Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Straipsniai, interviu

« Atgal

2004-07-27
Pirmoji EP plenarinė sesija Strasbūre

Naujai išrinkto Europos Parlamento pirmosios plenarinės sesijos Strasbūre pamokos

Dr. Laima Andrikienė

Europos Parlamento narė

Briuselis

Šis straipsnis - tai kai kurie pastebėjimai, apmąstymai, paaiškinimai ir patikslinimai tų procesų, kurie vyksta Europos Parlamente ir kuriuose dalyvauja pirmuosiuose Lietuvoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą išrinkti Lietuvos atstovai.

Europos Parlamento komitetai posėdžiauja Briuselyje

Šią savaitę Europos Parlamentas dirba Briuselyje: vyksta komitetų posėdžiai. Iš viso Europos Parlamente yra 20 komitetų, dauguma jų šią savaitę dirba, nors yra ir tokių, kurie į posėdžius rinksis tik rugpjūčio pabaigoje. Pagrindiniai komitetai - Biudžeto, Užsienio reikalų ir kai kurie kiti - darbuojasi labai intensyviai. Į komitetus Europos Parlamento nariai susiskirstė Strasbūro plenarinės sesijos metu. Lietuvos atstovai, kurių yra 13, kaip jau rašyta Lietuvos spaudoje, dirbs Biudžeto (Laima Andrikienė), Užsienio reikalų (Vytautas Landsbergis, Justas Paleckis), Regioninės plėtros (Eugenijus Gentvilas), Vystymosi (Danutė Budreikaitė), Pramonės ir energetikos (Šarūnas Birutis), Transporto ir turizmo (Arūnas Degutis), Žemės ūkio (Gintaras Didžiokas), Švietimo ir kultūros (Rolandas Pavilionis), Užimtumo ir socialinių reikalų (Ona Juknevičienė), Ekonomikos ir pinigų politikos (Margarita Starkevičiūtė), Teisės reikalų (Aloyzas Sakalas) ir kituose komitetuose. Be to, reikėtų pažymėti, kad kiekvienas Europos Parlamento narys dar dirba ir kitame komitete, kur jis turi komiteto nario pavaduotojo rangą. Pavaduotojo postas beveik nenusileidžia tikrojo nario galimybėms, išskyrus tai, kad pavaduotojai nedalyvauja balsavime, jei pakanka tikrųjų komiteto narių kvorumo sprendimui priimti. Komitetų narių pavaduotojai turi iniciatyvos teisę, yra nepriklausomi nuo tikrųjų narių, gali rengti ataskaitas svarbiais klausimais kaip ir tikrieji komiteto nariai. Remiantis šiomis taisyklėmis Laima Andrikiene yra Užsienio reikalų komiteto nario pavaduotoja, Ona Juknevičienė - Ekonomikos ir pinigų politikos, Vytautas Landsbergis - Aplinkosaugos, Arūnas Degutis - Aplinkosaugos, Justas Paleckis - Aplinkosaugos, Rolandas Pavilionis - Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų, Gintaras Didžiokas - Užimtumo ir socialinių reikalų ir t.t.

Jei ir bus kokių nedidelių pasikeitimų šiame paskirstyme, jau dabar galima daryti išvadą, kad nė vieno Lietuvos atstovo nebus tokiuose komitetuose kaip Moterų teisių, Peticijų, Konstitucinių reikalų, Žuvininkystės bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos. Biudžeto kontrolės komitetas (jo nereikėtų painioti su Biudžeto komitetu!), kuriame Lietuva turi savo atstovus, yra nepolitinis komitetas, t.y. jo nariu gali būti kiekvienas Europos Parlamento narys, politinės grupės to nereguliuoja.

Ar galėjo būti kitaip?

Ar galėjo būti kitaip, ar Lietuvos atstovai galėjo tolygiau pasiskirstyti komitetuose? Manau, kad taip, jei būtų normaliai bendravę tarpusavyje tuo metu, kai buvo sprendžiamas narystės komitetuose klausimas. Deja, kai kuriems buvo sunku įveikti rinkiminės kampanijos nuotaikas ar susitaikyti su rinkimų rezultatais ir ieškoti būdų, kaip tai, kas jau įvyko ir ką pakeisti ne mūsų galioje, panaudoti Lietuvos labui. Nesišnekėjimas, nebendravimas, veikimas vieno prieš kitą padarė savo, ir todėl tokiuose svarbiuose komitetuose kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos ar Konstitucinių reikalų neturėsime nė vieno atstovo, t.y. tikrojo komiteto nario ar pavaduotojo.

Antra vertus, narystę komitetuose lemia ne tik Europos Parlamento narių pageidavimai. Tai daug labiau priklauso nuo frakcijos / politinės grupės sprendimo, nes būtent jos deleguoja savo narius į komitetus. Todėl kiek anksčiau per Lietuvos radiją skelbta informacija, kad Margarita Starkevičiūtė, kuri neva labai norėjusi tapti Biudžeto komiteto nare, ja netapo, nes šio komiteto tikrąja nare tapo kita Lietuvos atstove dr.Laima Andrikiene, nėra tikslus dėl paprastos priežasties: kaip jau minėjau, sprendimus dėl EP narių narystės komitetuose priima frakcijos, ir Margarita Starkevičiūtė savos frakcijos buvo paskirta į kitą komitetą.

Svarbu paminėti, kad šis pasiskirstymas galios dvejus su puse metų, o šio Europos Parlamento kadencijos viduryje - 2007 metais - vyks naujas pasiskirstymas į Europos Parlamento komitetus ir apskritai visas pareigas, kuris, reikėtų tikėtis, bus sklandesnis.

Belieka pridurti, kad didžiausią svorį turinčiais komitetais laikomi Biudžeto ir Užsienio reikalų komitetai, svarbiais - Pramonės ir energetikos, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetai.

Strasbūro pamokos

Praėjusią savaitę Strasbūre vykusios Europos Parlamento plenarinės sesijos metu, kaip jau pranešė Lietuvos žiniasklaida, buvo išrinktas Europos Parlamento pirmininkas ir 14 jo pavaduotojų, taip pat Europos Parlamentas apsisprendė dėl kandidato į Europos Komisijos pirmininko postą Jose Manuel Durao Barroso tinkamumo šioms pareigoms.

Mano supratimu, politinių žaidimų prasme įdomiausias buvo taip vadinamas techninis susitarimas tarp dviejų didžiausių naujai išrinkto Europos Parlamento frakcijų - Europos liaudies partijos ir Europos socialistų - dėl pirmininkavimo Europos Parlamentui. Pagal tą susitarimą pirmoje kadencijos pusėje - 2,5 metų - Europos Parlamentui vadovautų Socialistų frakcijos atstovas, o likusią kadencijos dalį - Europos liaudies partijos frakcijos lyderis Hans'as - Gert'as Poettering'as. Prieš balsuojant Strasbūre dėl EP pirmininko, kuomet Parlamentas turėjo rinktis iš trijų kandidatų - ispanų socialisto Josep'o Borrell'io, lenkų liberalo Bronislavo Geremeko ir prancūzų kairiojo, buvusio komunisto Francis'o Wurtz'o, šis techninis susitarimas buvo minimas ne kartą. Kritiškiausiai apie jį kalbėjo Liberalų demokratų frakcijos lyderis britas Graham'as Watson'as, kuris pažymėjo, kad tokie amžinų politinių oponentų susitarimai yra nelogiški, nenatūralūs, ir jie būna tik karo arba krizės atvejais.

Europos liaudies partijos frakcijos atstovai šį susitarimą dėl pirmininkavimo Europos Parlamentui siejo su dar vienu klausimu - Europos Komisijos pirmininko paskyrimu, sakydami, kad socialistai, gaudami Europos Parlamento vadovo postą, pasižadėjo balsuoti už dešiniųjų politinės šeimos atstovo, buvusio Portugalijos ministro pirmininko Durao Barroso paskyrimą Europos Komisijos pirmininku. Tuo tarpu liberalai demokratai akcentavo savo kandidato lenko B.Geremeko privalumus, pažymėdami, kad atstovo iš naujosios ES valstybes narės tapimas EP pirmininku būtų ženklas, kad Europoje tikrai nebeliko skiriamųjų linijų. Kaip jau žinoma, vis tik socialistas Borrell'is tapo EP pirmininku, buvo išrinkti ir 14 jo pavaduotojų, tarp kurių - tik 3 naujųjų ES narių atstovai: 2 lenkai ir vienas čekas (2 iš Europos liaudies partijos frakcijos ir vienas iš liberalų demokratų frakcijos).

 Balsavimas del p. Barroso

Jau po to, kai techninis susitarimas davė rezultatų, t.y. socialistas Borrell'is buvo sėkmingai išrinktas Europos Parlamento pirmininku, ir buvo diskutuojama dėl kito svarbaus klausimo - Europos Komisijos pirmininko, socialistai atvirai pareiškė, kad jų frakcija nebus vieninga balsuojant dėl Barroso kandidatūros, taigi, tuo pačiu aiškiai parodė, kad techninis susitarimas tarp frakcijų neapima šio klausimo. Liberalai iš tokio dviejų didžiausių frakcijų susitarimo taikliai pasijuokė, primindami teutonų laikus ir jų manieras, apeliuodami į tai, kad abiejų didžiausių Europos Parlamento frakcijų lyderiai yra vokiečiai,  ir jie čia įvedinėja savo tvarką. Barroso buvo išrinktas, tačiau tik todėl, kad už jį vieningai balsavo Europos liaudies partijos frakcija ir  ...  Liberalų demokratų frakcija!

Taigi, turime rezultatą: Europos Komisijai vadovaus portugalas, Europos Parlamentui - ispanas, panašu, kad ES užsienio reikalų ministru taps taip pat ispanas Javier'as Solana. Taigi, aukščiausia ES valdžia - Europos pietiečių rankose. O kur kitų interesai?!

Kas teko naujų ES valstybių atstovams

Šią savaitę Briuselio laikraščiai rašo, kad naujųjų valstybių atstovai sulaukė palyginus šalto sutikimo. Neskaitant gražių sveikinimo žodžių ir iškilmingų kalbų, skirstant postus ir portfelius jiems teko nedaug. Šiuo aspektu kalbant apie vadovavimą EP komitetams reikėtų pažymėti, kad iš 20 komitetų tik dviems vadovaus naujųjų ES narių atstovai: Biudžeto komitetui (vienam svarbiausių) - lenkas, Moterų teisių komitetui (visai neįtakingam) - slovakė. Todėl laikraščiuose naujųjų ES valstybių narių atstovai, komentuodami šias tendencijas, dažniausiai vertina tai neigiamai, akcentuodami, kad 162 (iš 732) EP nariai yra iš naujųjų valstybių narių, taigi, atitinkamai turėtų gauti ir komitetų pirmininkų ar pirmųjų vicepirmininkų postų.

Tiesa, gerokai daugiau naujųjų valstybių atstovų yra frakcijų vadovybėse (tarp jų - ir Eugenijus Gentvilas), tačiau tai dažniausiai buvo pateikiama kaip dovanėlė pademonstruoti, kad ir naujųjų narių atstovai gauna pozicijas.

Kas geriau - didelė ar maža frakcija?

Atrodytų, koks čia gali būti klausimas: geriau būti didelės ar mažos frakcijos nariu? Atsakymas atrodo akivaizdus kaip du kart du keturi: aišku, geriau priklausyti didelei frakcijai. Tačiau pirmųjų savaičių darbo Europos Parlamente patyrimas rodo, kad didelės frakcijos nelabai linkę atsižvelgti į naujųjų ar mažiau skaitlingų delegacijų interesus, didžiosiose frakcijose madas diktuoja didžiosios delegacijos - vokiečiai, ispanai, italai, britai. O mažosiose frakcijose kiekvienas narys yra svarbus, ir, kaip bebūtų keista, būtent mažosiose frakcijose dirbantys Lietuvos atstovai tapo frakcijų ar komitetų vicepirmininkais (E.Gentvilas, R.Pavilionis, D.Budreikaitė), būtent šių frakcijų atstovai turi geresnes galimybes tapti ir kai kurių delegacijų vadovais.

Taigi, tokie pirmieji patyrimai, atradimai ir praradimai Briuselyje ir Strasbūre.

OMNI laikas
http://www.omni.lt/index.php?base/z_188377