Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Apie darbą

« Atgal

2005-10-25
ES PINIGAI IR REGIONŲ POLITIKA

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė pakvietė kauniečius diskusijai apie ES regionų politiką. Renginį Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmuose žaismingai pavadinusi „Kava su politika“, L.Andrikienė pažymėjo, kad po šiuo pavadinimu slepiasi rimti pokalbiai, diskusijos svarbiausiais klausimais, kurias ji rengia ne tik Vilniuje, bet ir regionų centruose: Šiauliuose, Utenoje, Kaune ir t.t. Šį kartą Kaune pokalbis vyko apie ES pinigus ir kaip juos Lietuvoje naudojame svarbiam tikslui - skirtumams tarp regionų mažinti.

Kas ta regioninė politika

ES regioninės politikos tikslas – mažinti ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus tarp Europos Sąjungos valstybių ir jų viduje, t.y. tarp regionų. Lietuvos piliečiai, gyvenantys Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje ir kitur turėtų turėti bent jau panašų gyvenimo lygį. Deja, nors Lietuva jau daugiau nei metus naudojasi ES fondų lėšomis skirtumų mažinimui, ekspertai ir mokslininkai tvirtai sako, kad skirtumai ne mažėja, bet atvirkščiai - didėja. Todėl dr.Andrikienė ir kelia klausimą apie to reiškinio priežastis: kas čia kaltas - ar bloga yra pinigų skirstymo sistema, kai visi sprendimai priimami ir pinigai skirstomi Vilniuje, ar regionuose parengti projektai yra prastos kokybės, ar Lietuva šiam laikotarpiui, t.y. 2004-2006 metams neteisingai nustatė prioritetus, sritis, kurioms naudojame ES pinigus. Juk yra sričių, į kurias gali skirti kiek nori, bet rezultato nebus, viskas susigers kaip vanduo į smėlį, ir net pėdsako neliks.

Pranešimą skaitęs ir diskusijoje dalyvavęs Kauno technologijos universiteto docentas Leonas Žitkus patvirtino, kad regioniniai skirtumai išties labai dideli, pagal kai kuriuos rodiklius skirtumai tarp Lietuvos apskričių siekia net ... daugiau nei 20 kartų. „Imame gyventi taip, kad Vilniaus gyventojas ir kitas Lietuvos pilietis, gyvenantis Tauragėje, palyginę savo gyvenimo lygį, gali manyti gyveną ne toje pačioje, o skirtingose valstybėse", - sakė L. Andrikienė.

Ar teisingai skirstomi ES pinigai

Dabar ES struktūriniai fondai skirstomi neatsižvelgiant į tai, koks regionas prašo pinigų, t.y. visi dalyvauja viename konkurse - ir Vilnius (kuris jau ir taip, pasak europarlamentarės, tapo valstybe valstybėje), ir Tauragė, ir Kaunas, ir kokie Kintai ar Balbieriškis. O pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai ES fondų pinigus skirsto kitaip: sostinei Rygai yra skirta tam tikra tų fondų dalis, bet Ryga bendruose konkursuose nedalyvauja, sostinė su Bauske ar kitu mažu miesteliu nekonkuruoja, ir tai duoda gerus rezultatus.

Vieša paslaptis yra ir tai, kad mūsų regionuose trūksta žmonių, galinčių parengti kokybiškus projektus. Dėl šių ir kitų priežasčių pinigai pasiskirsto labai netolygiai, toks ES lėšų naudojimas neskatina regionų suartėjimo, sanglaudos, skirtumų mažėjimo.

Ir bendrai, kas čia su kuo varžosi: Vilnius su Taurage, viena partija su kita, ar viena projektus rengianti ir iš to gyvenanti kompanija su kita panašia kompanija? Ar mūsų rengiami konkursai nėra savotiški projektus rengiančių kompanijų grožio konkursai, kuriuose nugali tie, kurie yra įgudę gerai rengti projektus ir turi gerų pažinčių tarp tų projektų vertintojų? Sumokėjai tokiems projekto rengėjams ir miegok ramus, jie rezultatą padarys, ir menkavertę idėją rimtu projektu pavers.

Kaip gyvensime ir tvarkysimės po 2007 metų

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento vadovas Sergejus Krišpinovičius diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo naujame programavimo periode modelį 2007- 2013 metams. Jeigu nekeisime dabar galiojančios tvarkos, tai atsitiks taip, kad ES skiriami pinigai ir vėl „nusės“ tik Klaipėdoje ir Vilniuje. Šio ateities modelio tikslas, kad daugiau projektų būtų skirti viešajam sektoriui, kad atsilikę regionai galėtų gauti daugiau lėšų ir lenktyniauti lygiomis sąlygomis. Vietiniams projektams Lietuvoje šiuo metu tenka tik 10 proc. ERPF (Europos regioninės plėtros fondo) lėšų (o, pavyzdžiui, Lenkijoje - 54 proc.!), tačiau dabar jau ir Europos Komisija ragina mažinti skirtumus tarp Lietuvos regionų, ką anksčiau buvo palikusi nuspręsti Lietuvos valdžiai.

Dalyvavę diskusijoje klausė, kodėl ES lėšos skirstomos per ministerijas, ar negalima būtų skirstyti per apskričių regionines tarybas. L.Andrikienė išsamiai paaiškino, kad Lietuva 2004-2006 metų projekte ES lėšas buvo numačiusi skirstyti centralizuotai, o nuo 2007 m. siūloma bent 16 proc. lėšų (ERPF ir ESF lėšų) atiduoti tvarkyti patiems regionams per, pavyzdžiui, regionų plėtros tarybas.

O kur dėmesys žmogui?

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas susirūpinęs kalbėjo, kad šnekant apie ateitį nereikėtų ignoruoti kaimo. Juk 50 proc. žmonių gyvena Lietuvos kaime, todėl kaimo plėtrai reikėtų didesnio dėmesio. Dabar gi matome, kad ne visada pinigai skirti kaimui pasiekia adresatą. Reikėtų daugiau pasidomėti tuo, kad pinigai neatitektų įvairiems nerealiems projektams ar nereikšmingoms konsultacijoms.

Kiti dalyvavę diskusijoje pageidavo, kad daugiau ES lėšų būtų skiriama regioniniams keliams, miestelių infrastruktūrai, smulkiam ir vidutiniam verslui paremti, kad specialistai daugiau vyktų į rajonus ir už darbą gautų tokius pačius atlyginimus kaip ir sostinėje, nes rajonuose trūksta išsilavinusių žmonių (o kas gi rašys projektus?). Ne vienas pastebėjo, kad dabar mažesniuose rajonuose steigti darbo vietas beviltiška, nes trūksta žmonių, kurie ... norėtų dirbti, jiems pakanka socialinių pašalpų. Būtina spręsti ir atlyginimų klausimus, nes dabar, pavyzdžiui, statybose krano operatoriui vidutiniškai mokama 1500 lt atlyginimas, kai tuo tarpu Londone žmogus už tą patį darbą per savaitę uždirba 400 svarų, tad daugelis, jaunimas ir išvyksta ten, kur daugiau mokama.

L.Andrikienė dalyvavusiųjų klausė: o jei jūs būtumėte rajono meras, nuo ko pradėtumėte savo rajono gaivinimą. Kalbėjusieji pateikė įvairių minčių. Siūlyta daugiau atsigręžti į žmogų, nes be žmogaus regionas ir milijonus gavęs nepakils, reikia daugiau skirti mokykloms, švietimui.

„Viskas, apie ką kalbėjome, ir yra apie Lietuvos žmones. Jei žmonėms bus geriau, ir Lietuvai bus geriau. Lietuva be žmonių, be piliečių yra niekas, viso labo teritorija, kurią gali užgyventi kas tik nori", - sakė europarlamentarė, užbaigdama diskusiją.

Europos Parlamento narė L.Andrikienė sakė esanti pasiryžusi ir toliau susitikinėti (ir ne tik su vilniečiais) diskusijoms, bendrai spręsti iškilusius klausimus visuose Lietuvos kampeliuose.

Virginija Bieliauskaitė
Kaunas