Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2004-05-15
Lietuva pasaulyje: kas laukia už posūkio?

Elektrėnų žinios

Dienraštis „Lietuvos žinios” neseniai išspausdino Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanės dr.Laimos Andrikienės straipsnį „Lietuva pasaulio skersvėjuose”. Straipsnis įdomus, todėl norėčiau pasidalinti bent keliais pastebėjimais ta pačia tema. Apskritai reikia pastebėti, kad Laima Andrikienė gerai valdo plunksną, pastebėjimai būna taiklūs, be to, pasakyti ar parašyti aiškiai ir suprantamai (pakanka vien prisiminti straipsnį „Aš Jus myliu, bet Jūs niekam apie tai nesakykite”, kurį 1997 m. išspausdino visi didieji Lietuvos dienraščiai). .

L.Andrikienė straipsnyje „Lietuva pasaulio skersvėjuose” bando atsakyti į klausimus: ar deklaruojama Lietuvos ir JAV strateginė partnerystė yra tikras dalykas ir jei taip, tai kuo ji pasireiškia? Ar Rusija yra bendradarbiauti linkusi kaimynė, ar tik europietiškas vertybes (demokratija, rinkos ekonomika ir kt.) labai laisvai traktuojanti valstybė, tik ir laukianti patogios progos ar ieškanti tobulesnės strategijos išlaikyti mus savo įtakos sferoje. .

Be to, straipsnyje keliami ir kiti klausimai: kur mūsų strateginio partnerio – JAV – investicijos Lietuvoje? Ne pačiu gražiausiu būdu pasirodžiusi Lietuvoje „Williams” pasitraukė, o kur kiti? Kodėl tik nedidelę Lietuvos užsienio prekybos dalį sudaro prekyba su JAV? .

L.Andrikienė rašo: „…Paskutinieji dveji Lietuvos prezidento rinkimai. Prie vieno kandidato – finansinis rėmėjas Viktoras Uspaskichas, dabar jau pats pretenduojantis į Lietuvos premjerus, prie kito – rėmėjas Jurijus Borisovas, prie trečio – rėmėjas X ir t.t. Be to, vis didėjanti Lietuvos ūkio dalis, kurią valdo rusiškos kilmės kapitalas. Kas tai? Naujoji mūsų perspektyva? “.

Iš tiesų, „gabalą" „Lietuvos dujų” įsigijus Gazpromui, rusų kompanijai nusipirkus banką „Snoras”, Williams pasitraukus ir pardavus „Mažeikių naftą” kompanijai „Jukos”, Lietuva tampa vienu iš Rusijos kapitalo poligonų, t.y. pagal Rusijos kompanijų investicijų dydį Lietuva yra tarp pirmaujančių pasaulyje (daugiau investavę rusai yra tik Kipre ir Virginijos salose, kurios garsėja esančios mokesčių rojumi). Tiek rusų kapitalo nesurasite jokioje kitoje šalyje: nei D.Britanijoje, nei JAV, nei Vokietijoje, nei Kinijoje! .

Laima Andrikienė straipsnyje teisingai pažymi: „Rusijos užsienio politika Putinui tapus prezidentu, nors ir su tam tikromis išlygomis, tapo euroatlantine. Ją, ekspertų manymu, galima apibūdinti taip: Putino tikslas yra sukurti bendras Europos ir Amerikos politikas, kurios atitiktų Rusijos interesus. Šiuo požiūriu įdomus jau Putinui esant Rusijos prezidentu parengtas dokumentas – Rusijos vidutinės trukmės strategija... Joje reikalaujama, kad posovietinė geopolitinė erdvė būtų pripažinta Rusijos įtakos sfera.” .

Visiškai sutinku su autorės išvadomis, kad Rusijoje keičiasi valdžios ir prezidentai, keičiasi net santvarkos, tačiau Rusijos strateginiai tikslai, siekiai išlieka tie patys. Ji siekia būti didelė, galinga valstybė, diktuoti politines ir kitokias madas pasaulyje, kitaip pasakius – daryti kuo didesnę įtaką procesams pasaulyje. Atraskite bent vieną pasaulio valstybę, kurioje kaip ilgos kiškio ausys neišlystų Rusijos interesai! Net ir tos valstybės, kurios yra toli nuo Rusijos, jai labai rūpi. Tai ką jau kalbėti apie artimiausius kaimynus: šie, žinoma, rūpi labiausiai! .

Galima būtų suprasti Rusijos norą būti galinga, ir jis būtų ne toks gąsdinantis, jei šalia to ji turėtų ir kitą strateginį interesą: būti demokratine valstybe; jei ji gerbtų ir puoselėtų tas pačias demokratines, europines tradicijas, demokratines teises ir laisves. Deja, to pasigendama, ir kol Rusija bus tokia – vienas tiesas deklaruojanti, o kitas įgyvendinanti, tol Lietuva ir kitos Europos valstybės su nepasitikėjimu ir atsargumu turėtų į ją žiūrėti. .

Birutė Nenortaitė, Kauno kolegijos katedros vedėja