Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Kalbos

« Atgal

2008-05-07
Laima Andrikienė dėl Metinio pranešimo dėl žmogaus teisių pasaulyje 2007 m. ir ES politikos šioje srityje

Dr. Laima Andrikienė, ELP-ED
EP plenarinė sesija
Briuselis
2008 05 07

Pirmiausia noriu padėkoti visiems kolegoms, kurių bendromis pastangomis buvo parengtas Metinis pranešimas apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje 2007 -aisiais ir ES politiką. Dėkoju kolegai Marco Cappato: mūsų bendras darbas buvo produktyvus ir malonus.

Mūsų rezoliucijoje atsispindi, kad žmogaus teisės mums yra didžiausia vertybė, aiškus prioritetas, o mano politinė šeima - ELP-ED - žmogaus teisėms skiria ypatingai didelį dėmesį. Mirties bausmės panaikinimas, netolerancija kankinimams, moterų ir vaikų teisės, kova prieš diskriminaciją buvo ir yra mūsų darbotvarkės viršuje. Mes, ELP-ED, didelį dėmesį skiriame žmogaus teisėms tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija, Iranas, ir ne be pagrindo, nes žmogaus teisių padėtis šiose šalyse kelia didelį susirūpinimą.

Mes žinome, kad ES yra parengusi ir taiko nemažai priemonių, skirtų žmogaus teisių apsaugai, demokratijos propagavimui. Tai - politinis dialogas, demaršai, finansinė priemonė - Europos priemonė demokratijai ir žmogaus teisėms remti (EIDHR), gairės, veiksmai daugiašaliuose forumuose. Todėl vienas mūsų rezoliucijos tikslų yra įvertinti ES politikos ir taikomų priemonių veiksmingumą, jų rezultatus, pasiūlyti būdus patobulinti ES taikomas priemones, padidinti jų nuoseklumą, užtikrinti skaidrumą ir matomumą. Svarbu pastebėti ir tai, kad ES sąveika, bendradarbiavimas su JT institucijomis žmogaus teisių apsaugos srityje duoda gerų rezultatų, todėl būtinos naujos pastangos ir šioje srityje.

Tiesa, dėl skirtingų įsitikinimų, patyrimų ir kultūrų mes Europos Parlamente nevienodai traktuojame ir vertiname kai kuriuos reiškinius, problemas, pavyzdžiui, seksualinę ir reprodukcinę sveikatą. Sprendžiant tokius kontraversiškus klausimus geriausias matas yra kitų žmonių, pirmiausia - vaikų, moterų teisės, todėl, pavyzdžiui, pedofilija (kai kas tai bando dangstyti seksualinės sveikatos terminu) neturi būti toleruojama kaip tai bevadintų.

Negaliu nepaminėti ir pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbos, nes be pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų aktyvaus dalyvavimo politikų pastangos dažnai liktų tik deklaracijomis. Žmogaus teisių gynėjai, kokioje šalyje jie begyventų - kubiečiai Osvaldo Paya, „Damas de Blanco", baltarusis Jurij Bandažeuskij, sudanietis Salih Mahmoud Osman ir šimtai kitų - nusipelno mūsų pagarbos ir didesnės paramos.