Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Susitikimai

« Atgal

2006-06-12
KAIP KAUNUI ATRAKINTI EUROPOS SĄJUNGOS SEIFĄ? (Diskusija istorinėje Kauno Prezidentūroje 2006 m. birželio 8 d.)

Kauno kultūrininkų diskusija su EP nare

Ar gausime Europos Sąjungos lėšų paminklinės Prisikėlimo bažnyčios užbaigimui, Kauno pilies atstatymui, Pažaislio vienuolyno restauravimui? Tai - kauniečių klausimai Europos Parlamento narei Laimai Andrikienei, kurie paskatino ją suburti išsamiau padiskutuoti šia tema Kauno kultūros baruose besidarbuojančius žmones, inteligentiją, besidominčią šiais klausimais.

Diskusija vyko istorinėje Kauno Prezidentūroje, kur visus svetingai priėmė jos „šeimininkė“ B.Garbaravičienė, paminėjusi, kad tokia šių namų tradicija, kad ši erdvė turi būti atvira visuomenei, atvira diskusijoms.

Pokalbį pradėjusi europarlamentarė L. Andrikienė sakė, kad subrandinę idėjas galime padaryti tikrai didelius darbus ir kvietė pasidalinti tuo, kur labiausiai stringama realizuojant konkrečius kultūrinius projektus. O spragų yra išties, ir ne tik Kaune, nes Europos Sąjungos biudžete Lietuvai numatytos lėšos įsisavinamos prastai. 2004-2006 m. Lietuvai buvo numatyta skirti beveik 3 mlrd. eurų, ti nėra daug Europos mastu, bet šaliai naujokei, tai nemaži pinigai, bet jų mes taip ir „nepasiėmėm“. Pavyzdžiui, kalbant apie ES struktūrinių fondų panaudojimą tenka konstatuoti, kad iki š.m. balandžio mėnesio išmokėta tik 13 proc. ES struktūrinių fondų lėšų ir 25 proc. Sanglaudos fondo, iš kurio remiami transporto ir aplinkosaugos projektai, lėšų. Šiomis lėšomis dar galima bus naudotis iki 2008 metų, bet problema ta, kad nuo 2007 m. jau reikia įsisavinti pinigus, kurie bus skirti kitiems septyneriems metams. Europos biudžete tai numatyta beveik 900 mlrd. eurų, iš jų 11 mlrd. yra Lietuvos, kuriuos galima įsisavinti per įvairius projektus ir programas. Dalį šių pinigų administruos Lietuvos Vyriausybė, dalį – pati Europos Komisija, tad ar sugebėsime šiais pinigais pasinaudoti? Per būsimus septynerius metus Lietuvai numatyta kasmet po 130 mln. Lt, kuriuos galima skirti turizmo plėtrai, paveldo objektams, jų restauravimo projektams, į Lietuvos tūkstantmečio programą įtrauktiems objektams restauruoti ir kt. Tad kauniečiai turėtų intensyviau rašyti projektus, būti atkaklūs ir ryžtingi, kad antrasis Lietuvos miestas neliktų trečiuoju broliu (jau jį lenkia net Klaipėda), kad vėl Vilniuje „nenusėstų“ beveik visi pinigai. Ar kauniečiai negalėtų pagalvoti apie tikrai rimtą projektą ir „pasisemtų“ pinigų, kaip, tarkim, pavykęs Volfgango Amadėjaus Mocarto jubiliejaus projektas, kuriam 2006 metais iš Europos Sąjungos biudžeto buvo atseikėta 3 mln. eurų. „Pasidalinkime idėjomis, sumanymais, kad galėtume kurti tikrai ambicingus projektus ir juos realizuoti“, – kvietė europarlamentarė L.Andrikienė.

Kauno kultūrinio gyvenimo panorama ir vertinimai

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas S. Šliažas apžvelgė Kauno kultūrinę situaciją, paminėjo geras idėjas ir darbus, tačiau problemų šioje srityje vis tik yra. Miestą aplenkia garsūs ir įžymūs menininkai ir atlikėjai, nes nėra geros šiuolaikinės koncertinės salės, bet p. Šliažas pasidžiaugė tuo, kad miesto savivaldybė iš Kultūros ministerijos perėmusi Kauno pilį sėkmingai ją restauruoja ir lėšų lyg pakanka. Taigi, „belskis ir bus atidaryta“, – sakė S.Šliažas. Gal per mažai iniciatyvų yra iš meno įstaigų. Didieji festivaliai, kaip Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“ gauna paramą, tad ir kitiems reikėtų pasistengti, Savivaldybės Kultūros skyrius atviras įvairioms mintims ir idėjoms.

B. Garbaravičienė pastebėjo pasikeitimus, jie tikrai yra, bet į Kauną kol kas žiūrima kaip į provinciją, o kad čia yra istorinis kultūros lopšys, prisimenama tik ruošiant svarbius istorinius renginius. Kartais stebimasi, kodėl Kaune tiek daug muziejų – 46, dalis išlaikomi iš savivaldybės lėšų, bet tai juk Pirmosios Respublikos palikimas, tai pirmieji memorialumo ženklai. Deja, kultūros žmonės užmiršti, ir durys jiems ne visada atidarytos, - sakė B. Garbaravičienė. Vilniuje kultūros politika ir požiūris į ją apskritai yra visai kitoks.

Į diskusiją įsijungusi Kauno dramos teatro vadovė I.Pukelytė pastebėjo, kad lyginant lėšas, skirtas kultūrai, situacija nesikeičia, padiskutuojama ir vėl užmirštama.

S.Šliažas minėjo, kad švietimas ir kultūra turėtų būti lyg ir broliai dvyniai, bet švietimo ministro įsakymais reikia vadovautis, o kultūra – erdvė, kurioje reikia kapstytis patiems, labai stinga valstybės požiūrio ir strategijos.

Kiti pasisakiusieji su tuo sutikti nenorėjo, sakė, kad kultūra neturėtų būti reglamentuota nei įstatymais, nei įsakymais. Kultūra gali egzistuoti ir be įstatymų. Patys žmonės turi kurti, kas kita švietimo ministro įsakymai, tačiau S. Šliažas mano, kad pvz., jei atsirastų Dainų šventės įstatymas, gal būtų ir gerai, nes Savivaldybei organizuoti pačiai, neturint valstybinio požiūrio, gana sunku. Jam pritarė ir chorvedys p.Jurkonis, sakydamas, kad Dainų šventės išsigimsta, tarpukariu buvo daugiau liaudiškos, o dabar tampa savotiškais koncertais, viskas atsiremia į lėšas ir iki galo neapgalvotą formą. Šią temą pratęsė ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos pirmininkė D. Vailionytė, sakydama, kad net ir sovietmečiu dainų šventės buvo liaudiškesnės. Ji taip pat klausė parlamentarės, ar utopinė idėja būtų Kaune įsteigti dar vieną – vaikų dailės muziejų, jaunųjų dailininkų ugdymo centrą.

Kauno apskrities žurnalistų sąjungos pirmininkas V.Mačiulis sakė, kad jėgas reikėtų sukoncentruoti ir gauti Europos Sąjungos pinigus. Reikėtų pagalvoti, kaip atrakint tą Europos seifą, kad Kaunas nebūtų trečiasis brolis.

Diskusijoje dalyvavęs rašytojas S. Abromavičius sakė, kad Kauno rašytojai, lyginant su Vilniumi – provincija, jam nepatinka ir Kauno savivaldybėje tvyranti atmosfera, kurioje ne apie rimtus dalykus galvojama, bet visi įsivėlę į partijų kovą ir lyderystę. Mes patys tą provinciją ir darom, pabrėžė rašytojas.

Profesorius, Vilniaus Senamiesčio Senato narys A. Miškinis sakė, kad matom Vilnių, bet ar patys pasiimam pinigus? Vilniaus kultūros paveldui skiriami milijonai, ir Savivaldybė į tai žiūri profesionaliai, o Kaune asmeniniai interesai aukščiau už visuomeninius.

Taisyklės keisis

Profesorius Ramūnas Navickas, turįs patirtį projektų rašyme, nuogąstavo, kad tai „pragariškas“ darbas, o patyrinėjus rezultatus matyti, kad „sužaista“ 13:1 Vilniaus pateiktų projektų naudai. Ir jei toliau taip bus, tai Kaunas liks provincija. Jis pažymėjo, kad reikėtų supaprastinti projektų rašymo taisykles. Dabar gi tarp savęs konkuruoja konsultacinės firmos, bet ne projektų autoriai.

L. Andrikienė pastebėjo, kad projektų rengimo taisyklės tikrai keisis, jos bus paprastesnės, aiškesnės, visame procese bus mažiau popierizmo ir biurokratijos.

Apibendrindama europarlamentarė sakė, kad ji gauna daug prašymų, tarkim, pakeisti langus ar duris, bet jų, deja, nepasiūlysi įrašyti į ES biudžetą. Bet ji sakė tikinti, kad kauniečiai bus kūrybingi ir pateiks gerus projektus, na, gal ir ne visai tokius, kaip V.A.Mocarto jubiliejaus projektas, bet gal ateis diena, kai ir M.K.Čiurlionio jubiliejaus projektas atskira eilute bus įrašytas į ES biudžetą...

Virginija Bieliauskaitė