Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Kalbos

« Atgal

2005-05-10
Dr.Laimos Andrikienės kalba EP plenarinėje sesijoje Strasbūre dėl bulvių krakmolo gamybos kvotų Lietuvai nustatymo

Diskusija dėl Tarybos reglamento dėl bulvių krakmolo gamybos kvotų sistemos

Dr. Laimos Andrikienės kalba

Europos Parlamento plenarinė sesija

Strasbūras, 2005 05 10

Bulvių krakmolo gamybos kvotų klausimas labai aktualus kai kurioms naujosioms ES valstybėms narėms, visų pirma Lietuvai ir Lenkijai. Problema yra ta, kad Stojimo į ES sutartyje Lietuvai nustatyta labai menka bulvių krakmolo gamybos kvota - 1211 t per metus, kuri sudaro tik 0,06 proc. ES kvotos. Lietuvos kvota, kaip žinia, buvo nustatyta pagal 1998-2000 m. referencinį laikotarpį, kurio metu bulvių krakmolo gamybos apimtys Lietuvoje buvo mažiausios, ir ji visai neatitinka šiandienos poreikių.

Norėčiau atkreipti kolegų ir gerbiamos Europos Komisijos narės dėmesį į tai, kad ši kvota neužtikrina net minimalaus ekonomiškai pagrįsto šios pramonės įmonių pajėgumų išnaudojimo Lietuvoje. Bulvių krakmolo gamybos pramonė Lietuvoje susideda tik iš dviejų gamyklų, šių įmonių bendras technologinis pajėgumas - 13 tūkst. t bulvių krakmolo per metus, taigi, dabar Lietuvos įmonės dirba, išnaudodamos tik 9 proc. pajėgumo. Jei šiandieninė kvota išliks dar kelerius metus, tai reikš, kad bulvių krakmolo gamybos pramonė Lietuvoje bus sužlugdyta.

Mažiausias ekonomiškai pagrįstas įmonių pajėgumo išnaudojimas būtų 4-5 tūkst. t bulvių krakmolo per metus, todėl Lietuva prašo padidinti jos kvotą bent iki 4855 t per metus, o tai sudarytų 0,25 proc. ES kvotos. Šiame kontekste norėčiau akcentuoti, kad ES bulvių krakmolo gamybos kvota pastaraisiais metais buvo nevykdoma, todėl Lietuvos prašymas padidinti kvotą nuo 0,06 iki 0,25 proc. bendro ES bulvių gamybos kvotos lygio tikrai neturės esminės įtakos ES vidaus rinkos rodikliams.

Tačiau visų svarbiausia yra tai, kad padidinus Lietuvai bulvių krakmolo gamybos kvotą būtų išsaugotas socialinis stabilumas, darbo vietos, dviejų šalies regionų infrastruktūra, kuri yra glaudžiai susijusi su šių įmonių veikla. Žinoma, griauti yra lengviau nei statyti, ir problema ta, kad sunaikinus šią pramonės šaką Lietuvoje reikės kompensuoti jos padarinius, tame tarpe ir finansinius. Ir visa tai vyksta tuomet, kai prognozuojama, kad Lietuvoje bulvių krakmolo suvartojimas ir poreikis auga ir augs, ir kad celiuliozės ir maisto pramonėje jis išaugs iki 8 tūkst. t per metus. Taigi, Lietuvai bulvių krakmolo gamybos kvota neabejotinai turėtų būti padidinta.