Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Straipsniai, interviu

« Atgal

2008-10-14
PRANEŠIMO PROJEKTAS DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS PLĖTROS IR ES VAIDMENS

EUROPOS PARLAMENTAS
Užsienio reikalų komitetas

2008/2201(INI)

26.9.2008

PRANEŠIMO PROJEKTAS
dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos plėtros ir ES vaidmens

Pranešėja: Laima Liucija Andrikienė

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos plėtros ir ES vaidmens

Europos Parlamentas,

-        atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Juntinių Tautų Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK), rengtas nuo 1996 m., ypač į savo 2006 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Žmogaus teisių tarybos rezultatų ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos 62-osios sesijos[1], taip pat į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų santykių[2], į 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos[3], į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulinio aukščiausio lygio viršūnių susitikimo rezultatų[4], į 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) septintosios sesijos[5] ir į 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[6],

-        atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

-        atsižvelgdamas į 2005 m. paskelbtą JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Daugiau laisvės“, į vėliau parengtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/1 dėl 2005 m. pasaulio viršūnių susitikimo rezultatų ir į 2006 m. kovo 7 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Indėlis į Jungtines Tautas. Stipresnės pasaulinio masto organizacijos siekis“,

-         atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/60/251, kuria vadovaujantis įsteigta JTŽTT,

-        atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 16 d. pareiškimą dėl JTŽTT įsteigimo, kurį Europos Sąjungos vardu paskelbė ES pirmininkaujanti valstybė,

-        atsižvelgdamas į ankstesnes eilines ir neeilines JTŽTT sesijas,

-        atsižvelgdamas į JTŽTT darbo grupių veiklos, susijusios su skundų teikimo procedūra, su visuotiniu periodiniu vertinimu (VPV), su būsima ekspertų konsultacijų sistema, su darbotvarke, su metine darbo programa, su darbo metodais, su darbo tvarka ir su specialiųjų procedūrų vertinimu, rezultatus,

-        atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. JT Generalinės Asamblėjos metu įvykusių trečiųjų JTŽTT valstybių narių rinkimų rezultatus,

-        atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. įvykusių JTŽTT pirmininkaujančios valstybės rinkimų rezultatus,

-        atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 7–18 d. ir 2008 m. gegužės 5–16 d. vykusius pirmąjį ir antrąjį VPV raundus,

–    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6‑0000/2008),

A.   kadangi žmogaus teisių visuotinumo principo paisymas, jo skatinimas ir apsauga numatyta pagal Europos Sąjungos etikos ir teisės acquis; kadangi tai kertinis Europos santarvės ir vienybės akmuo,

B.    kadangi pagarba žmogaus teisėms ir demokratija yra pagrindiniai principai, kuriais ES vadovaujasi plėtodama savo išorės santykius, ir kadangi ES užsienio politika grindžiama neabejotinai aiškiu daugiašališkumo rėmimu, kaip pabrėžiama JT chartijoje,

C.   kadangi JT ir JTŽTT potencialiai sudaro vieną iš organizacijų, geriausiai pajėgiančių visapusiškai spręsti žmogaus teisių klausimus ir uždavinius, su kuriais šiandien susiduria žmonija,

D.   kadangi sprendimas įsteigti JTŽTT, kaip iniciatyva JTŽTK darbo trūkumams kompensuoti, apskritai vertintas palankiai,

E.    kadangi JTŽTT parengė ambicingą savo pirmųjų dvejų veiklos metų programą, į kurią įtraukta jos procedūrų ir darbo metodų svarstymas, ypač VPV, kurio du raundai, skirti 32 valstybėms įvertinti, jau įvyko, taip pat sistemos parengimas ir jos taikymas bei specialių procedūrų vertinimas,

F.    kadangi ES aktyviai rėmė ir protegavo JTŽTT įsteigimo idėją; kadangi ES ir jos valstybės narės įsipareigojo dėti visas pastangas, kad jų vaidmuo kuriant veiksmingą organą, sugebantį spręsti šiuolaikinius su žmogaus teisių padėtimi susijusius uždavinius, bei šį organą remiant būtų aktyvus ir ryškus,

G.   kadangi ES tvirtai siekė, kad, renkant JTŽTT, sprendžiant dėl nepatvirtintų pasiūlymų ir dėl faktinio JT valstybių narių rinkimų įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsenos procedūrų, būtų vadovaujamasi padidintos daugumos principu ir nustatyti teisės dalyvauti kriterijai,

H.   kadangi dėl nesutampančių nacionalinių interesų ir dėl nuolatinio kai kurių valstybių narių siekio savarankiškai veikti Jungtinėse Tautose ES ir toliau nėra visiškai vieninga, tačiau esama įrodymų, kad JTŽTT minėtosios valstybės bendradarbiauja darniau negu JTŽTK,

I.     kadangi ES valstybės narės JTŽTT sudaro kiekybinę mažumą palyginti su Afrikos ir Azijos regionų grupėmis, kurios kartu minėtajame organe sudaro 55 proc. valstybių, ir kadangi tai rimtas iššūkis ES ginant savo pozicijas JTŽTT,

J.     kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nedalyvauja JTŽTT veikloje ir todėl ES būtina stiprinti savo, kaip demokratinių šalių lyderės, vaidmenį sprendžiant žmogaus teisių klausimus, taip pat toliau atlikti sau įprastą švelninamosios jėgos ir tarpininkės vaidmenį,

K.   kadangi 2011 m. ketinama persvarstyti JTŽTT procedūras ir priemones, kaip numatyta Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 60/251,

Bendras JTŽTT pirmųjų dvejų veiklos metų įvertinimas

1.    pažymi, kad JTŽTT gali tapti svarbiu Europos Sąjungos daugiašalės veiklos žmogaus teisių srityje pagrindu; apgailestauja, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus naujasis organas nepasiekė didelės pažangos gerindamas Jungtinių Tautų statistiką žmogaus teisių srityje;

2.    palankiai vertina JTŽTT priimtus svarbius dokumentus, pagal kuriuos nustatomi žmogaus teisių standartai, įskaitant Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir JT deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, taip pat Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą;

3.    apgailestauja, kad JTŽTT nepavyko imtis veiksmų daugelyje pasaulio vietų, kur būtina skubiai spręsti žmogaus teisių padėties problemą, iš dalies todėl, kad to vis labiau nenori daugybė JTŽTT valstybių, kurios priešinasi bet kokiems padėties vienoje ar kitoje šalyje svarstymams, nes, jų tvirtinimu, taip JTŽTT taptų politizuotu organu; pakartoja, kad JTŽTT sugebėjimas spręsti padėties vienoje ar kitoje šalyje problemą itin svarbus siekiant išsaugoti šio organo autoritetą ir patikimumą;

4.    apgailestauja dėl to, kad JTŽTT susiskaldžiusi į regioninius blokus; mano, kad dėl vadinamojo mąstymo blokais kyla grėsmė JTŽTT sugebėjimui veiksmingai, nešališkai ir objektyviai spręsti problemas dėl žmogaus teisių pažeidimų, su kuriomis susiduriama visame pasaulyje; laikosi nuomonės, kad „mąstymas blokais“ gali būti tikroji JTŽTT politizavimo ir selektyvumo priežastis; atsižvelgdamas į 2011 m. planuojamą vertinimą, pabrėžia, kad, jeigu padėtis negerės, turėtų būti rimtai svarstoma visuotinės narystės JTŽTT galimybė, kaip Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto atveju;

5.    reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad keliama vis didesnė grėsmė žmogaus teisių visuotinumo principui ir tai konkrečiai įrodo kai kurių valstybių siekis riboti visuotinai pripažintas žmogaus teises, pvz., žodžio laisvę, arba traktuoti žmogaus teises kaip grėsmę kultūros ar tradicijų sistemai; ragina ES atidžiai stebėti šiuo mėginimus ir tvirtai remti žmogaus teisių visuotinumo, jų nedalumo ir savitarpio priklausomybės principus;

6.    apgailestauja, kad JTŽTT ir Generalinės Asamblėjos trečiojo komiteto santykiai neapibrėžti, o tai parodo, kad JTŽTT padėtis potencialiai netvirta; pritaria tam, kad JTŽTT ir Trečiojo komiteto veikla turėtų papildyti viena kitą; ragina ES dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą remti JTŽTT ir skatinti jos veiksmingumą, kadangi tai unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis, organas ir specifinis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai;

Specialiosios procedūros

7.    mano, kad specialiosios procedūros yra JT žmogaus teisių sistemos šerdis ir pabrėžia, kad patikima ir veiksminga žmogaus teisių gynyba JTŽTT grindžiama bendradarbiavimu pagal specialiąsias procedūras ir jų visapusišku įgyvendinimu, taip pat reformų, kurios būtinos JT sugebėjimui spręsti žmogaus teisių pažeidimų atvejus stiprinti, vykdymu;

8.    mano, kad specialiosios procedūros, susijusios su padėtimi tam tikroje šalyje, yra esminė priemonė žmogaus teisėms toje šalyje gerinti; mano, kad šalies vertinimo VPV pagrindu pobūdis ir dažnis negali pakeisti šalies mandato; todėl nepritaria kai kurių šalių mėginimams panaikinti šį mandatą argumentuojant būtinybe racionalizuoti specialiąsias procedūras; šiuo požiūriu apgailestauja, kad panaikintas šalies mandatas Baltarusijai, Kongo Demokratinei Respublikai ir Kubai ir nutraukta ekspertų padėties Darfūre klausimais grupės veikla;

9.    todėl smerkia kai kurių JTŽTT narių pastangas riboti nepriklausomą ir veiksmingą specialiųjų procedūrų taikymą;

10.  ragina geriau atrinkti ir skirti tinkamus specialiųjų procedūrų mandato turėtojus, ypač ieškant būdų ir priemonių esamam Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro kandidatų sąrašui stiprinti ir mandato turėtojų savarankiškumui skatinti atsižvelgiant į kandidatų patirtį ir jų kompetenciją, taip pat skiriant pakankamai dėmesio geografiniam šalių atstovavimui ir lyčių pusiausvyrai;

11. pabrėžia būtinybę geriau įgyvendinti specialiųjų procedūrų išvadas ir rekomendacijas; šiuo tikslu galėtų būti rengiamos atsiskaitymo už rekomendacijų įgyvendinimą priemonės;

12.  mano, kad VPV – tai galimybė veiksmingiau pasinaudoti specialiųjų procedūrų ataskaitomis ir užtikrinti geresnį bendradarbiavimą vykdant šias procedūras;

13. ragina skirti specialiosioms procedūroms nuolatinę finansinę paramą ir šiuo tikslu užtikrinti pakankamai žmogiškųjų išteklių;

Visuotinis periodinis vertinimas

14. pripažįsta potencialią VPV priemonės vertę gerinant visuotinę su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų stebėseną ir jų vykdymą visame pasaulyje, kadangi taip visos JT valstybės narės traktuojamos ir stebimos vienodai, be to, sudaromos naujos galimybės nepriklausomoms vyriausybinėms organizacijoms (NVO) pradėti dialogą su konkrečiomis valstybėmis;

15. palankiai vertina tai, kad atliekami VPV paskatino daugelį valstybių įsipareigoti atsiskaityti sutarties organams, ratifikuoti nepatvirtintas sutartis ir netgi priimti nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi sutartyse numatytų ir jų prisiimtų įsipareigojimų;

16. apgailestauja, kad per pirmąsias dvi sesijas nepavyko visiškai patenkinti lūkesčių ir užtikrinti, kad procesas būtų objektyvus, skaidrus, neselektyvus, konstruktyvus, ne konfrontacinio pobūdžio ir nepolitizuotas[7];

17. pabrėžia, kad šį tikslą įmanoma pasiekti tik visais vertinimo proceso etapais dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams ir taikant veiksmingą, į rezultatus orientuotą įgyvendinimo priemonę;

18. apgailestauja, kad VPV proceso metu nepakankamai dėmesio skiriama ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms ir ragina per ateinančias sesijas šiems klausimams skirti daugiau dėmesio vadovaujantis visuotinumo, nedalumo ir savitarpio priklausomybės principu;

19. smerkia politinius aljansus, kuriuos sudarant siekiama padėti kai kurioms valstybėms išvengti patikrinimo, o ne kritiškai atsižvelgti į žmogaus teisių padėtį jose, taip pat protekcijas, dėl kurių kyla didelė grėsmė pačiam VPV tikslui; pažymi, kad ši praktika pasiekė pavojingą ribą, kai paaiškėjo, kad Tuniso vertinimas tebuvo puikiai sustyguota klastotė;

20. atkreipia dėmesį į ES sprendimą nekoordinuoti su VPV procesu susijusios veiklos ir, siekiant atsikratyti „mąstymo blokais“ JTŽTT, susitarti dėl klausimų, kurie turėtų būti pateikiami atliekant bet kurią bendrą ataskaitų analizę, sąrašo;

21. reiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikrais atvejais galutinėje VPV ataskaitoje ir per vertinimą užmegzto interaktyvaus dialogo metu pasigesta suvestiniuose dokumentuose pateiktos informacijos, taigi vertinimo procesas netekdavo jam būdingos svarbos, o ataskaitose pateiktos darbo grupės rekomendacijos būdavo pernelyg miglotos, be jokių esminių veiklos gairių; ragina VPV darbo grupę į savo būsimus vertinimus įtraukti išsamias, konkrečias, realistiškas ir į aukas orientuotas rekomendacijas;

22. apgailestauja, kad VPV rekomendacijos neįpareigoja – tai susiję su teise, pagal kurią VPV rengėjai leidžia valstybėms pasirinkti joms priimtinas rekomendacijas; pažymi, kad kai kada, pvz., Šri Lankos atveju, priimta maža procentinė dalis rekomendacijų; mano, kad tai parodo, jog tokiais atvejais VPV gal ir ne pati naudingiausia priemonė; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti JTŽTT šalies mandatą;

23. apgailestauja, kad rengiama nepakankamai visapusiškų nacionalinių konsultacijų dalyvaujant NVO apie JT valstybių narių ataskaitas; todėl ragina visas vertinamas valstybes skaidriai dalyvauti dalykiškoje diskusijoje apie žmogaus teisių padėtį, skatinti į ją įsitraukti visų vyriausybės sektorių ir pilietinės visuomenės atstovus ir atsižvelgti į tai, kad pagrindinis vertinimo proceso siekis – gerinti žmogaus teisių padėtį šalių viduje;

24.  smerkia kai kurių valstybių narių mėginimus cenzūruoti NVO darbą; apgailestauja, kad NVO poveikis galutiniam sprendimui ribotas, kadangi ribojamas laikas, per kurį NVO turi išdėstyti savo nuomonę apie VPV ataskaitą, taip pat apgailestauja, kad nurodinėjama, kokiu mastu joms leidžiama įsikišti: NVO suteikiama galimybė pateikti bendro pobūdžio komentarus, tačiau jos negali iš naujo kelti darbo grupėse aptartų klausimų;

25. ragina JTŽTT remti veiksmingą VPV procesą, t. y. griežtinti procedūras, kad būtų išvengta tyčinio trukdymo ar diversinės taktikos, ir remti pastangas siekiant užtikrinti didesnę JT valstybių narių atskaitomybę žmogaus teisių srityje;

Skaidrumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas JTŽTT darbe

26.  pakartoja pilietinės visuomenės dalyvavimo JTŽTT darbe svarbą ir ragina ES valstybes nares ieškoti veiksmingų būdų ir priemonių, kuriuos taikant pilietinei visuomenei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti JTŽTT veikloje ir naudotis išimtine teise teikti rašytinius pranešimus ir skelbti žodinius pareiškimus; ši teisė turi būti užtikrinta pilietinei visuomenei atsižvelgiant į jos patariamąjį statusą;

27. teigiamai vertina tai, kad išsaugota už žmogaus teises kovojančių NVO dalyvavimo diskusijose praktika, ir tikisi, kad ateityje šios NVO bus skatinamos dar aktyviau dalyvauti;

28. atsižvelgdamas į tai, kad JTŽTT – nuolat veikiantis organas, pažymi, kad dėl to kyla problemų ne Ženevoje veikiančioms NVO; todėl teigiamai vertina agentūrų, kurios NVO vardu palaiko ryšius su Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuru, su JT biuru Ženevoje ir teikia NVO informaciją apie įvairius veiksmus bei skatina jas dalyvauti Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro veikloje, indėlį;

29.  ragina donorus spręsti klausimą dėl žmogaus teisių organizacijų, ypač veikiančių ne Ženevoje, mokymų ir finansavimo reikmių, kadangi tai svarbu norint joms sudaryti sąlygas nuosekliai ir veiksmingai dalyvauti JTŽTT veikloje;

Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras

30. patvirtina savo požiūrį, kad Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuras yra svarbiausias JT sistemos organas, kadangi jis atlieka svarbiausią vaidmenį saugodamas ir remdamas žmogaus teises bei pabrėždamas, kad visoje JT sistemoje ir visose susijusiose organizacijose, ypač tose, kurių veikla susijusi su taikos atkūrimu, jos stiprinimu, plėtra ir humanitarine veikla, būtina atsižvelgti į žmogaus teisių aspektą;

31. pakartoja, kad remia Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą, ir pritaria tam, kad šis organas dirbtų savarankiškai, nuosekliai ir nešališkai;

32. ragina Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą dėti visas pastangas, kad šalyse būtų steigiami regioniniai biurai ir stiprinama biuro veikla; šiuo požiūriu palankiai vertina Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro ir Kirgizijos valdžios institucijų susitarimo memorandumą dėl regioninio Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro atidarymo Biškeke;

33. reiškia padėką Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro vadovei Louise‘ai Arbour už jos darbą, už jos parodytą atsidavimą ir principingumą ir viliasi, kad jos įpėdinė Navanethem Pillay dirbs vedama ne mažesnio entuziazmo ir sklandžiai spręs uždavinius, su kuriais susiduriama užimant šias pareigas;

34. palankiai vertina tai, kad daugybę metų Europos Komisija savo noru finansiškai rėmė Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą, įskaitant tai, kad, remiantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemone, 2008 m. šiam biurui skirta 4 mln. eurų; ragina ES valstybes nares toliau remti Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurą, ypač Generalinės Asamblėjos penktajame administraciniame ir biudžeto komitete, ir užtikrinti, kad nebūtų trikdomas jo savarankiškumas ir kad jam būtų teikiama visa finansinė parama, reikalinga jo įgaliojimams vykdyti;

ES vaidmuo JTŽTT

35. teigiamai vertina tai, kad per pirmuosius dvejus metus ES aktyviai dalyvavo JTŽTT veikloje rengdama ar bendrai rengdama rezoliucijas, pareiškimus, įsitraukdama į interaktyvius dialogus ir diskusijas bei sėkmingai sušaukdama neeilines sesijas dėl padėties Darfūre (2006 m. gruodžio mėn.) ir dėl padėties Mianmare (2007 m. spalio mėn.);

36. palankiai vertina faktą, kad visos ES parengtos ar bendrai rengtos rezoliucijos patvirtintos JTŽTT per jos pirmąsias aštuonias eilines ir pirmąsias septynias neeilines sesijas;

37. atkreipia dėmesį į tai, kad JTŽTT veikloje dalyvaujančios ES valstybės narės susiskirsčiusios į dvi regionines Vakarų Europos ir Rytų Europos valstybių grupes; pažymi, kad ES nesutinka su tuo, kad kai kurios valstybės atsižvelgiant į regioną pristatomos kaip „švarios“, nes taip ES valstybės narės galiausiai pradeda konkuruoti tarpusavyje dėl galimybės būti išrinktoms į JTŽTT;

38. ragina ES ir toliau daryti spaudimą siekiant, kad būtų nustatyti kandidatavimo kriterijai, kuriais vadovaujantis rinkimų būdu būtų patenkama į JTŽTT, įskaitant nuolatinių kvietimų išdavimą specialiųjų procedūrų mandato turėtojams ir faktinio JT valstybių narių rinkimų įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną; taip pat ragina taikyti šią taisyklę apsisprendžiant, ar ES turėtų remti šalis kandidates;

39. pažymi, kad ES sudaro JTŽTT mažumą ir dėl to tikrai kyla sunkumų tada, kai svarbu būti išgirstiems; teigiamai vertina kitų JTŽTT narių informavimo ir naštos pasidalijimo tarp ES valstybių narių praktiką, kuri taikyta pirmininkaujant Slovėnijai; ragina ES valstybes nares toliau plėtoti ir stiprinti šią praktiką;

40. teigiamai vertina vis stipresnę tendenciją, kuria remdamosi valstybės narės ne tik pirmininkauja ES, bet ir dalyvauja diskusijose; ragina ES valstybes nares stiprinti ES misiją – daugybės balsų remiamą vieningą poziciją;

41. pritaria ES nusistatymui siekti koordinuotos, bendros pozicijos JTŽTT; tačiau apgailestauja, kad ES, siekdama įtikinti visas ES valstybes nares JTŽTT vadovautis bendromis politikos nuostatomis, dažnai dalyvauja JTŽTT forumuose turėdama mažiausią bendrą vardiklį, dėl kurio ribojama ES diplomatinių santykių su kitomis regionų grupėmis potencialo dinamika;

42. apgailestauja, kad ES nepajėgė veiksmingiau daryti įtakos didesnėje dalyje JT sistemos – iš dalies dėl to, kad norint suformuoti bendrą poziciją reikia įdėti laiko ir pastangų; ragina ES ne tik toliau siekti bendros pozicijos, bet ir lanksčiau spręsti smulkesnius klausimus, kad derybų metu būtų galima veikti greičiau ir veiksmingiau;

43. apgailestauja dėl to, kad ES, dalyvaudama JTŽTT veikloje, nusprendė laikytis labiau gynybinės pozicijos, ypač kai ji susijusi su ES nenoru rengti rezoliucijų dėl padėties šalyse, kadangi paprastai šioms rezoliucijoms labai priešinasi kitos šalys, taip pat su ES sąmoningai pasirinkta taktika pritarti bendrai nuomonei ir su tendencija vengti tono, kuris galėtų išprovokuoti pasipriešinimą; taigi priimami ES prioritetų neatspindintys kompromisai, pvz., 2007 m. kovo mėn. priimta rezoliucija dėl padėties Darfūre ir 2007 m. gruodžio mėn. priimta rezoliucija dėl padėties Darfūre ekspertų grupės, kurią patvirtinus grupė išformuota, nors ES iš pat pradžių siekė šią grupę išsaugoti;

44. ragina ES ir jos valstybes nares geriau išnaudoti savo galimą įtaką ir imtis demokratinių šalių grupės lyderės, įgijusi solidžios patirties žmogaus teisių srityje, vaidmens; atsižvelgdamas į keletą iniciatyvų, kurių ES ėmėsi JT sistemos pagrindu, pvz., į Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl mirties bausmės moratoriumo ir dėl teisės į vandenį, mano, kad šis lyderės vaidmuo gali būti geriausiai atliekamas skatinant partnerystę su valstybėmis iš kitų regioninių grupių;

45. ragina ES ir valstybes nares aktyviau bendrauti su kitomis demokratinėmis JTŽTT narėmis, įskaitant Afrikos ir Azijos grupėms priklausančias šalis; mano, kad šiuo požiūriu galimybę ES suteikia Nigerijos pirmininkavimas JTŽTT;

46. ragina ES rengti nuolatinius posėdžius su šiomis šalimis ir aptarti specifinius klausimus, nes tai būdas sukurti koalicijų sudarymo sistemą ir užtikrinti, kad ES pozicija būtų maksimaliai remiama; pabrėžia būtinybę suteikti įgaliojimus ES valstybių narių misijoms Ženevoje ir investuoti į diplomatinius išteklius;

47. ragina užtikrinti glaudesnį susijusių ES Tarybos darbo grupių ir ES biurų Briuselyje bei ES valstybių narių nuolatinių atstovybių Niujorke ir Ženevoje koordinavimą ir bendradarbiavimą;

48. dar kartą ragina ES veiksmingiau naudoti savo pagalbą ir politinę paramą, kuri skiriama trečiosioms šalims, taip pat kitas priemones, pvz., dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais, siekiant užtikrinti išsamesnį susitarimą dėl jos pačios rengiamų arba dėl bendrai remiamų iniciatyvų; taip pat ragina valstybes nares ir Europos Komisiją ginant ES pagalbos programų tikslus ir prioritetus atsižvelgti į JTŽTT darbo, susijusio su konkrečia valstybe, rezultatus, įskaitant po VPV parengtas rekomendacijas ir išvadas;

49. apgailestauja, kad ES nesugebėjo išdėstyti esminių JTŽTT darbo prioritetų ir keletą kartų buvo priversta laikytis „mažesnės žalos“ pozicijos, ypač 2007 m. Afrikos grupės šalių pasiūlyto elgesio kodekso taikant specialias procedūras atveju; ragina ES vadovautis veiksmingesne strategija ir dvigubai stengtis daryti įtaką JTŽTT darbotvarkei ir šios organizacijos diskusijų metu;

50. mano, kad, nors ES valstybių narių statistikos duomenys apie žmogaus teisių padėtį geresni negu daugelio kitų JTŽTT narių, ES veiksmai būtų efektyvesni, jeigu nebūtų dingsties kaltinti ES dėl dvigubų standartų taikymo ir selektyvumo pačioje ES laikantis žmogaus teisių ir vykdant demokratinę politiką; todėl ragina ES vykdyti savo įsipareigojimą skatinti žmogaus teises visuose pasaulio regionuose ir sprendžiant bet kuriuos klausimus; šiuo požiūriu ragina ES aktyviai dalyvauti vertinant Durbano konferenciją, kurią ketinama surengti 2009 m.;

51. patvirtina, kad būtina aiški JTŽTT veiklos ir ES valstybių narių veiksmų šioje organizacijoje vizija, politinė darbotvarkė ir ilgalaikė strategija, ypač kai tai susiję su 2011 m. planuojamu JTŽTT vertinimu; mano, kad į šią strategiją turi būti įtrauktos aiškios gairės; todėl ragina ES:

–     dar kartą patvirtinti įsipareigojimą paisyti žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo ir savitarpio priklausomybės principo ir šį principą ginti;

–     užtikrinti, kad būtų išsaugotas ir skatinamas JTŽTT sugebėjimas spręsti klausimus, susijusius su padėtimi tam tikrose šalyse, taip pat ir remiantis šalies mandatu;

–     dėti visas pastangas, kad būtų skatinamas specialiųjų procedūrų savarankiškumas ir veiksmingumas apskritai;

–     siekti toliau skatinti VPV proceso veiksmingumą;

–     patvirtinti, kad JTŽTT atlieka specifinį visuotinių žmogaus teisių forumo vaidmenį ir papildo kitų JT organų veiklą;

–     užtikrinti Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biuro nepriklausomybę;

–     stiprinti išorės koalicijų sudarymo strategiją;

–     toliau spręsti klausimą dėl vidaus ir (arba) išorės žmogaus teisių patikimumo;

52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES ir JTŽTT valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generalinės Asamblėjos Pirmininkui, JT Generaliniam Sekretoriui ir Vyriausiojo komisaro žmogaus teisių klausimais biurui.

AIŠKINAMOJI DALIS

JT Generalinė Asamblėja, pastebėdama vis daugiau JT Žmogaus teisių komisijos (JTŽTK) darbo trūkumų, tiksliau, atkreipusi dėmesį į vis didesnį jos patikimumo deficitą, kurį paskatino politizuotas ir selektyvus šio organo darbas, 2006 m. kovo 15 d. beveik vieningai[8] priėmė rezoliuciją, pagal kurią JTŽTK pakeista nauja tarptautine žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos priemone, t. y. Žmogaus teisių taryba (JTŽTT).

JTŽTT įsteigimas neretai pateikiamas kaip naujos žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo JT sistemoje eros pradžia. Aiškiai pripažinti ir naujajam organui perduoti JTŽTK laimėjimai, pvz., nepriklausomų ekspertų ir specialiųjų procedūrų sistema. Be to, siekiant užtikrinti patikimumą ir žmogaus teisių apsaugą bei skatinti JTŽTT pajėgumus, sukurta naujų priemonių ir procedūrų, pvz., itin naujoviškas visuotinis periodinis vertinimas (VPV).

Deja, JTŽTT nepavyko išvengti vis dažnesnių kaltinimų dėl nepakankamo objektyvumo (JTŽTT smerkiama todėl, kad tapo ne mažiau politizuota negu JTŽTK vėlesniuoju savo veiklos etapu) ir abejonių dėl JTŽTT pajėgumo veiksmingai spręsti žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje problemas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus JTŽTT darbą dvejų metų laikotarpiu, kuriuo nustatytos ir įgyvendintos institucinės reformos gairės, susijusios su VPV, skirto kas ketverius metus žmogaus teisių padėčiai valstybėje tarpvyriausybinio proceso metu įvertinti, galimybėmis, su specialiųjų procedūrų, reikalingų racionalizacijai užtikrinti, vertinimu, su mandato turėtojų elgesio kodeksų tvirtinimu ir su 1503 skundo procedūros vertinimu, būtų naudinga nustatyti, ar JTŽTT pavyko siekti savo pradinio tikslo ir patenkinti jai patikėtus lūkesčius. Tai galėtų būti atlikta analizuojant darbo procedūras ir rezultatus, kurių pasiekta per 9 eilines, 7 neeilines ir 2 VPV sesijas, kurias iki šiol sušaukė JTŽTT.

Nepaisant konkrečių pastebėtų JTŽTT darbo trūkumų ar pavojingų tendencijų, pvz., laipsniško šalies mandato panaikinimo, sunkumų sprendžiant ypatingus padėties šalyje klausimus apskritai ir JTŽTT selektyvumo šiuo požiūriu, tarpvyriausybinio VPV proceso pobūdžio ir sąlyginai suvaržytos NVO prieigos prie šio proceso, taip pat vis akivaizdesnių mėginimų žmogaus teises traktuoti kaip reliatyvias, siekiama ne iš anksto pasmerkti ar diskredituoti JTŽTT, kuri buvo ir lieka unikaliu visuotiniu žmogaus teisių forumu. Siekiama pripažinti jos neabejotinus laimėjimus ir, jei būtina, nurodyti galimus pačios JTŽTT veiklos patobulinimus, taip pat pozicionuoti JTŽTT kitų JT organų, pvz., Trečiojo komiteto, Generalinės asamblėjos ar saugumo Tarybos, atžvilgiais. Atliekant šias užduotis pranešime analizuojamas vaidmuo, kurį šiuo požiūriu gali ir galėtų atlikti ES.

Suprantama, ES, pasirinkusi žmogaus teises ir demokratiją savo išorės santykių šerdimi, t. y. veikdama tarptautinėse žmogaus teisių organizacijose, iš pat pradžių ėmėsi aktyvaus ir ryškaus vaidmens steigdama JTŽTT ir dalyvaudama jos veikloje bei siekdama ambicingo tikslo ginti aukščiausio standarto žmogaus teises, rengdama ar bendrai rengdama dokumentus, pagal kuriuos nustatomi standartai[9], ir rezoliucijas dėl padėties konkrečiose šalyse, aktyviai ir konstruktyviai dalyvaudama vertinant specialias procedūras ir VPV procese, proteguodama veiksmingą NVO dalyvavimą JTŽTT veikloje ir t. t. Deja, šios veiklos rezultatai dviprasmiški.

Tikrai neįmanoma nepastebėti, kad ES susiduria su sunkumais gindama savo pozicijas JTŽTT, kur valstybės, įgijusios solidžios patirties žmogaus teisių apsaugos srityje, sudaro mažumą, o dvi tvirtai susivienijusios regioninės mažumos grupės (Islamo šalių organizacija ir Afrikos grupė), prie kurių prisijungusios Rusija ir Kinija, sudaro opoziciją per derybas. Pastarosiose nedalyvaujant JAV, ES dažnai negauna jokios paramos. Tai, kad ES pernelyg susitelkusi į save, iš dalies lemia jos specifika ir būtinybė skirti daug laiko bendroms pozicijoms rengti. Vis dėlto, panašu, kad ES, imdamasi svarbių žmogaus teisių iniciatyvų, patiria sunkumų ne dėl kiekybinio kitų šalių pranašumo, o dėl nepakankamo įžvalgumo, nesugebėjimo būti lydere ir gynybinės pozicijos laikymosi.

Todėl pranešime analizuojami būdai, kuriuos pasitelkdama ES galėtų didinti savo įtaką JTŽTT ir siekdama šio tikslo skatinti JTŽTT tapti veiksmingiau veikiančiu organu. Be to, atsižvelgiant į JTŽTT vertinimo procedūrą, kuri turėtų būti atlikta praėjus penkeriems metams po jos įsteigimo, t. y. 2011 m., siūloma esant galimybių pakartoti šį pranešimą prieš pat vertinimą kaip gairių nustatymo pavyzdį.


[1] OL C 291 E, 2006 11 30, p. 409.

[2] OL C 96 E, 2004 4 21, p. 79.

[3] OL C 124 E, 2006 5 25, p. 549.

[4] OL C 227 E, 2006 9 21, p. 582.

[5] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0065.

[6] Priimti tekstai, P6_TA(2008)0193.

[7] 2007 m. birželio 18 d. JTŽTT rezoliucija 5/1.

[8] Vienintelės rezoliucijai nepritarusios šalys buvo Izraelis, Maršalo Salos, Palau ir JAV. Susilaikiusios šalys:

Baltarusija, Iranas, Venesuela. Centrinės Afrikos Respublikos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Pusiaujo Gvinėjos, Gruzijos, Kiribačio, Liberijos, Nauru delegacijos nedalyvavo.

[9] Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir JT deklaracija dėl vietos gyventojų teisių patvirtintos per pačią pirmą JTŽTT sesiją.