panaudosime, turime juos investuoti ten, kur labiausiai reikia, kur grąža bus pati didžiausia“, - diskusijos dalyviams kalbėjo ponia Laima.

Europarlamentarė taip pat drąsino akmeniškius ir mažeikiečius aktyviau domėtis programomis, kurias administruoja ir finansuoja pati Europos Komisija. Akmenės ir Mažeikių rajonai gali pasinaudoti dar ir tuo, kad jie yra pasienio rajonai, Europos Sąjungoje pasienio rajonai turi atskiras programas ir gali naudotis jų teikiamomis galimybėmis, lėšomis.

-----------------------------------------------------

P.S. Kelionei į N.Akmenę europarlamentarė pasirinko kelią per Panevėžį, Smilgius, Pakruojį, Meškuičius ir Gruzdžius. Iki Pakruojo kelias buvo puikus: nuo Vilniaus iki Panevėžio netrukome atvykti puikia autostrada, nuo Panevėžio iki Pakruojo - jau prastesniu, bet vis dar asfaltuotu keliu. Už tai nuo Pakruojo iki Gruzdžių beveik visą laiką važiavome vien žvyrkeliais. Pro automobilio langus matėsi didesnės ir mažesnės gyvenvietės, kai kurios - tiesiog pavyzdingai sutvarkytos, bet kelelis buvo, švelniai sakant, nekoks. Kur ten jam iki Europos kelių, kai vos ne į kiekvieną sodybą veda asfaltuotas kelias. Kitaip sakant, europarlamentarė savo kaliu įsitikino, papildomai aiškinti nereikėjo, kad jei tokiais tempais asfaltuosime kelius, tai šiandieniniai keturiasdešimtmečiai tik į gyvenimo pabaigą gali tikėtis, kad Lietuvoje nebeliks žvyrkelių.
Klausimėlis: jei nesugebame panaudoti ES paramos žinių visuomenei plėtoti, užimtumui didinti, verslui remti, tai gal nors kelius susitvarkykime? Vis nauda Lietuvai ir jos žmonėms, gal tuomet nereikės Lietuvai skirtų pinigų atgal į ES biudžetą grąžinti?..

P.P.S. Į N.Akmenę atvykome kiek anksčiau, nei buvome sutarę. Ta proga nutarėme kur nors užkąsti, ir pirmiems sutiktiems praeiviams patarus užsukome į įstaigą, vadinamą skambiu „kavinės" „Prie aikštės" vardu, kuri įsikūrusi N.Akmenės rajono savivaldybės cokoliniame aukšte. Geriau būtume nėję... Maistas - geras, lietuviškas, bet įėjimas, aplinka - atleiskite, bet kaip pačiais tikriausiais sovietiniams laikais. Jokio kito rajono savivaldybėje neteko matyti tokios įstaigos. Bet gal Akmenės savivaldybė ją laiko pašonėje kaip turinčią išliekamąją vertę, kaip priminimą, kad ir taip kažkada gyvenome...