Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Diskusijos KAVA SU POLITIKA

« Atgal

2007-03-06
Europos kaimynystės politika ir Lietuvos indėlis

EUROPOS KAIMYNYSTĖS POLITIKA IR LIETUVOS INDĖLIS: AR LIETUVOS VEIKIMAS EFEKTYVUS?

Kaip Europos Sąjungai sekasi įgyvendinti kaimynystės politiką, koks Lietuvos vaidmuo ir  tikslai, ar Lietuvos veikimas šioje srityje efektyvus – aptarti šiuos klausimus europarlamentarė dr. Laima Andrikienė savo biure Vilniuje vasario 21 d. sukvietė Lietuvos politikus, politologus, žiniasklaidos atstovus. Diskusijoje pranešimus skaitė LR užsienio reikalų ministerijos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos skyriaus vedėjas Tomas Gulbinas, Strateginių studijų centro direktorius dr. Egidijus Motieka, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas. Diskusijoje dalyvavo Mykolo Romerio universiteto profesoriai Šarūnas Liekis, Arūnas Augustinaitis, Bronius Kuzmickas, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris, žurnalistai Saulius Spurga (internetinis laikraštis www.balsas.lt), Raimondas Vyšniauskas (žurnalas „Lithuania Today"), Valdas Kilpys, dr. Romas Batūra ir kt.

Kas yra Europos kaimynystės politika?
Europos kaimynystės politika, kuri „gimė" 2004 m., siekiama išvengti naujų skiriamųjų linijų atsiradimo tarp išsiplėtusios Europos Sąjungos ir mūsų kaimynų, o taip pat  stiprinti gerovės, stabilumo ir saugumo zoną aplink ES.  2006 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymus, kaip ši politika turėtų būti stiprinama.
Europos kaimynystės politika skirta su Europos Sąjunga sausuma ir jūra besiribojančiomis valstybėmis. Tokių valstybių yra šešiolika: Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Moldova, Marokas, Palestinos savivalda, Sirija, Tunisas ir Ukraina. Rusijos, nors ir turinčios sieną su ES, ši politika neapima, nes Rusijos ir ES santykiai įforminti strateginės partnerystės sutartimi.
Europos kaimynystės politikos rėmuose Europos Sąjunga siūlo mūsų kaimynams privilegijuotą partnerystę, kuri kuriama bendrai įsipareigojant gerbti bendrąsias vertybes (demokratiją ir žmogaus teises, įstatymo viršenybę, gerą valdymą, rinkos ekonomikos principus ir tvarią plėtrą). Europos kaimynystės politiką gerokai peržengia tradicinius dvišalius santykius ir siūlo gilesnius politinius ryšius bei ekonominę integraciją, tačiau kiekvienos kaimyninės šalies praktinis veikimas priklauso nuo to, kaip jis pasirengusi ir pripažįsta bendrąsias europines vertybes.
Europos kaimynystės politika yra atskirta nuo ES plėtros proceso, tačiau jos įgyvendinimas konkrečioje kaimyninėje šalyje iš anksto nenulemia, kaip ateityje plėtosis šios šalies santykiai su Europos Sąjunga. 
Pagrindinis Europos kaimynystės politikos elementas yra dvišaliai Veiksmų planai, kurie sutariami ir pasirašomi tarp ES ir kiekvienos kaimyninės valstybės. Juose - politinių ir ekonominių reformų darbotvarkė, kuri turi būti įgyvendinta per tam tikrą laiką. ES prisideda įgyvendinant numatytas reformas, pasiūlydama savo patyrimą, finansinę ir kitokią paramą. Europos kaimynystės politika nėra aktyvuota Baltarusijai, Libijai ir Sirijai, su šiomis šalimis dėl suprantamų priežasčių susitarimai nepasiekti ir neįgyvendinami.

Europos kaimynystės politikai - 11 milijardų eurų. Kaip juos panaudosime?
Pradėdama diskusiją dr. L.Andrikienė pastebėjo, kad Europos Parlamente Europos kaimynystės politikai skiriama daug dėmesio. Europarlamentarė akcentavo, kad 2007-2013 m. Europos kaimynystės politikos finansiniam instrumentui paskirta iš pirmo žvilgsnio gana solidi suma - 11 mlrd. eurų, tačiau pasak Laimos Andrikienės, to tikrai nepakanka, turint galvoje, kad ši suma skirta septyneriems metams ir šešiolikai valstybių.
Pastaruoju metu Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas atrinko keletą Europos Parlamento narių ir sudarė dvi Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo darbo grupes: vieną - pietų, kita - rytų kaimynėms (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina ir Rusija. Kaip jau minėta, Europos kaimynystės politika neapima Rusijos, tačiau ši valstybė yra darbo grupės dėmesio objektas dėl jos daromos įtakos ES rytų kaimynėms ir kai kurių bendrų projektų). Pastarojoje grupėje dirba ir Lietuvos atstovė Laima Andrikienė. Šių darbo grupių paskirtis - glaudžiai dirbant su Europos Komisijos atstovais pasiekti, kad Europos kaimynystės politika būtų efektyvi, kad jos įgyvendinimui skirtos lėšos būtų panaudotos tikslingai, be to, padidinti Europos Parlamento vaidmenį. Europos Parlamentas turi aktyviau dalyvauti ne tik įvertinant politikos rezultatus, bet ir rengiant Europos kaimynystės strategiją, kitus dokumentus. Europos Komisija, įgyvendindama strategiją, privalo atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę bei nuolat teikti informaciją apie Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą.
„Europos Parlamente teko girdėti, kad jau pakankamai daug dėmesio skirta Rytų dimensijai (suprask - pastaroji, 2004 m. ES plėtra, buvo į rytus, taigi, duoklė rytams atiduota), kad laikas atsigręžti į pietinius ES kaimynus. Neatmetu pietų dimensijos svarbos, tačiau dalyvaujant darbo grupėje, skirtoje nagrinėti Europos kaimynystės rytų politiką, be kitų dalykų man labai rūpi Europos kaimynystės politikos svarba Lietuvai, koks Lietuvos vaidmuo ir indėlis šioje srityje, kas jau padaryta, kas daroma. Dažnai girdime, kad Lietuva siekia būti šio regiono lydere. Taigi, kiek pagrįstos mūsų ambicijos, kokios mūsų realios galimybės?“, – diskusijos dalyviams kėlė klausimą europarlamentarė.

URM atstovas Tomas Gulbinas: „Į Lietuvos pasiūlymus atsižvelgiama".
„Įsisukę į savo darbų ratą mes ministerijoje dažnai nepastebime, kiek mūsų darbai efektyvūs, todėl iš šios diskusijos tikiuosi pasisemti naudos. Jūsų visų pasisakymai, nuomonės padės suprasti, kaip mūsų darbai atrodo iš šalies“, - sakė Užsienio reikalų ministerijos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos skyriaus vedėjas Tomas Gulbinas.
Kalbėdamas apie Lietuvos indėlį į Europos kaimynystės politiką T.Gulbinas išskyrė dvi kryptis: pirma, tai darbas Briuselyje su įvairiomis ES institucijomis, pastangos, kad „mūsų, Lietuvos interesai skambėtų, kad mūsų pasiūlyti klausimai būtų svarstomi ir atspindėti sprendimuose, t.y. kad mes būtume išklausyti ir išgirsti"; antra, Lietuvos veikimas kaimyninių valstybių sostinėse, tų šalių politikos įtakojimas. Lietuvos pozicija - kad kuo daugiau Rytų Europos valstybių dalyvautų Europos integracijos procese. Tomo Gulbino manymu Lietuvos pastangų ir iniciatyvos dėka Europos kaimynystės politikoje atsirado Gruzija. Lietuva taip pat siūlė, kad: 1) būtų atskirtos sąvokos „europiniai kaimynai" ir „ES kaimynai", 2) būtų išsiveržta iš dilemos - partnerystė ar narystė – rato, 3) artimiausiu metu ES santykiai su kaimyninėmis valstybėmis būtų grindžiami integracinėmis sutartimis neliečiant ES plėtros, 4) sustiprinti diferenciacijos principo veikimą, t.y. kad kiekviena šalis santykius su ES plėtotų individuliai pagal savo galimybes ir nuopelnus, t.y. reformų rezultatus.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat pasidžiaugė, kad Europos Komisija savo komunikate panaudojo gana daug Lietuvos pasiūlymų.
Be įprastinių diplomatinių kontaktų Lietuvos atstovai dalyvauja įvairiose integracinėse grupėse, pvz., Kijeve yra atstovai integraciniame komitete, Kijeve taip pat dirba muitinės patarėjai, Moldovos sostinėje Kišiniove – ES specialaus atstovo patarėjas, labai patyręs integracijos klausimais, Gruzijos sostinėje Tbilisyje – pasienio apsaugos konsultantas. Lietuvos iniciatyva buvo sukurta teisės viršenybės misija Gruzijoje.
Specifinė sritis, kurioje trūksta ES indėlio – tai regioninių konfliktų sprendimas. Nepaisant kai kurių pasiekimų, šioje srityje yra didelė erdvė pasireikšti Europos Sąjungai.

Dr. Egidijus Motieka: „Europos kaimynystės politikos efektyvumą riboja ES plėtros debatai, nepakankamas ES aktyvumas ir Rusijos veiksnys".
Daugelis rytinių ES kaimynių kelia klausimą, ar Europos kaimynystės politika atves į narystę? Atsakymas čia vienareikšmiškas - kiekviena Europos šalis šios politikos rėmuose galėtų judėti tuo tempu ir tomis kryptimis, kurias ji pasirenka ir yra pajėgi įgyvendinti. „Susidaro įspūdis, kad pati Europos kaimynystės politika formuojama neprisižadant kaimynines šalis priimti į ES. Svarbiausias faktorius, ribojantis plėtrą, yra tai, kad ES dar iki galo nesuformavo Europos kaimynystės politikos strategijos, tai labiau gairės, o prioritetų vis dar ieškoma. Kol kas atrodo, kad šios politikos tikslas - pristabdyti, sulėtinti plėtrą“, - sakė Strateginių studijų centro direktorius E. Motieka.
Europos Sąjungai visada buvo svarbesnė pietų dimensija, nors pastaruoju metu pietų ir rytų dimensijos niveliuojasi, nes veikia finansinis mechanizmas, kuris faktiškai sulygina teises kovoti dėl ES paramos. Labai svarbus yra Rusijos veiksnys, dėl to Europos Sąjungoje yra dvi politikos, viena - Rusijos atžvilgiu, kita - rytinių kaimynių (posovietinių valstybių) atžvilgiu. ES siekia nekonfrontuoti su Rusija, linkusi laukti patogaus momento, teigiamų poslinkių. Pasak E.Motiekos, didelis trūkumas yra tai, kad nėra koordinuotos politikos rytinių kaimynių atžvilgiu. Naujosios ES narės taip pat neakcentuoja šios politikos, išskyrus Lenkiją ir Lietuvą, kurios yra aktyvios, bet joms trūksta koordinavimo. Tai paaiškinama tuo, kad Rusija yra svarbus ekonominis partneris, ir todėl rytinės ES kaimynės vis dar išlieka Rusijos įtakoje arba labai sunkiai iš jos vaduojasi.

Ką gali pasiūlyti Lietuva kaip regiono lyderė?
Mykolo Romerio universiteto profesorius Arūnas Augustinaitis buvo kritiškas ir kategoriškas: „Paprastas lietuvis nedalyvauja Europos kaimynystės politikoje. Matome tik protokolinius veiksmus, Užsienio reikalų ministerijos veikimą, bet ką ji veikia, didžiajai daliai Lietuvos visuomenės yra nežinoma. Bet tai nėra strategija, tai tik URM aktyvumo zona. Kur naujos formos? Kaip galėtume ir turėtume eksportuoti savo vertybes? Dabar gi mes esame mažos žuvytės Rusijos „geros kaimynystės" politikoje: Kurtinaitis ten žaidžia krepšinį, Budraitis, Banionis, Adomaitis iš ten gauna apdovanojimus. Rusijos „geros kaimynystės" politika mums tiesiog trukdo... ".
Ne vienas diskusijos dalyvis klausė, kad Lietuva, dalyvaudama įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, dirba Europos Sąjungos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos labui, bet ar Lietuvai kas nors tenka, kokią naudą turi Lietuva? Profesorius B.Kuzmickas klausė, ar Lietuvos kaimynystės politika turi tai, ką galime pavadinti filosofija, t.y. ne tik ekonominius ir politinius, bet ir religinius, kultūrinius aspektus. Svarbus taip pat ir saugumas.
Istoriko dr. R.Batūros nuomone formuojant Europos ir Lietuvos kaimynystės politiką turėtume prisiminti Lietuvos istoriją. Juk nieko naujo: nuo 13 a. Lietuva visada buvo forpostas. Pavyzdžiui, prisiminkime Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Rytų politiką 16 amžiuje, kai su Rusija reikėjo spręsti Krymo santykius. Lietuvos santykiai su totoriais gali tapti pavyzdžiu, kaip galima integruoti musulmonus. Arba istoriniai -kultūriniai ryšiai Vilnius - Minskas - Kijevas. Panašumų galime rasti ir šiandien. „Reikėtų to nepamiršti ir visada prisiminti, kad patys suvoktume Lietuvos vaidmenį Europoje ir pasaulyje, o  ir ES geriau suvoktų istorinį Lietuvos vaidmenį“, - sakė dr. R. Batūra.

Kaip turi veikti Lietuva?
„Ar Lietuva kalba vienu balsu dėl Europos kaimynystės politikos ? Kaip mes turime elgtis Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu? Lietuvos interesas yra, kad ES pasirašytų su Ukraina sustiprinto bendradarbiavimo sutartį ar jau dabar - Asociacijos sutartį?“ – klausė L. Andrikienė. Europarlamentarė tvirtino, kad Lietuvoje būtinas geresnis užsienio politikos veikėjų koordinavimas ir apskritai europinių reikalų koordinavimas, įskaitant ir veikimą Europos kaimynystės politikos rėmuose. „Juk mūsuose vieni pasisako už ekonomines sankcijas Baltarusijai, kiti - prieš jas, vieni - už A.Lukašenkos izoliacijos politiką, kiti - už kontaktus su jo administracija, ir taip jau ne vieneri. metai. Diskusija yra gerai, diskusijose gimsta tiesa, bet juk ir kitur nuvažiavę Lietuvos politikai dažnai reiškia skirtingas pozicijas, kas užsienio politikoje yra nepriimtina. Kaip suderinsime savo pozicijas su kitomis ES valstybėmis, jei šalies viduje nesusideriname?",  - kalbėjo Lietuvos europarlamentarė.
Kai kurių diskusijos dalyvių manymu, ES politika dėl Baltarusijos nėra nuosekli. Nuomonės sutapo dėl to, kad ir Baltarusijos, ir Ukrainos atžvilgiu turime siekti aiškių tikslų. Tam tikrais atvejais mums gali būti visai nesvarbu, kaip pavadinamos ES nepriklausančios valstybės – asocijuotomis narėmis ar tiesiog partnerėmis. Kalbant apie rytines kaimynes visų pirma mums svarbus saugumas ir augančios prekybos galimybės.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas sakė, kad „Europos Sąjungoje tradiciškai didesnė reikšmė teikiama pietų dimensijai, mat daugelis senųjų ES narių - Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija - turi istorinius ir kultūrinius ryšius su Vakarų Balkanų ir Šiaurės Afrikos valstybėmis. Joms tos valstybės - tas pats, kaip mums rytinės kaimynės. Turime stengtis geriau suprasti vieni kitus ir laikytis solidarumo politikos nepamiršdami istorijos faktoriaus“.
K.Sadauskas paminėjo, kad  2007-2013 m. 69 proc. Europos kaimynystės politikai skirtų lėšų turi būti panaudotos pietų valstybėse, 31 proc. - rytų valstybėse, ir pridūrė, kad lėšos yra paskirstytos objektyviai. Mat skaičiuojant vienam gyventojui rytuose tenka 3,8 euro, o pietuose – 3,4 euro. Bėda ta, kad rytų šalyse dažnokai nepavyksta įsisavinti skirtų lėšų. Europos Komisijos atstovo Lietuvoje nuomone, vienu iš Lietuvos dalyvavimo Europos kaimynystės politikoje aspektų galėtų būti pagalba ir konsultacijų teikimas rytų kaimynėms, kad skirtos lėšos būtų kuo efektyviau panaudotos jų didesniam suartėjimui su ES. Kita galima paramos joms sritis – dalyvavimas rengiant tų valstybių ir ES Veiksmų planus, kuriuos įgyvendinant teikiama ir ES finansinė parama.
„Lietuva aktyviau turėtų veikti ES institucijose: ES Taryboje, Europos Parlamente. Mums svarbiausia – būti ten, kur yra kiti ir kur daromi sprendimai. Pagrindinis ir svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas – būti matomiems, veikti mums naujuose, kitiems netikėtuose matymo laukuose, pademonstruoti, kad mums rūpi ne tik savas daržas, bet ir tai, kas vyksta gerokai už mūsų tvoros“, - sakė į diskusijos pabaigą iš kito renginio atskubėjęs Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Aldona Drėgvaitė
Vilnius, 2007 02 22


Diskusijos akimirka