Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2005-12-11
Dar kartą apie diskusiją Kaune: Ar taps Lietuva konkurencinga ir dinamiška valstybe?

AR TAPS LIETUVA KONKURENCINGA IR DINAMIŠKA VALSTYBE?

...Kaunas - universitetų miestas. Jis yra vienas Lietuvos centrų, kuriame sukauptas mokslinis potencialas, daug studentų, ir todėl diskusija apie universitetų ir verslo sąveikos stiprinimą siekiant, kad Lietuva taptų konkurencinga ir dinamiška valstybe Kaunui yra ypač aktuali, pabrėžė europarlamentarė dr. Laima Andrikienė, vėl sukvietusi į Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmus verslo, politikos ir mokslo žmones atvirai diskusijai.

Pagrindiniai diskusijos pranešėjai buvo Kauno technologijos universiteto profesorius Robertas Jucevičius, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, o visai diskusijai švelnia, bet tvirta ranka vadovavo Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.

Kokie yra Lietuvos prioritetai?

Žinia, be gero finansavimo nieko nepadarysi, bet Europos Sąjungos biudžeto greitai nepadidinsi. Kaip paskirti daugiau pinigų mokslui, švietimui ir nepamažinti subsidijų žemės ūkiui, kuriam beveik pusę ES biudžeto iki 2013 m. yra sutarę skirti didžiosios Europos senbuvės?

Visų pirma, svarbu teisingai formuluoti prioritetus: kiek bus skiriama mokslui ir studijų finansavimui, kiek apskritai tam skirsime dėmesio, ar mokslas ir švietimas bus mūsų prioritetai. O gal mūsų prioritetais liks tik žemės ūkio politika ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas?

Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis sakė, kad gerų norų yra, problemos suvokiamos, rengiama nemažai specialistų, bet mokslo ryšys su verslu yra labai žemo lygio, susiduriame su mokslo ir studijų kokybės problema ir finansavimu. Verslas taip pat mažai imlus. Kai mokslas toli nuo verslo, tai tarpinės struktūros laikosi tarsi ant siūlų ir jas reikia ramstyti, sakė prof. V.Daujotis.

Lietuvoje yra bandoma parengti Nacionalinę švietimo programą, ir, kai dokumentas beveik parengtas, dabar iš jo išimami pagrindiniai dalykai, kuriuos pašalinus liks tik ambicingas pavadinimas – Švietimo programa, o esminių dalykų, kurie reikštų švietimo sistemos modernizavimą, nebus.

Subyrėjus ir į verslą perėjus mokslinio tyrimo institutų darbuotojams atsirado tuštuma. Aukštosios mokyklos visapusiškai neparengia ir neatgamina tokių žmonių. Tam, kad Lietuvoje vyktų moksliniai tyrimai, būtų plėtojamas mokslas, reikia supratimo, kito mentaliteto, ir pagaliau - politinės valios padaryti tam tikrus pertvarkymus.

O gal mokslo Lietuvai nereikia?

Kauno technologijos universiteto profesorius habil. dr. Robertas Jucevičius kėlė klausimą, kuris skambėjo neįprastai: gal mokslo iš viso nereikia, gal galima plėtoti verslą, didinti planus, greitai uždirbti pinigų, bet tai bus trumpalaikiai pinigai, o gerbūvis be mokslo, be jo įdiegimo į gamybą – tai tik labai trumpalaikis biznis, negarantuojantis gerbūvio ilgesnei perspektyvai. Jis pabrėžė, kad atsargiai reikia elgtis ir su prioritetais, kai juos bandoma sieti su konkrečia veikla.

Kad mokslo ir verslo ryšiai Lietuvoje yra tokie silpni, yra kelios priežastys, pabrėžė profesorius. Visų pirma – visos bazės atsilikimas, pačių gamybininkų nepasirengimas. Antra – abipusis nepasitikėjimas. Reikėtų paklausti verslininką: ar jis nori pirkti beveik baigtą technologinį, techninį ar kitokį sprendimą iš užsienio, ar bandyti, kad sprendimas būtų sukurtas čia, Lietuvoje, ir aktyviai dalyvauti tame procese. Dažniausiai visi nori baigto technologinio sprendimo (išskyrus kelis verslininkus). O kodėl? Ogi todėl, kad nevertiname vieni kitų, nepasitikime vieni kitų galimybėmis, o štai tuomet mumis nepasitiki ir kiti.

Kur mes atsiliekame?

Profesorius taip pat pažymėjo, kad mokslas, švietimas yra nacionalinio reguliavimo sritis, ir šioje srityje esame nelabai geroje padėtyje lyginant net su ES vidurkiu, jau nekalbant apie flagmanus.

Daugelyje Lietuvos įmonių įdiegtos moderniausios technologijos, už didelius pinigus nupirktos užsienyje, o produktyvumas yra 5 kartus mažesnis negu Europos Sąjungoje. Tad gamybininkams yra kur pasitempti.

Švedų, danų ir suomių pagrindinis konkurencingumo šaltinis yra mokslas ir inovacijos, todėl jie neatsitiktinai yra ES pirmūnai, esantys priekyje. Lietuva kol kas tik keliasdešimtoje pozicijoje, nors technologijos niekuo nesiskiria nuo vakariečių, tačiau lietuviams reikia „motoriuko“, ir ne tik mentaliteto srityje.

Mokslas, verslas, valia ir visuomenė turi suremti pečius

Kalbėjusieji pabrėžė, kad lyginant Lietuvą su Europos Sąjunga, mokslininkų, tyrėjų, dirbančių versle yra labai mažai. Mokslininkų straipsnių, kurie atitiktų tarptautinius ISO standartus, dar mažiau. Dauguma mokslininkų tiesiog dirba dėstytojais universitetuose ir moksliniam tiriamajam darbui jiems paprasčiausiai nelieka laiko. Lietuvoje ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti mokslininkų grupes ar kolektyvus, kurie gamina mokslinį produktą ir po kelis metus trukusio intensyvaus darbo jį patentuoja, t.y. padaro produktu, kuris gali būti parduotas bet kam pasaulyje.

Universitetai turi suvokti, kad iš mokslo taip pat galima daryti didelį biznį. Šioje kraitėje ir kiti dalykai yra susiję: tai ir institutų valdymas (vadovai skiriami ar renkami), mokslo ir studijų finansavimas, prioritetų nustatymas. Mes neturime ir inovacijų sistemos. Dar sklandome beorėje erdvėje – mokslas sau, verslas sau.

Ir tik tuomet, kai suremsime mokslo, verslo, valdžios ir visuomenės pečius, mes, Lietuva, taps ir konkurencinga, ir dinamiška.

Virginija Bieliauskaitė