Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2005-12-12
Mokslo ir verslo sąjungai dar trūksta paskatų

Laikinoji sostinė / Lietuvos rytas / 2005 m. gruodžio 10 d., Nr. 287

Pasigedo rezultatų

Į diskusijas kauniečius vis daž­niau kviečiantys Europos Parlamento (EP) nariai sulaukia nemažo jų dėmesio. Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmuose susirinkę verslo, politikos, mokslo žiniasklaidos atstovai užvakar dalyvavo europarlamentarės Laimos Andrikienės prie kavos puo­lio surengtoje diskusijoje.

Antrojo šį rudenį surengto pokalbio tema: „Universitetų ir verslo sąveikos stiprinimas siekiant, kad Lietuva taptų konkurencinga ir dinamiška valstybe".

Susirinkusieji bandė išsiaiškinti, kas kaltas, kad Lietuva su savo aukštųjų technologijų ir jų įdiegimo versle laimėjimais velkasi paskui daugelį Europos valstybių.

Skirta per mažai lėšų

„Kaunas - universitetų mies­tas. Čia mokosi daug studentų, sukaupta daug mokslinio poten­cialo. Laikinoji sostinė turėtų bū­ti vienas iš variklių, kad verslo ir mokslo sąveika Lietuvoje ga­lėtų duoti geresnių rezultatų", -kalbėjo diskusiją inicijavusi EP narė.

Daugelis kalbėtojų kaip vieną pagrindinių Lietuvos nesugebėji­mo konkuruoti su kitomis Euro­pos ir pasaulio šalimis priežas­čių nurodė finansavimo stygių.

Pabrėžta, kad mūsų šalies mo­kslo ir verslo sąveikai mažai lėšų skirta iš Europos Sąjungos struk­tūrinių fondų.

Versle trūksta tyrėjų

Pranešimus skaitę Kauno te­chnologijos universiteto profeso­rius habilituotas daktaras Ro­bertas Jucevičius ir Vilniaus universiteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Daujotis ak­centavo mokslininkų ir verslinin­kų nesusikalbėjimą.

Jų teigimu, nemaža dalis Lie­tuvos įmonių į gamybą turi įdie­gusios modernią ir gerą įrangą, tačiau jų produktyvumas maž­daug 5 kartus mažesnis nei dau­gelio ES valstybių įmonių.

„Problema ir ta, kad kasmet mūsų universitetuose parengia­ma daugybė aukštųjų technolo­gijų specialistų, o versle dirban­čių šios srities žmonių yra labai mažai", - sakė V.Daujotis.

Lietuvoje dirbančių versle au­kštųjų technologijų specialistų yra nedaug. Dauguma jų baigę aukštąjį mokslą renkasi valsty­bines įstaigas arba lieka univer­sitetuose, kur retas dirba tiria­mąjį darbą. Dažniausiai žmonės, kurie ga­lėtų kurti, pasirenka dėstytojo darbą.

Jo teigimu, išsivysčiusiose ES valstybėse į verslą pasineria ma­ždaug pusė aukštųjų technologi­jų srities specialistų.

Klausė, ar reikia mokslo

Profesorius R.Jucevičius nes­lėpė, jog dažnai sau ir kitiems užduoda klausimus: ar Kaune ir Lietuvoje reikia mokslo? Gal iš karto reikia nerti į verslą ir krau­ti pinigus?

„Taip mąsto ne vienas šiuolai­kinis verslininkas. Tačiau galiu užtikrinti, jog, nediegiant aukštų­jų technologijų ir į savo veiklą neįtraukiant mokslinio potencia­lo, efektas bus trumpalaikis", -kalbėjo kaunietis.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad, siekiant universitetų ir verslo są­veikos stiprinimo, Lietuvoje bū­tina mokslui skirti ne tik daugiau lėšų. Būtina kuo greičiau rasti sprendimą, kaip kuo sparčiau su­jungti vietos mokslininkų ir vers­lininkų idėjas.