Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2004-11-16
Laima Andrikienė: darbas Europos Parlamente yra įdomus

Išrinkome Europos parlamentarus ir vėliau kiek išleidome juos iš akiračio. Todėl labai būtų įdomu sužinoti plačiau apie europarlamentaro darbą, apie Jūsų kasdienę rutiną.

Man darbas Europos Parlamente yra įdomus, jis man patinka, esu dėkinga žmonėms, kurie manimi pasitikėjo, suteikė man galimybę dirbti ten. O žodis "rutina" man nepatinka, nemėgstu rutinos, labai kenčiu, jei reikia dirbti tokį darbą ir todėl labai nenorėčiau, kad mano darbas Europos Parlamente taptų rutina. Darbas EP turi savo specifiką: jei nenori dirbti, gali penkerius metus būti ponia ir nieko neveikti, o jei nori dirbti - darbų bus iki kaklo ir vis truks laiko viską atlikti. Ne mano būdui yra ramiai ir patogiai sėdėti ir nieko neveikti. Taigi darbų turiu daug, bet dėl to nė kiek nesuskundžiu, greičiau atvirkščiai.

Esu Europos Parlamento Biudžeto komitete narė, Užsienio reikalų komiteto nario pavaduotoja (substitute member), Laikinojo komiteto dėl išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumų ir biudžetinių priemonių 2007 - 2013 metams nario pavaduotoja, Žmogaus teisių pakomitečio narė.

Be to, esu ES - Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo delegacijos narė ir ES - Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo delegacijos nario pavaduotoja.

Dalyvauju parlamentarų grupių (Intergroups) veikloje: Baltic Europe, Kaliningrado, Tibeto, Miškų (Forestry) ir kitose.

Tris savaites per mėnesį dirbu Briuselyje, vieną - Strasbūre. Briuselyje vyksta EP komitetų, delegacijų, frakcijų, kai kurie plenariniai posėdžiai, o Strasbūre - plenariniai posėdžiai, bet ten savo posėdžius rengia ir kai kurios delegacijos, komitetai.

Ar Jums neatrodo, kad ES Konstitucija Lietuvoje buvo ratifikuota kiek skubotai?

Taip, man atrodo kaip tik taip: ES konstitucinė sutartis ratifikuota skubotai, net juokingai skubotai. Daugybė epitetų jau buvo išsakyta Lietuvos spaudoje, tad nelabai ką galiu pridėti. Abejoju, ar pirmieji valstybės asmenys su ES Konstitucija yra susipažinę. Bet tokia praktika Lietuvoje nėra nauja: pirma pasirašo, o paskui prisipažįsta, kad pasirašė, nes... nebuvo perskaitę (tokius argumentus teko girdėti ir iš vienos premjerės, ir iš vieno prezidento lūpų). Ir nori, kad žmonės, visuomenė tai priimtų kaip rimtą pasiteisinimą.

Mano galva, reikėjo duoti laiko žmonėms susipažinti su dokumentu; o laiko turėjome pakankamai - iki 2006 metų. Juk dejuojame, kad vis mažiau žmonių ateina į rinkimus (tai ypač aktualu kalbant apie Europos Parlamento rinkimus), norime kurti žmonių, piliečių Europą, priartinti ES prie piliečių, o kai ateina laikas priimti atsakingus sprendimus, tai valdžioje esantys, įtikėję, kad jie yra protingiausi, valstybiškiausiai mąstantys ir pan., bet prisidengdami pinigų taupymo argumentais, priima sprendimus net apklausų nepadarę, ignoruodami žmonių valią. Kur nueisime su tokiu mąstymu ir tokiu požiūriu į savo valstybės piliečius? Juk suverenas mūsų valstybėje yra Tauta, o ne koks dienas baigiantis Seimas, kur dėl ES Konstitucijos ratifikavimo balsuoja vos 90 parlamentarų!..

Lietuvoje buvo girdėti nemažai Rocco Buttiglione skandalo atgarsių, tačiau labai įdomu sužinoti Jūsų poziciją šiuo klausimu.

Mano pozicija aiški: aš buvau pasirengusi balsuoti už Barroso komisiją su Rocco Buttiglione. Mano argumentai paprasti: 1) Buttiglione - filosofijos ir etikos profesorius ir, kaip daugelis filosofijos profesorių, jis nesimėto žodžiais, neteisia žmonių iš peties užsimojęs. Jis, kaip ir kiekvienas mūsų, gali turėti ir turi savo vertybes, įsitikinimus, kaip ir teisę į tai, kad aplinka, kiti žmonės bus tolerantiški jo pasaulėžiūrai.Buttiglione atvejis parodė, kad kai kurie europarlamentarai, reikalaujantys tolerancijos visoms mažumoms, taip pat ir seksualinėms, patys pristigo tolerancijos kitaip manančiam asmeniui. 2) Buttiglione - tik vienas iš 25 Europos Komisijos narių, t.y. mažiau nei 4 proc. EK sudėties, tai ar dėl jo vieno vertėjo netvirtinti visos Komisijos? Aišku, kad ne. 3) Buvo aišku, kad tikrasis nepatenkintųjų Buttiglione tikslas buvo ne šis asmuo, o pats EK prezidentas ponas Barroso, kaip ir Buttiglione - mūsų politinės šeimos, Europos liaudies partijos narys. Barroso, buvęs Portugalijos premjeras, nuo jo paskyrimo liepos mėnesį pasirodė esąs stiprus, ambicingas EK prezidentas, žmogus, kurio niekas nepastums ir neįsakys, kaip kai kas galbūt tikėjosi (mažos, vienos neturtingiausių ES valstybių narių atstovas ir pan). 4) Buttiglione lyginant su kai kuriais kitais paskirtaisiais komisarais (Laslo Kovaču, Ingrida Udre, kai kuriais kitais) buvo ir kompetentingas, ir sąžiningas komisaras, neturintis interesų konflikto šleifo. Taigi mano apsisprendimas buvo balsuoti "už". Deja, neteko to padaryti, nes ponas Barroso nutarė nerizikuoti.

O dėl kitos šio klausimo pusės - požiūrio į homoseksualus, seksualines mažumas - mano pozicija tokia: nemanau, kad homoseksualumas yra gėda. Gal kada nors medicina pasakys ką kita, o dabar, kuomet tvirtinama, kad tai užkoduota žmogaus genuose, tai kokią teisę turėčiau smerkti ar teisti žmones, kurie tokie yra?! Apskritai man bet koks radikalizmas yra atgrasus, gyvenimo ir politinė patirtis sako, kad visus klausimus geriausia spręsti geruoju, sutarimu. Ir dar - nėra vieno recepto visiems gyvenimo atvejams. Pasaulis daug margesnis, o gyvenimas daug sudėtingesnis nei atrodo, kol esi jaunas. Kita vertus, norėčiau, kad vaikai augtų normaliose, tradicinėse šeimose, ir nenorėčiau, kad netradicinės orientacijos poroms būtų leista įsivaikinti vaikus.

Lietuvoje atidarėte savo biurą. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie jo veiklą?

Lapkričio 5-ąją Vilniuje oficialiai atidarėme mano biurą, kuris įsikūrė Vilniaus senamiestyje, netoli Prezidentūros rūmų, Krašto apsaugos ministerijos. Šiame biure susitinku su verslo, nevyriausybinių organizacijų, įvairių interesų grupių atstovais, politikais ir žurnalistais, priimu gyventojus asmeniniais klausimais; čia teikiama informacija apie Europos Parlamento, kitų ES institucijų veiklą.

Kiekvieną savaitę ketvirtadienio vakarą arba penktadienio vidurdienį grįžtu iš Briuselio ar Strasbūro į Vilnių. Penktadieniais ir šeštadieniais darbuojuosi Lietuvoje, pagrindinė mano darbo vieta tomis dienomis ir yra Vilniaus biure Liejyklos gatvėje. Kitomis dienomis biuras taip pat dirba: nuo pirmadienio iki penktadienio Vilniaus biure dirba mano padėjėja Milda.

Turiu žinoti realius Lietuvos žmonių poreikius, Vyriausybės sprendžiamas problemas, rengiamus projektus ne tik iš spaudos, o iš pirmų lūpų, kad galėčiau efektyviai atstovauti Lietuvos interesams Europos Parlamente, o reikalui esant ir kitose institucijose. Europos interesas, jei jame nėra Lietuvos intereso, man nėra joks europinis interesas, o greičiau tuščias garsas.

Su kuriais europarlamentarais daugiausia bendraujate?

Daugiausia tenka bendrauti su savo politinės šeimos - Europos liaudies partijos frakcijos nariais. Tarp jų yra nemažai mano senų pažįstamų iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Švedijos. Mano kaimynai ir plenarinių posėdžių salėje, ir frakcijoje yra italai, tarp jų - ir dabartinis Milano meras Albertini, su kuriais taip pat klostosi šilti, draugiški santykiai. Turiu draugų ir tarp britų, vokiečių europarlamentarų, taigi savijauta darbe yra gera.

Jei kalbėtume apie kolegas lietuvius, tai daugiausia tenka bendrauti su Vytautu Landsbergiu. Mūsų darbo kabinetai ir Briuselyje, ir Strasbūre taip pat kaimynystėje, kai reikia, pavaduojame vienas kitą, kartais ir Briuselyje, ir Strasbūre einame kartu vakarieniauti. Be to, su V. Landsbergiu susitinku ir Užsienio reikalų komiteto, Žmogaus teisių pakomitečio posėdžiuose, su Justu Paleckiu - Užsienio reikalų komitete. Neretai išgeriame kavos ir aptariame reikalus su Eugenijumi Gentvilu, kartais su Margarita Starkevičiūte. Kai posėdžiaujame Strasbūre, dažniau matau Rolandą Pavilionį ir Danutę Budreikaitę iš Darbo partijos, nes gyvename viename viešbutyje, kartu pusryčiaujame, kartu į darbą važiuojame. Bendrauju ir Šarūnu Biručiu, ir Jolanta Dičkute, žodžiu, tikrai negaliu pasakyti, kad Lietuvos europarlamentarai tarpusavyje nebendrauja, neaptaria reikalų. Juk tam, kad aptartumei reikalus, nebūtina kviesti oficialų posėdį ir rašyti jo protokolą. Su lietuviais matomės ir tariamės europarlamentarų grupėje Baltic Europe, kurioje dalyvauja kolegos iš įvairių šalių, ne tik tų, kurios yra aplink Baltijos jūrą.

Ar galima kalbėti apie vieningą Lietuvos europarlamentarų bloką?

Kažin ar tai apskritai įmanoma, žinant Europos Parlamento darbo specifiką. Šį savaitgalį perskaičiau "Lietuvos ryte" ir „Delfyje“ straipsnius, kad Lietuvos delegacijos EP nėra, ten radaunemažai kitų negatyvių komentarų apie mūsų darbą Briuselyje, bet niekaip negaliu sutikti su tokiais vertinimais. Pavyzdžiui, Vytautas Bruveris iš "Lietuvos ryto" pastebėjo, kad televizorių ekranuose, kurių apstu EP pastate, skelbiami delegacijų posėdžiai, ir Vytautas pasigedo Lietuvos delegacijos posėdžio skelbimo. Bet jei Vytautas būtų pasižiūrėjęs atidžiau, būtų pastebėjęs, kad tie delegacijų posėdžiai taip pat kviečiami tik frakcijų pagrindu: Lenkijos EPP - ED delegacijos posėdis, Britanijos socialistų grupės posėdis ir t.t. Čia tektų pastebėti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos EPP-ED delegacija (V.Landsbergis ir aš) taip pat tariamės, ir, beje, pakankamaidažnai, bet kadangi mūsų delegacijoje tik du europarlamentarai, taimums tam nereikia skelbimų ir atskirų posėdžių salių: susieiname kurio nors iš mūsų kabinete ir aptariame, kas reikia. Tas pat galioja ir Lietuvos socialistų delegacijai (J.Paleckis ir A.Sakalas), ir kitiems. O kad į Liberalų - demokratų frakciją susirinko penki darbiečiai bei du liberalcentristai (E.Gentvilas ir M.Starkevičiūtė) ir jiems sunkiai sekasi kalbėti vienu balsu toje frakcijoje, tai jau yra jų problema, kurią jie patys ir turėtų išspręsti.

Efektyvus veikimo būdas Europos Parlamente seniai yra išrastas ir nebereikia to daryti iš naujo: kiekvienas Lietuvos europarlamentaras turi veikti savo frakcijoje kaip galima efektyviau. Pageidautina, kad jis ar ji ne mažiau efektyviai veiktų ir EP komitetuose, pakomitečiuose, EP suformuotose delegacijose. O valstybės poziciją vienu ar kitu klausimu yra kur sužinoti: tam tikslui tinka ir Lietuvos nuolatinė atstovybė prie ES, ir ministerijos, ir Lietuvos Seimas. Kiek teko bendrauti, visada gavau informacijos, ir, beje, pakankamai išsamios, bei sužinojau apie Lietuvos poziciją. Kitas klausimas, ar man ta pozicija patinka ar ne, priimtina mano politinei šeimai ar ne. O valstybių delegacijos aptarti jų valstybei aktualių klausimų paprastai renkasi savo nuolatinėse atstovybėse prie ES, ambasadose, kur nebijo ir griežtesnį žodį vieni kitiems pasakyti, ir pasiginčyti.

Man regis, kad mūsų bėda yra kitur: kai kurie kolegos Europos Parlamente ėmė manyti, kad jie tapo labai (labai labai!) svarbiais asmenimis, kuriems viskas turi būti paduota net nepaprašius, pakanka pasakyti: lydekai paliepus, man panorėjus... Bet taip tikrai nebus. Ir nereikia: mes kiekvienas turime pakankamai pinigų samdyti kvalifikuotus padėjėjus, kurie gali surinkti reikalingą informaciją, ją apdoroti, ir nereikėtų reikalauti, kad ministrai ar ministerijų darbuotojai mestų savo darbus ir taptų mūsų - europarlamentarų - padėjėjais.

Kol kas apie tai, kiek naudingai Lietuvai dirba mūsų europarlamentarai, kalbėti dar anksti. Tačiau būtų įdomu išgirsti apie jau nuveiktus Jūsų darbus.

Europos Parlamente dirbu nuo šių metų liepos mėnesio, ir per šį laikotarpį įvykdžiau keletą užsibrėžtų tikslų.

Pirma, siekiu, kad Europos Parlamentas girdėtų Lietuvos balsą. Nuo savo darbo Europos Parlamente pradžios reguliariai išsakau savo poziciją svarbiais klausimais per plenarines sesijas (iki šiol esu kalbėjusi visose plenarinėse sesijose, o turint galvoje, kad EP dirba 732 europarlamentarai, tai tikrai nėra paprasta), frakcijos, komitetų posėdžius.

Antra, dirbdama EP Biudžeto komitete bei Laikinajame komitete dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos, kuriam vadovauja pats EP prezidentas p.Chose Borelis, aktyviai dirbu sudarant ES 2005 m. biudžeto projektą. Sulaukiau ir šiokio tokio kolegų pripažinimo: esu paskirta ES 2006 m. biudžeto šešėline (shadow) pranešėja, taip pat kaip viena iš Europos Parlamento atstovų dalyvausiu sutaikomajame (consiliation) posėdyje su Europos taryba dėl 2005 m. biudžeto projekto, kuris vyks Briuselyje lapkričio 25 dieną. Spręsdama ES biudžeto formavimo, koregavimo klausimus, stebiu, kaip formuojamas Lietuvos biudžetas, siekiu šių dviejų biudžetų prioritetų suderinamumo, efektyvaus ES biudžeto vykdymo.

Trečia, dirbdama EP Užsienio reikalų komitete, Žmogaus teisių pakomitetyje, ES-Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo delegacijoje siekiu, kad rytinė Lietuvos kaimynė Rusija laikytųsi geros kaimynystės ir bendrabūvio principų ir normų, kad ES politika Rusijos atžvilgiu atitiktų Lietuvos interesus.

Paaštrėjus santykiams su Rusija dėl Kaliningrado tranzito Europos Parlamente jaune kartą reiškiau savo nuomonę dėl padidėjusio Rusijos spaudimo Lietuvai.

Ne kartą esu kalbėjusi Europos Parlamente ir apie ES santykius su kita Lietuvos rytine kaimyne – Baltarusija, pažymėdama, kad su ten įsigalėjusiu nedemokratiniu režimu reikia kovoti realiais darbais. Europos Parlamento plenarinės sesijos metu pasiūliau atnaujinti bendrą lietuvių ir baltarusių žurnalistų projektą – radijo transliacijas baltarusių ir rusų kalbomis iš Lietuvos teritorijos ir jau iš 2005 m. ES biudžeto skirti lėšų šiam projektui įgyvendinti, pažymėdama, kad “keli milijonai eurų per metus ES nenuskurdintų, tačiau, mano manymu, būtų kur kas efektyvesnis pilietinių, demokratinių iniciatyvų ir tradicijų stiprinimo būdas, nei siųsti Europos Parlamento, Europos Sąjungos delegacijas stebėti rinkimus, atlikti monitoringą, fiksuoti situaciją de facto ar grąsinti Minskui sankcijomis". Pavyko pasiekti, kad pirmojo skaitymo metu baltarusių ir lietuvių radijo laidų transliavimo į Baltarusiją - Geros kaimynystės radijo projektas - būtų įrašytas į ES 2005 m. biudžeto projektą. Tikiuosi, kad finansiškai remiami ES galėsime šį projektą realizuoti.

Be to, plenariniame EP posėdyje Strasbūre spalio pabaigoje pasiūliau ES lėšomis realizuoti ir dar vieną projektą – priimti į Lietuvos universitetus tęsti studijas A.Lukašenkos režimo uždaryto Baltarusijos humanitarinio universiteto studentus, kuriuos galėtų priimti Vilniaus universitetas, Lietuvos teisės universitetas, kai kurie kiti.

Kaip vertinate Seimo rinkimų rezultatus?

Rezultatai buvo daug geresni nei aš tikėjausi. Tėvynės sąjunga turės 25 vietas; remdamasi publikuojamais apklausų rezultatais, prognozavau prastesnį variantą. Žinoma, populistai valdžioje manęs nedžiugina, nesvarbu, ar jie save vadina kairiaisiais, ar dešiniaisiais.

Šių Seimo rinkimų rezultatus priimu kaip dar vieną iššūkį (nenoriu sakyti kito žodžio). Jei šio etapo pabaigoje būsime stipresni, blaiviau, valstybiškiau mąstantys, bus gerai.

Kalbino Andrius Navickas

Bernardinai.lt
http://www.bernardinai.lt/index.php?s_id=171&n_id=18455