Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Straipsniai, interviu

« Atgal

2008-01-10
L. Andrikienės atsakymai į žurnalo „Stilius" klausimus

2008 m. sausio 10 d.

„Stilius": Jūsų norėčiau klausti, kaip ir kam kilo idėja švęsti gimtadienį Madride? Kodėl būtent šiame mieste?

L. Andrikienė: Savo artimiausiems draugams pasiūliau tris galimybes švęsti jubiliejinį gimtadienį: pirma, mano gimtuosius Druskininkus, kuriuose būtų susirinkę apie 200 žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir JAV, Britanijos, kitų šalių; antra, Kiprą, kuriame man niekada neteko būti ir per Naujuosius metus yra šilta; ir trečia, kažkas pasiūlė Ispanijos sostinę Madridą. Dauguma mano artimiausios aplinkos žmonių pasirinko Madridą, todėl ten kolegoms ispanams iš Europos Parlamento padedant ir buvo surengta Fiesta de Laima - Laimos šventė, trukusi dvi dienas ir dvi naktis.

„Stilius": Kaip susirinko tokia didelė lietuviška kompanija?

L.Andrikienė: Kartu su manimi buvo mano artimiausieji (tik gaila, kad Mama su Tėčiu nepasiryžo šiai kelionei, ji jiems pasirodė labai tolima), buvo brangūs žmonės, draugai, kolegos, kurie su manimi - visada, sėkmės ir nesėkmės, džiaugsmo ir liūdesio valandomis. Tie, kurie man pavargusiai ar silpnai siūlė savo ranką ar petį atsiremti, kurie džiaugėsi tada, kai džiūgavau aš. Seniai buvau tokia laiminga kaip per savo auksinį jubiliejų!
Nė vienas mano svečias nenorėjo išvažiuoti iš Madrido, visi nori sugrįžti atgal, ir man tai - pats geriausias ženklas, kad Fiesta de Laima tikrai pavyko.

„Stilius": Kokioje vietoje šventėte?

L.Andrikienė: Iškilminga vakarienė vyko Karališkojo teatro „Artūro" restorane. Pasirinkau tą restoraną ispanams patarus dėl jo nepaprasto interjero, ypatingos dvasios, gero aptarnavimo. Vakarienei ir Naujųjų metų sutikimui prie mūsų prisijungė ir mano buvęs kolega Aukščiausiojoje Taryboje, Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos ambasadorius Ispanijoje J.E. Mečys Laurinkus su ponia Nijole. Vakarienė buvo puiki, kiekvienas patiekalas buvo patiekiamas su vis kitokiu vynu, man specialiai buvo pagamintas šokoladinis tortas su braškėmis ir gyvomis gėlėmis bei sveikinimo užrašu - Happy 50th Birthday, Laima!
Metų virsmą, vidurnaktį sutikome pagal ispaniškus papročius: su kiekvienu laikrodžio dūžiu suvalgėme po vynuogę, kartu sugalvodami norą, kuris turės išsipildyti. Dvylika laikrodžio dūžių - dvylika vynuogių - dvylika norų. Štai tada sužinojau apie save dar vieną naują dalyką: pasirodo, turiu ne tiek daug norų, tik aštuonis ar devynis. Kad ir kaip bandžiau sugalvoti dar ką nors, nepavyko. O ir tie aštuoni ar devyni norai daugiausia buvo apie kitus, skirti kitiems man brangiems žmonėms, o sau paskyriau tik du norus. Kokie tie mano norai - išduoti negaliu, nes neišsipildys...
...Naujųjų Metų sutikimą pratęsėme viešbutyje, kuriame gyvenome - Westin Palace Hotel, kuriame vyko Naujųjų metų šventė - vakarėlis (Black tie - privalomas). Su krikštasūniu Liudu palikome salę 6 val. ryto, ir buvome toli gražu ne paskutinieji vakarėlio svečiai, baigiantys naujametines linksmybes tokį ankstyvą rytmetį...

„Stilius": Ką dar nuveikėte Madride?

L.Andrikienė: Tiesiog džiaugiausi gyvenimu, aplinkinių meile, šiluma, dėmesiu, maudžiausi gėlių ir gerumo jūroje. Tos ypatingos nuotaikos vis dar esu apgaubta, nors šventė jau senokai baigėsi...
Sausio 1-ąją praleidome senojoje Ispanijos sostinėje Tolede, kur pietavome, aplankėme Toledo katedrą, gėrėjomis El Greko, Ticiano, kitų genijų originalais. Apsilankėme ir senojoje Toledo sinagogoje, kuri yra katalikų, judėjų ir musulmonų mokėjimo taikiai sugyventi simbolis. Vakarieniavome vėl Madride, seniausiame sostinės restorane „Botin", kuriame laiką mėgo leisti E.Hemingvėjus ir iš kurio, sakoma, jį nešte išnešdavo... Naktinę programą pradėjome Cafe de Chinitas, kur žiūrėjome uždegantį flamenko, o buvęs Lietuvos baleto primarijus Petras Skirmantas vos ištvėrė prie stalo nešokęs... Kai kas po to ėjo šokti salsos ir sambos, kiti patraukė į diskoteką, likusieji - ilsėtis, nes laukė dar vienas nuostabus pusdienis Ispanijos sostinėje. Kitą rytą mūsų laukė Karališkuosiuose rūmuose, kur buvo organizuotas privatus pasivaikščiojimas po karalių rūmus, tas nuostabiausias sales, kur paprastai publika neįleidžiama, nes jomis naudojasi Ispanijos karališkoji šeima. Buvo įdomu, malonu, sulaukėme gražaus dėmesio, o aš - ir naujų sveikinimų.

„Stilius": Kaip gimtadienius švęsdavote anksčiau?

L.Andrikienė: Įvairiai, juk iki šio gimtadienio jų buvo buvę net 49! Bendras jų bruožas - tai, kad per savo gimtadienį niekada nesu buvusi viena. Bet kur ten būsi vienas, kai gimtadienis - per Naujuosius metus! Praeityje jei draugai nesugalvodavo, kur švęsti gimtadienį, tai skambindavo man, nes žinodavo: Laimos gimtadienis, vis tiek švęs, važiuojam pas ją. Ir tie mano gimtadienių šventimai paprastai trunka kokią savaitę, iki Trijų Karalių šventės.

„Stilius": Kokių gavote dovanų, patyrėte netikėtumų?

L.Andrikienė: Didžiausias siurprizas buvo kolegos europarlamentaro iš Ispanijos dovana - iškilmingoje vakarienėje netikėtai pasirodęs operos dainininkas, kuris mums padainavo keturias arijas iš klasikinių operų Giuseppe Verdi „Don Carlos" ir „Traviatos", Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjo", Goerges Bizet „Carmen". Muzika, pasirodo, galima pasakyti daugiau nei paprastais žodžiais...
Dainininko pasirodymas gerokai sujaukė mano draugų sumanytą vakarienės scenarijų, kai kurie iš jų neteko progos kalbėti, bet užteko visko: prasmingų, gerų linkėjimų, prisiminimų, dainų, dėmesio ir meilės vienų kitiems.
Dovanų gavau daug, puikių, visos jos rinktos su meile ir skirtos tik man. Jei viską sukabinčiau ant savęs, būčiau nuostabi kaip kalėdinė eglutė. O tai, ko negalėsiu ant savęs užsidėti, puoš mano namus ir primins nuostabų laiką ir puikius, gražius žmones, su kuriais peržengiau dar vieną gyvenimo slenkstį.

Kalbėjosi Daiva Kaikarytė