Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Kalbos

« Atgal

2005-10-14
Dr.Laima Andrikienės kalba EP plenarinio posėdžio diskusijoje „Švietimas - Lisabonos proceso kertinis akmuo"

Dr.Laima Andrikienė, MEP (EPP-ED)
Diskusija „Švietimas - Lisabonos proceso kertinis akmuo"
EP plenarinis posėdis

Briuselis
2005 10 12

Prieš tapdama Europos Parlamento nare buvau dėstytoja ir fakulteto dekanė viename dinamiškiausių Lietuvos universitetų, Mykolo Romerio universitete, kuris buvo įkurtas Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Lietuvos ir visų ES valstybių narių universitetams tenka ypatinga atsakomybė ir misija įgyvendinant Lisabonos strategiją, siekiant, kad ES taptų žiniomis grindžiama ir dinamiškai besiplėtojančia ekonomika.

Kad ES universitetai įvykdytų savo misiją ir atitiktų piliečių lūkesčius, būtina ne tik kelti studijų kokybės reikalavimus kolegijoms ir universitetams, plėtoti mokslinius tyrimus. Kita ne mažiau svarbi užduotis - visuomenės švietimas, kad ji būtų pasirengusi priimti nūdienos iššūkius, nes europiečiai gyvena sudėtingame socialiniame ir politiniame pasaulyje, jie siekia patys planuoti savo gyvenimą, jiems tenka gyventi ir dirbti kultūrinės, etninės ir kalbinės įvairovės sąlygomis, be to, iš jų tikimasi aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime, sprendimų priėmime. Mūsų šalių visuomenės, piliečiai turi suvokti, kad mąstymas, jog universiteto diplomas yra pakankamas visam gyvenimui, yra praėjusio amžiaus suvokimas. Mokymasis visą gyvenimą turi tapti svarbiausiu principu, ir šią viziją bendromis jėgomis turėsime įgyvendinti per nacionalines programas, aktyviai dalyvaujant šalims narėms, o kur reikia - paremiant ir prisidedant bendruomenėms. Juk vienas mokymosi visą gyvenimą tikslų - didinti galimybę įsidarbinti, be to, jis sietinas su inovacijomis, ekonomikos modernizavimu ir konkurencingumo didinimu, o tai savo ruožtu didina darbo vietų skaičių, kokybiškai keičia darbo pobūdį. Šiam tikslui būtina keisti ir pritaikyti švietimo ir mokymo būdus, ir labai svarbu, kad mokymasis visą gyvenimą taptų visaapimančiu (lifewide), t.y. kad formalusis (formal), neformalusis (non-formal) ir informalusis (informal) mokymaisi1 papildytų vienas kitą, būtų kokybiškai kooperuoti, kad kurtųsi geros praktikos bendruomenės.

Taip pat pažymėsiu, kad Lisabonos, mokymosi visą gyvenimą tikslų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo pagrįsto ir nuoseklaus jų finansavimo, ir tai turėtų būti visos ES ir nacionalinių vyriausybių atsakomybė. Šiam tikslui turime teikti pirmenybę ir rasti pakankamai lėšų naujojoje finansinėje perspektyvoje.


1 „Štai trys pagrindinės tikslingos mokymosi veiklos kategorijos.

  • Formalusis mokymasis vyksta švietimo ir mokymo įstaigose. Moksleiviai gauna pripažintus diplomus ir kvalifikacijas.

  • Neformalus mokymasis vyksta šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų. Moksleiviai paprastai negauna formalizuotų sertifikatų. Neformalusis mokymas gali būti teikiamas darbo vietose, juo gali užsiimti pilietinės visuomenės organizacijos ir grupės (pvz., jaunimo organizacijos, profsąjungos, politinės partijos), taip pat organizacijos bei tarnybos, įkurtos formalioms sistemoms papildyti(meno, muzikos, sporto užsiėmimai ar privačios pamokos, ruošiantis egzaminams).

  • Informalusis mokymasis – tai natūralus kiekvieną dieną vykstantis mokymasis. Skirtingai nuo formaliojo ir neformaliojo informalusis mokymasis nebūtinai tyčinis, todėl jo gali nepripažinti net patys individai, papildantys savo žinias ir įgūdžius".

Šaltinis: Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. Europos Komisija, 2001.