Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Straipsniai, interviu

« Atgal

2006-01-27
Lietuviai Europos Parlamente: tikslai ir pasiekimai

Dr.Laima Andrikienė
Žurnalui "Lithuania Today"
2006 01 27

2004 m. birželio mėnesį visoje Europos Sąjungoje vyko rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos piliečiai. Pagal Nicos sutartį Lietuva 2004-2009 m. kadencijos Europos Parlamente gali turėti 13 atstovų, tiek jų ir buvo išrinkta.  Praėjus pusantrų metų nuo dabartinio Europos Parlamento darbo pradžios įdomu palyginti Lietuvos atstovų tikslus ir lūkesčius su jų pasiekimais.

_____________________________________________

Lūkesčiai

Kai kam gali atrodyti, kad visi trylika Lietuvos atstovų yra viena darni Lietuvos delegacija, kuri Europos Parlamente kalba vienu balsu, atstovauja ir gina tas pačias pozicijas ir t.t. Tačiau taip nėra, nes Europos Parlamento pagrindas - ne nacionalinės delegacijos, o politinės šeimos, frakcijos, kurių pagrindu ir daroma politika, priimami sprendimai. Taigi, du Lietuvos atstovai yra Europos liaudies partijos - Europos demokratų frakcijoje (EPP-ED), du - Europos socialistų frakcijoje (PSE), septyni - Europos liberalų ir demokratų frakcijoje (ALDE) ir du - Sąjungos už tautų Europą frakcijoje (UEN). Šios politinės šeimos turi savo ideologijas, programines nuostatas, strategijas ir taktikas, ir mums, lietuviams, siekiant Lietuvai reikalingų ir naudingų sprendimų tenka savo tiesą pirmiausiai įrodyti savo frakcijoje, o jau paskui komitete ar plenariniame posėdyje. Tai nėra lengva, turint galvoje, kad mūsų - tik trylika 732 Europos Parlamento narių būryje, be to, atstovaujame naująją ES narę, taigi, ir patyrimo, ir paties sprendimų priėmimo mechanizmo suvokimo nebuvo ir nėra per daug. Kaip ir kitose profesijose, mokytis tenka dažniausiai iš savo klaidų...

...Prisimenu, kad rinkiminės kampanijos metu kai kurių partijų kandidatai aktyviai aiškino rinkėjams Lietuvoje, kad jei jie bus išrinkti į Europos Parlamentą, tai pirmiausia pasieks, kad Lietuva iš naujo persiderėtų savo narystės ES sąlygas, ir kad jie padarys viską, kad Lietuvos narystės sąlygos būtų daug geresnės nei sugebėjo suderėti Lietuvos derybininkai prieš mūsų valstybės stojimą į ES. Nemaža dalis rinkėjų patikėjo taisa pažadais, deja, tie pažadai taip ir liko pažadais, o tie, kurie daugiausia žadėjo, deja, dar apskritai neišdrįso prabilti Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose, dažniausiai teisindamiesi, kad jie dirba svarbesnius darbus, kad kalbėjimas nėra pats svarbiausias būdas pasiekti norimų tikslų, tarsi parlamentarai turėtų kokį kitą būdą siekti tikslo nei kalbėdami, įtikinėdami. Juk ir žodis parlamentas kilęs iš prancūziško žodžio parler – kalbėti!..

O kiti labiau patyrę politinėse kovose Lietuvos atstovai prieš rinkimus aukso kalnų nežadėjo, bet po rinkimų dirbo ir dirba kantrų, daug pastangų ir laiko reikalaujantį darbą Europos Parlamento frakcijoje, komitetuose, delegacijose, darbo grupėse.

Tikslai

Rengdama šį straipsnį, paklausiau savo kolegų iš Lietuvos, kokie yra jų tikslai, prioritetai, kas jiems yra svarbiausia šioje kadencijoje. Keista, kai kuriems iš jų tai pasirodė nelengva užduotis!.. Bet Europos liaudies partijos - Europos demokratų frakcijos (EPP-ED) atstovas prof. Vytautas Landsbergis be vargo suformulavo tikslus ir prioritetus, kurie jam yra svarbiausi. Tai: „pirma, Lietuvos nauda turėti vieningesnę Europą, nesupriešintą su JAV; antra, demokratijos progresas - kur galima - Rytuose nuo Lietuvos su tolima perspektyva, kad kada nors ir Rusijoje įvyks poslinkių į tą pusę; trečia, Europos saugumas Artimųjų Rytų kontekste, kur padėtis smarkiai blogėja, darosi vis pavojingesnė, bet ne visi Europoje nori tą suprasti.

Europos liberalų ir demokratų frakcijos (ALDE) atstovės Margaritos Starkevičiūtės „tikslas - Europos Parlamento priimami sprendimai turi skatinti spartų ir tolygų Lietuvos žmonių gyvenimo lygio augimą ir artėjimą prie ES vidurkio".  Ji mano, kad šį tikslą galima įgyvendinti, „skatinant ES šalių gyventojų ir Lietuvos piliečių tiesioginį bendradarbiavimą,  daugiau dėmesio skiriant žmonių gyvenimo kokybę gerinantiems sprendimams, sudarant palankias teisines ir ekonomines sąlygas aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų kūrimui Lietuvoje“. M.Starkevičiūtė taip pat akcentuoja, kad „ES prioritetu turėtų būti susisiekimo tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių plėtra, taip pat būtina informuoti gyventojus apie numatomų ES sprendimų įtaką jų gyvenimui ir su jais derinti Lietuvos poziciją Europos Parlamente visais svarbiais klausimais".

Prof. Aloyzas Sakalas savo tikslus suformulavo trumpai: pirma, sąžiningai atlikti savo pareigą ir, antra, siekti, kad Europos Parlamento priimamos rezoliucijos būtų paremtos konkrečiais ES diplomatų veiksmais.

Mano, šių eilučių autorės, svarbiausias tikslas - stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje. Manau, kad tai atspindi daugumos Lietuvos piliečių lūkesčius, nes balsuodami referendume dėl Lietuvos stojimo į ES mūsų valstybės piliečiai pirmiausia tikėjosi, kad Lietuva Europos Sąjungoje bus saugesnė, stipresnė, ekonomiškai pajėgesnė, žmonių gyvenimas pasinaudojant ES solidarumo, sanglaudos principų įgyvendinimu turėtų žymiai pagerėti, ir tam neprireiks dešimtmečių. O visa tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai pati ES bus stipri, dinamiška, konkurencinga. Be šio pagrindinio tikslo esu sau iškėlusi ir labai aiškias, konkrečias užduotis, tikslus, kuriuos siekiu įgyvendinti. Pirma, Europos Sąjungos interesuose kaip galima geriau turi būti atspindėtas, integruotas ir Lietuvos interesas, ir jei ES interese nėra Lietuvos intereso, tas ES interesas man, atleiskite, yra tik tuščias garsas, forma be turinio. Tai jokiu būdu vienas kitam neprieštarauja, bet interesų derinimas nėra paprastas dalykas, tai sudėtinga ir subtili užduotis, kurią siekiu įgyvendinti dirbdama Europos Parlamente. Antra, Baltijos jūros regionas turi atsirasti ES darbotvarkės viršuje, o Baltijos jūra tapti svarbiausia ES jūra. Iki šiolei tokia buvo Viduržemio jūra, bet po paskutiniosios ES plėtros, pasikeitus ES riboms, Baltijos jūra įgyja visai naują geopolitinę svarbą, ir tai būtina akcentuoti ES. Ši užduotis tampriai siejasi su dar viena: ES Baltijos jūros regionas turi tapti dinamiškiausiu ir konkurencingiausiu ES regionu, tam jis tikrai turi potencines galimybes, todėl Lietuvos interesas yra įgyvendinti Lisabonos strategijos priemones, daugiau dėmesio ir lėšų skiriant mokslui, švietimui, inovacijoms, smulkiam ir vidutiniam verslui. Ir trečia: Europos kaimynystės politika (European Neighbourhood Policy) turi tapti tikrai veiksmingu demokratijos, rinkos ekonomikos, apskritai Europos vertybių sklaidos ES kaimynystėje  instrumentu, apimančiu Baltarusiją, Ukrainą, Moldovą, daugelį kitų šalių ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Azijoje. Rusija ir ypač jos Kaliningrado sritis taip pat turi būti ES dėmesio centre. Ir pagaliau, ketvirta: pasitelkusi ne tik Europos Parlamento teikiamas galimybes, bet ir savo asmeninius finansinius išteklius atkakliai dirbu, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių pažintų ES iš arti, apsilankytų Europos Parlamente, dalyvautų diskusijose apie ES, jos politikas, institucijų darbą, t.y. kad priimtų ES ne kaip kažkokį svetimą ir tolimą darinį, bet visč Europą laikytų savo namais, kuriuose yra ir Lietuva.

Tiesa, gyvenimas pats formuluoja naujus prioritetus. Kažin kas imtų ginčytis, kad šiandien ir Lietuvos, ir ES prioritetų  sąraše labai aukštai atsirado energetika. Todėl net ir nebūdamas tos srities specialistu turi gilintis į energetikos klausimus, ieškoti sprendimo būdų.

O kur vienybė?

Jau rašiau, kad Europos Parlamento pagrindas - politinės frakcijos, ir nacionalinės delegacijos neatstovaujamos. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad parlamentarai iš šalių narių nesirenka ir nesitaria. Ir renkasi, ir tariasi, tik tai vyksta ne Europos Parlamente, o dažniausiai ambasadoje ar atstovybėje prie ES, ar kurioje kitoje vietoje. Ir Lietuvos parlamentarai kartais (tiesa, nedažnai ir nereguliariai) renkasi atstovybėje kartu su Lietuvos nuolatiniu atstovu prie ES pasitarti aktualiais klausimais. 2004 m. pabaigoje - 2005 m. pradžioje buvo bandymų kiekvieną mėnesį susitikti su Europos Komisijos nare Dalia Grybauskaite Strasbūre ir pasitarti svarbiais klausimais, tačiau tai netapo tradicija, gera iniciatyva nutrūko... Mano supratimu, tai rodo, kad kai kurie Lietuvos atstovai dar nėra patyrę politikai, kad vis dar manoma, jog ir vienas lauke karys, kad pavieniui pavyks pasiekti Lietuvai naudingo rezultato. Deja, praktika rodo ką kita: siekiant rezultato nepakanka tik mums, lietuviams, susivienyti, dar reikia gerokai padirbėti ir paieškoti sąjungininkų tarp latvių, estų, lenkų, ispanų, graikų, vengrų, vokiečių, priklausomai nuo to, koks klausimas nagrinėjamas ir kas yra potencialūs sąjungininkai, kam dar tos pačios problemos yra svarbios.

Tiesa, aktyvesnieji (o gal tiesiog darbštesni) Lietuvos atstovai kiekvieną mėnesį Strasbūre susitinkame Baltijos Europos parlamentinės grupės. Kurios vicepirmininkė esu, posėdžiuose, kurios tikslas - Baltijos jūros regiono problemas pakylėti į Europos Sąjungos apskritai ir Europos Parlamento konkrečiai darbotvarkės viršų, stengtis šį ES regioną padaryti svarbiausiu ar bent jau gerokai svarbesniu nei iki paskutiniosios ES plėtros. Šioje grupėje posėdžiaujame kartu su švedais, suomiais, danais, lenkais, vokiečiais, latviais, estais, yra ir keletas kitų valstybių atstovų.

Pasiekimai

Kaip ir visiems politikams, šis klausimas yra sunkiausias. Nesiimsiu vertinti kolegų darbo, manau, tai nebūtų etiška. Save girti irgi kažkaip nederėtų. Bet keletą svarbių darbų, kuriuos apvyko atlikti per pusantrų metu, paminėsiu.

Mano didžioji meilė yra užsienio politika, esu Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narė, todėl aktyviai dalyvavau rengiant Europos Parlamento rezoliucijas apie ES-Rusijos santykius, dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, dėl Europos kaimynystės politikos ir t.t, buvau ne vienos jų iniciatorė ir bendraautorė. Taip pat inicijavau ir surengiau dvejus klausymus (hearings) Europos Parlamente apie situaciją Kolumbijoje (kur į šalies prezidentus šiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose kandidatuoja mūsų tautietis, du kartus tiesioginiuose rinkimuose buvęs išrinktas sostinės Bogotos meru profesorius Antanas Mockus), apie padėtį Kazachstane prieš prezidento rinkimus, kurie įvyko 2005 m. gruodžio 4 dieną. Kaip Europos Parlamento atstovė ne kartą lankiausi Moldovoje (stebėjau parlamento rinkimus, lankiausi Padniestrėje - įšaldyto konflikto zonoje, kurio sprendimas reikalauja aktyvesnių tarptautinės bendruomenės, taip pat ir ES pastangų), taip pat Kaliningrade, Kolumbijoje. Dirbu dviejose parlamentinio bendradarbiavimo delegacijose – ES-Rusijos ir ES-Moldovos.

O kitas EP komitetas, kuriame dirbu, yra Biudžeto komitetas. Europos liaudies partijos frakcija - didžiausia EP frakcija - buvo paskyrusi mane šešėline ES 2006 m. biudžeto pranešėja, todėl 2005 m. antrąją pusę daug laiko teko skirti šiam darbui: rengti biudžeto projekto pataisas, analizuoti kitų kolegų pateiktus pasiūlymus, priimti juos arba atmesti, dažnai kalbėti biudžeto klausimais ir komiteto, ir EP plenariniuose posėdžiuose. Tai buvo sunkus, bet naudingas darbas, daug ko išmokau, galėjau padaryti ir Lietuvai naudingų darbų...

Be to, daug dirbu Lietuvoje. Visus pusantrų metų mano biuras dirbo aktyvų švietimo darbą, stengėmės, kad Lietuvos piliečiai kuo daugiau sužinotų apie Europos Sąjungą ir Europos Parlamentą. Rengėme diskusijas apie regioninę politiką, eurą ir jo įvedimo pasekmes, Lisabonos strategiją ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Šiauliuose, Alytaus rajone, kviesdami žmones dalyvauti diskusijose, sprendimų priėmime. Siekdami to paties tikslo leidžiame visoje Lietuvoje nemokamai platinamą laikraštį – Europos laiku (European Times), skirtame ES aktualijoms, problemoms, kurios dar laukia savo sprendimo, aptarti, taip pat suteikdami tribūną, galimybę išdėstyti savo nuomonę žmonėms apie Europos Sąjungą ir Lietuvą joje.

Apskritai pasakius, darbo daug, norai ir planai dideli, resursai kaip visada riboti, taigi, tenka rinktis, formuluoti prioritetus, rengti strategijas ir taktikas, veiksmų planus, juos vykdyti naudojant ribotus resursus (ir žmogiškuosius, ir finansinius) tam, kad  pasiekčiau savo tikslą: kad gyventume stiprioje Lietuvoje stiprioje Europos Sąjungoje.

P.S. Vienas mano draugas savo žinutes man dažnai užbaigia sakiniu: Avanti, sinjora! Man tai patinka ir tinka, ypač dirbant Europos Parlamente. Taigi, avanti!