Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2005-10-25
Regionai: kreivi ir tiesūs plėtros keliai

Ko reikia mūsų valstybei? Ar visada pavyksta valdžios pastangas nukreipti visuomenei naudingiausia kryptimi?

Tokius klausimus dažniausiai sau ir kitiems užduoda Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.

Per vienerius metus nuo europarlamentarės biuro Vilniuje atidarymo politikė surengė daugelį diskusijų, kuriose aktualiausiais ir problematiškiausiais Europos ir Lietuvos politikos klausimais diskutavo politikos, verslo, akademinės bendruomenės nariai, intelektualai. Bandyta išnarstyti Lisabonos strategijos, regioninės politikos, euro įvedimo, saugumo klausimus. Ne vienos tokios diskusijos vaisiais maitinti parlamentarės veiksmai ir kalbos Europos Parlamente.

Šįsyk atsiliepta į Šiaulių apskrities šviesuomenės norą detaliau įvertinti regiono situaciją ir pamatyti jo plėtros perspektyvas ES rėmuose, ne tik siūlomas, bet ir pageidaujamas, kas ne visada, žinia, sutampa.

Diskusijoje dalyvavo Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono merai, Akmenės, Šiaulių rajono ir miesto vicemerai, visų apskrities savivaldybių tarybų nariai, Šiaulių universiteto mokslininkai, verslo paramos agentūrų vadovai, verslininkai, mokyklų ir sveikatos įstaigų administratoriai.

EP narės L. Andrikienės įžvalgos nebuvo itin paguodžiančios. Į skirtumų tarp regionų mažinimą investuojanti ES ne tik nesumažino buvusių skirtumų tarp apskričių išsivystymo, bet akivaizdžiai ir įrodomai jį padidino. Kodėl? Neteisingi prioritetai? Tikslą nutolinanti politika? Nesugebėjimas pasiimti paramą?

Šiaulių universiteto profesorius Teodoras Tamošiūnas, socialinių mokslų fakulteto dekanas, apžvelgęs statistinius duomenis ir įvertinęs situaciją konstatavo, kad EP narė visiškai teisi. Šiaulių apskrityje sumažėjęs nuo bemaž 16 iki 2,7 proc. nedarbas nėra vien džiaugsmingas reiškinys. Jis suponuotas darbo jėgos emigracijos ir jau šiandien riboja daugelio veiklos sričių plėtrą. Nors ir išaugęs du kartus, regiono BVP atsilieka nuo visos valstybės BVP augimo mastų. Vienam Šiaulių apskrities gyventojui tenkanti BVP dalis sumažėjo, lyginant su Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno gyventojams tenkančią dalimi. Šių pastarųjų regionų plėtra ir sudaro bendro valstybės vystymosi pagrindą. Investicijų - tiek užsienio, tiek materialiųjų – lygis Šiauliuose vienas žemiausių Lietuvoje.

Šiaulių meras Vytautas Juškus vis tik įžvelgė vieną raminančią tendenciją - pramonės produkcija, gaminama vienam statistiniam regiono gyventojui, viršija bendrą valstybės vidurkį.

Deja, regionų plėtros ne sanglaudos keliu tendenciją turėjo pripažinti ir Vidaus reikalų ministerijos Regionų politikos departamento Regionų plėtros skyriaus viršininko pavaduotojas dr. Arūnas Grumadas. Šios ministerijos parengtas projektas, beje, ką tik pristatytas Europos Komisijos delegacijai, įrodo, kad iš ES fondų gautos lėšos dar padidino skirtumus tarp Lietuvos regionų. Viena iš priežasčių - kofinansavimo (papildomo finansavimo) galimybės ir verslo infrastruktūrų išsivystymo skirtumai centriniuose ir periferiniuose regionuose. Dar viena priežastis – regionų vystymo politikos ir prioritetų pasirinkimo sąlygota priežastis – regioniniai projektai nepajėgūs konkuruoti su nacionaliniais.

Laimei, VRM, išanalizavusi kitų naujųjų ES narių patirtį, taria radusi raktą problemos sprendimui. Lyderėmis reikėtų pripažinti Lenkiją ir Čekiją, kurios atitinkamai 54,4 ir 44,5 proc. ES struktūrinių fondų lėšų skyrė regionų plėtros projektams. Iš Baltijos valstybių šia prasme pažymėtina Latvija, paskyrusi 30 proc. lėšų regionų vystymui ir Rygos miestui neleidusi dalyvauti bendruose konkursuose. Estija paskyrė tam 20, Lietuva - tik 10 procentų ES struktūrinių fondų lėšų. Tiesa, Slovėnija šiuo požiūriu dar savotiškesnė – skyrė 0 proc. lėšų tiesioginėms regionų reikmėms.

Koks gi receptas tiktų šiems regionų plėtros defektams gydyti? VRM mano radusi priemonę. 2007-2013 metais ji siūlo keisti ES struktūrinių fondų - Europos regioninės plėtros ir Europos socialinio - fondų lėšų skirstymo tvarką, iš anksto atskiriant 16 proc. lėšų regionų plėtrai bei keičiant jų skirstymo tvarką, ją decentralizuojant. Sprendimo teisė pereitų Regionų plėtros taryboms, kurios pačios numatytų plėtros prioritetus ir skirtų paramą to regiono projektams.

Atrodytų, viskas gerai. Tačiau kiek tam pasipriešins šakinės ministerijos, kurios jau dabar rodo nenorą atsisakyti patrauklaus skirstytojo vaidmens? Ar pakaks politinės valios tuos pakeitimus įtvirtinti valingais vyriausybės aktais?

Aistringos diskusijos dėl regiono plėtros perspektyvų, miesto ir kaimo savivaldybių skirtumų, plėtros ir sanglaudos tendencijų, viešojo intereso ir rinkos priešpriešų, pagaliau dėl valstybės – regiono - savivaldybės prioritetų dominavimo aiškiai parodė, kad diskusijoje dalyvavę savivaldybių vadovai jau nesitenkina vykdytojų vaidmeniu, o pajėgūs inicijuoti (tikimės - ir vykdyti) politikos pokyčius. Numatyti ir konkretūs žingsniai, tiesioginiai ir per Savivaldybių asociaciją (pastarosios nepakankamą vaidmenį tenka konstatuoti), siekiant įtakoti regionų plėtros galimybes per LR vyriausybę. Kai ką turės ir galės padaryti ir EP narė Laima Andrikienė.

Rodos, numatyti teisingi veiksmai. Bet pabaigai tiktų retorinis klausimas: ar pakaks 16 proc. regionų plėtrai 2007-2013 m. siūlomų lėšų sumažinti skirtumus tarp regionų bent 1 procentu?

Ramunė Trakymienė