Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2006-07-15
Aistė Vasiliauskaitė. Kaip Lietuva atstovaujama Briuselyje

Ir ką jie ten veikia?

Kaip žinia, Lietuva turi trylika atstovų Europos Parlamente. Beveik pusmetis praėjo nuo paskutinio mano straipsnio, kuriame remdamasi statistiniais duomenimis analizavau Lietuvos atstovų darbo Briuselyje aktyvumą. Tuo metu aiškiai iš visų išsiskyrė trys lyderiai: dr. Laima Andrikienė (Europos liaudies partijos - Europos demokratų frakcija, ELP-ED), prof. Vytautas Landsbergis (ELP-ED) ir Justas Paleckis (Europos socialistų partija, ESP).

Šią savaitę baigiasi dveji šios kadencijos Europos Parlamento darbo metai, ir visi 732 europarlamentarai išsivažinėja į savo šalis. Ištisoms šešioms savaitėms EP rūmai Strasbūre ir Briuselyje apmirs, juose pasiliks dirbti tik neatostogaujantys darbuotojai. O parlamentarai į posėdžius rinksis tik paskutiniąją rugpjūčio savaitę.

Taigi, pasibaigus dvejiems metams, įdomu pasižiūrėti, ką nuveikė Lietuvos atstovai, kaip jų aktyvumas atrodo palyginus su kitų valstybių atstovų aktyvumu, ir gal jau sulaukėme, kad ir Darbo partijos atstovai, kurių Europos Parlamente darbuojasi net penki, ėmė aktyviau reikštis, ginti Lietuvos reikalus.

Europarlamentarų darbas tradiciškai vertinamas pagal tris rodiklius: pasisakymai plenarinėse sesijose, rezoliucijų projektų rengimas ir klausimai Europos Komisijai ir Tarybai. Tiesa, Europos Parlamento nariai dirba ir kitokį darbą: rengia ir teikia pataisas bei papildymus rezoliucijų projektams, rengia pranešimus įvairiomis temomis, organizuoja klausymus (konferencijas), kviečia ir priima EP lankytojų grupes iš savo šalies, finansuoja įvairius projektus, rengia parodas ir koncertus, dalyvauja rinkimų stebėjimo misijose kitose šalyse, dalyvauja komitetų ir komisijų darbe, bet pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamas europarlamentarų darbas, yra trys paminėtieji, juos lengva pamatuoti, patikrinti, jie pateikiami oficialioje EP interneto svetainėje, ir jų teisingumu abejoti netenka.

Apie ką jie kalba

Per pastarąjį pusmetį, kaip ir anksčiau daugiausia Europos Parlamento plenarinėse sesijose kalbėjo Laima Andrikienė. Ši Lietuvos atstovė per dvejus metus net 40 kartų (!) svarbiais klausimais kalbėjo Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose (iš viso per dvejus metus įvyko 32 EP plenariniai posėdžiai). Stebina tai, kad europarlamentarė, kuri atstovauja gausiausią EP frakciją (263 nariai), kurioje, kaip rodo tyrimai, konkurencija gauti teisę kalbėti plenariniuose posėdžiuose yra milžiniška, aktyvumu lenkia ne tik naujųjų, bet ir daugelio senųjų ES valstybių atstovus. Europos Parlamente kada panorėjęs nepakalbėsi: plenarinių sesijų metu kalbėjimo laikas paskirstomas kiekvienai dienai iš anksto, tai daro frakcijų paskirti asmenys, ir kiekvieną sesiją lieka daug nepatenkintų parlamentarų, kurie negavo žodžio, nors jo prašė. L.Andrikienė šį pusmetį plenariniuose posėdžiuose kalbėjo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, ribojančių laisvą darbuotojų judėjimą ES darbo rinkose, dėl transeuropinių energetikos tinklų gairių, išsakė savo poziciją dėl rinkimų Ukrainoje, 17-ojo ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo, taip pat žmogaus teisių ir kitais ES užsienio, finansų politikos, biudžeto klausimais, kurie aktualūs Lietuvai.

Šiuo metu antras pagal pasisakymus ir dalyvavimą diskusijose plenarinių posėdžių metu yra Justas Paleckis, kuris kalbėjo apie radioaktyviųjų atliekų ir branduolinio kuro vežimą, aviacijos poveikį klimato kaitai, nediskriminavimo ir lygių galimybių strategiją bei kitais klausimais. Tenka pastebėti, kad aktyviausių Lietuvos europarlamentarų trejetuke lyginant su ankstesniu laikotarpiu įvyko pasikeitimų, nes Vytautas Landsbergis šiuo metu yra tik penktas pagal aktyvumą. Trečia pagal pasisakymus plenariniuose posėdžiuose šiuo metu yra Margarita Starkevičiūtė, kurios pagrindinė pasisakymų tema - finansai, lėšų valdymas bei euro zona. Kaip bebūtų keista, tačiau Vytautą Landsbergį aplenkė ir darbietė Danutė Budreikaitė, kalbėjusi apie lygias moterų ir vyrų galimybes, užimtumo politiką, pramonę. Šį pusmetį plenariniame posėdyje pagaliau išdrįso prabilti dar viena darbietė - Jolanta Dičkutė, per ankstesnius pusantrų metų netarusi nė žodžio. Pastaroji atstovė dalyvavo diskusijose dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008) bei dėl biologinės įvairovės išsaugojimo Brazilijoje... Visų Lietuvos atstovų pasisakymų statistika  pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė

 

Kiek ir apie ką jie klausia

Šalia teisės pasisakyti EP plenariniuose posėdžiuose kiekvienas Europos Parlamento narys turi teisę iš anksto pateikti po vieną klausimą raštu Europos Komisijai ir Tarybai kiekvienai plenarinei sesijai. Į šiuos klausimus minėtų institucijų atstovai atsako plenarinių sesijų metu specialiai tam numatytomis valandomis. Daugiausia klausimų per pastarąjį pusmetį pateikė Laima Andrikienė, antroje vietoje - Justas Paleckis. L.Andrikienę domino ES strateginiai ateities planai dėl Baltijos jūros regiono, ES energetikos politika bei ES pirmąjį šių metų pusmetį pirmininkavusios Austrijos bei nuo liepos 1 d. pirmininkavimą perėmusios Suomijos pozicijos šiuo svarbiu klausimu. Pastebėtina, kad daug diskusijų sukėlė europarlamentarės klausimas dėl būsimos ES politikos, susijusios su neseniai pasirašytu ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimu (kaip matyti iš ataskaitos internete, šis klausimas sudomino ir kitus EP narius, kurie įsijungė į diskusiją šiuo klausimu). Be to, ji domėjosi ES derybų su Turkija problemomis ir perspektyvomis, taip pat tuo, kad 2007-2013 m. finansinėje perspektyvoje daugiau ES biudžeto lėšų būtų skirta sanglaudai, t.y. naujosioms valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai. J.Paleckis domėjosi EK veiksmais užtikrinant vieningos konkurencijos sąlygas, aplinkosaugai skiriamų lėšų įsisavinimu, ES ir Rusijos bendradarbiavimu, derybomis su Serbija bei Juodkalnija ir kt. Jolanta Dičkutė taip pat pateikė savo pirmuosius per dvejus metus klausimus dėl gimdos kaklelio vėžio. Vieną klausimą pateikė V.Landsbergis, kuris domėjosi ES sienų su Rusija problemomis. O, pavyzdžiui, darbietė Ona Juknevičienė ir valstietis liaudininkas Gintaras Didžiokas nei Europos Komisijai, nei Tarybai šį pusmetį klausimų neturėjo (ką čia turėsi...). Visa tai gerai matyti 2 lentelėje.

2 lentelė

Ką jie rašo

Dar viena sritis, kurioje dirba arba turi galimybę dirbti visi europarlamentarai, yra teisė siūlyti parengti Europos Parlamento rezoliucijas aktualiais klausimais. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienas pasiūlymas sulaukia pritarimo, ir rezoliucija pradedama rengti. Kiekvienos rezoliucijos būtinumą tenka įrodinėti komitetuose, darbo grupėse, frakcijose ir t.t. Ir tik po to, kai pirminis pritarimas iniciatyvai gaunamas, deleguoti frakcijų atstovai ar paskirtieji pranešėjai ima rengti rezoliucijos projektą.

Šioje srityje apžvelgus pastarojo pusmečio statistiką tenka konstatuoti, kad du Lietuvos atstovai iš trylikos - Justas Paleckis ir Aloyzas Sakalas - nematė reikalo inicijuoti jokios rezoliucijos. Tuo tarpu L. Andrikienė ir G. Didžiokas pirmauja šioje srityje, jie inicijavo po 4 rezoliucijas: L.Andrikienė dalyvavo rengiant rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje po prezidento rinkimų, įvykusių 2006 m. kovo 19 d., bei dėl 2006 m. gegužės 25 d. Sočyje įvykusio ES ir Rusijos vadovų susitikimo, o G. Didžiokui aktualios pasirodė Rytų Timoro bei Kambodžos problemos. M. Starkevičiūtė per šį laikotarpį prisijungė prie 3 rezoliucijų siūlymo (dėl JAV slaptųjų tarnybų naudojimosi SWIFT sistemos bankų operacijų duomenimis bei dėl finansinių priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimo priemonių projekto). Duomenis apie lietuvių europarlamentarų darbą siūlant EP rezoliucijas per pirmąjį šių metų pusmetį galite matyti 2 lentelėje.

Lietuviai, latviai ir estai - kurie geriausi?

Po dvejų darbo Europos Parlamente metų įdomu palyginti, kaip atrodo Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarų darbo rezultatai, kurie yra aktyviausi, kurioms veiklos sritims skirtingų šalių atstovai skiria daugiau dėmesio.

Kaip žinia, Lietuva Europos Parlamente turi 13 atstovų, Latvija - 9, Estija - 6. Tikrai nedaug lyginant su gausiomis Vokietijos (99), Didžiosios Britanijos (78), Prancūzijos (78), Ispanijos (54) ar Lenkijos (54) delegacijomis. Teisybė, Europos Parlamentas dirba ne nacionalinių delegacijų pagrindu, jo darbas organizuojamas frakcijų pagrindu, bet nacionaliniai interesai yra labai svarbus konkrečios šalies atstovus vienijantis veiksnys, jų reikšmės nuneigti neįmanoma.

Palyginus visų trijų Baltijos valstybių europarlamentarų veiklą akivaizdu, kad tarp trijų „Baltijos sesių" atstovų pagal pasisakymus plenariniuose posėdžiuose aktyviausi yra lietuviai, šioje srityje aiškiai lyderiauja Lietuvos atstovė L.Andrikienė. Be to, lietuviai pateikia daugiausiai klausimų Europos Komisijai ir Tarybai lyginant su kaimyninių šalių atstovais. Tačiau ateityje Lietuvos atstovai galėtų aktyviau dalyvauti EP rezoliucijų rengime, kaip tai daro Latvijos atstovai G. Kristovskis, I. Vaidere, G. Krasts, Sąjungos už tautų Europą frakcijos nariai (jai priklauso ir lietuviai G.Didžiokas bei E.Maldeikis),  Tiesa, tai - labai maža frakcija (viso labo 30 narių), konkurencijos inicijuoti rezoliucijų projektus joje praktiškai nėra, todėl nestebina tokie dideli skaičiai (63, 52 ir 18), bet tik tol, kol nepalygini jų su Lietuvos atstovo G.Didžioko aktyvumu šioje srityje... Pažymėsiu, kad rezoliucijos yra efektyvus būdas ginti visos ES, taip pat ir Lietuvos interesus.

3 lentelė. Baltijos valstybių atstovų aktyvumas (2006 07 12 duomenimis)

ELP-ED - Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija; ESP - Europos socialistų frakcija; LDAE - Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija; STE - Sąjungos už tautų Europą frakcija; LT - Lietuva; LV - Latvija; ET - Estija.

Apie visų Europos Parlamento narių darbą daugiau galite sužinoti apsilankę Europos Parlamento interneto svetainėje www.europarl.eu.int.