Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Pasisakymai

« Atgal

2007-02-22
SEPTINTOJI BENDROJI PROGRAMA IR ES LŪKESČIAI: ŽVILGSNIS IŠ EUROPOS PARLAMENTO

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

7BP atidarymo konferencija
Vilnius, 2007 02 23a

Ekscelencijos,

gerbiami kolegos mokslininkai ir kolegos politikai,

pirmiausia noriu atsiprašyti dėl savo neįprasto balso, tiesiog organizmas sunkiai prisitaiko prie didelių temperatūros svyravimų: kai Briuselyje – plius 10 ir prie Europos Parlamento žydi vyšnios, o grįžus į Tėvynę – minus 20 ar beveik 30 ir kalnai sniego, tai pasekmes netrunki pajusti...

Vietoje įžangos: kaip šiandien suvokiame Europos Sąjungą ir save joje

Dėkui konferencijos organizatoriams, suteikusiems progą kreiptis į šią garbingą auditoriją. Šioje salėje – Lietuvos mokslo ir studijų sferos elitas, garbingi universitetų rektoriai, profesoriai, jauni dėstytojai, kitų aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai, mūsų šalies Mokslų akademijos vadovai ir nariai, Lietuvos politikai, kurie, nors šiandien paskutinė savivaldybių rinkiminės kampanijos ir agitacijos diena, rado laiko dalyvauti šioje konferencijoje. Man atrodo, kad tai geras ženklas, kuris gali reikšti, kad trečiaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metais ir Lietuva, ir jos akademinė bendruomenė jau realiai suvokia save ne tik kaip integralią Europos Sąjungos, bet ir kaip integralią Europos mokslo ir studijų erdvės dalį. Manau esant reikalinga tai akcentuoti, nes labai gerai prisimenu požiūrį, kuris mūsuose buvo labai paplitęs vos prieš keletą metų. Turiu galvoje žiūrėjimą į ES vykstančius procesus tarsi iš šalies, lyg tai, kas vyksta ES, mūsų tiesiogiai neliečia, o bendroji programa tarsi skirta kitiems, ES senbuviams, o tie mūsiškiai, kurie ryžtasi dalyvauti konkursuose – tai tiesiog naivuoliai ar dar blogiau – išsišokėliai, kurie gaus per nosį ir ilgam nurims...

Matyt, tas laikotarpis mūsuose pasibaigė, Lietuva jau realiai ir apčiuopiamai pajuto ir įvertino narystės ES naudą, taip pat ir mokslinių mainų, dalyvavimo Europos mokslo ir studijų erdvėje naudą ir neišvengiamumą. Pakartosiu dar kartą – būtinybę ir neišvengiamumą, jei nenorime būti Europos provincija.

Patyrimas iki Septintosios bendrosios programos: TRIPOD, CONNEX ir kt.

Štai dėl to man šiandien – tikrai svarbi diena, kai Lietuvoje oficialiai startuoja Septintoji bendroji programa. Šios programos laukti pradėjau dar tada, kai Lietuvos teisės universitete, šiandieniniame Mykolo Romerio universitete rengėme projektus Šeštajai bendrajai programai, t.y. prieš gerus ketverius metus. Tuomet ėmėmės, kai kurių supratimu, avantiūros, nes dar Lietuvai nesant ES nare ryžomės tapti projekto koordinatoriais: suformavome mūsų vadovaujamą konsorciumą, parengėme integruotą projektą, skirtą mokymuisi visą gyvenimą, pavadinome jį TRIPOD (išvertus – trečiąja koja, vadovaujantis logika, kad yra švietimas, mokslas ir trečioji koja – mokymasis visą gyvenimą) ir pateikėme Europos Komisijai. Konkurse likome treti, nes Europos Komisija priėmė sprendimą finansuoti pirmuosius du, nepaisant to, kad antroje vietoje buvusio pasiūlymo vertinimai buvo tokie pat, kaip mūsiškio, tačiau mūsų projekto biudžetas buvo nemažas, finansavimui EK paprasčiausiai pasirinko mažesnį projektą. Taigi, galėtume sakyti, kad mums nepavyko. Tačiau lygiagrečiai kaip partneriai dalyvavome rengiant dar vieną – socialinių mokslų kompetencijos tinklo projektą CONNEX (Connecting Excellence on European Governance) - ir vadovaujant Vokietijos Manheimo universiteto prof. B.Kohler Koch parengėme pasiūlymą ir laimėjome konkursą, tuo būdu tapdami Šeštosios bendrosios programos dalyviais. CONNEX skirtas efektyvaus ir demokratinio daugiapakopio valdymo Europoje analizei. Daugiapakopis valdymas atspindi regioninio, nacionalinio ir europinio masto politinės atsakomybės aukštą tarpusavio priklausomybės lygį. O juk efektyvumas ir demokratinė atskaitomybė yra esminiai legitimaus valdymo elementai (štai taip, ponas Ministre Pirmininke! Kažin, jei pabandytume Seime pakalbėti apie tuos dalykus, ar būtume suprasti, ar sulauktume palaikymo siekdami ne žodžiais, o darbais tai įgyvendinti Lietuvoje? Europos Sąjungai tai yra aktualu, o Lietuvai, Premjere?!).

Deja, man teko dalyvauti tik pradinėje projekto vykdymo stadijoje, palyginus greitai buvau išrinkta į Europos Parlamentą ir nuo 2004 m. rugsėjo jau dirbdama toje ES institucijoje aktyviai domėjausi ne tik Lisabonos strategijos įgyvendinimo apskritai klausimais, bet ir Septintosios bendrosios programos reikalais.

Kodėl pasakoju Jums apie savo ir mano kolegų iš Mykolo Romerio universiteto patyrimą? Pirmiausia todėl, kad nesu tik politikė: esu viena iš Jūsų, kurie rengėte, rengiate ar planuojate rengti projektus, dalyvauti naujoje bendrojoje programoje. Esu viena iš tų, kurie ne iš dokumentų ar brošiūrų, o iš savo patyrimo, dažnai kartaus, žino, ką reiškia rengti panašius projektus, koks tai milžiniškas darbas, kokia atsakomybė ir psichologinis spaudimas. Puikiai žinau visas Šeštojoje bendrojoje programoje galiojusias taisykles ir reikalavimus, ir esu ne pačiais gražiausiais žodžiais kalbėjusi apie tuos žmones, kurie juos sukūrė ir paleido į gyvenimą. Kita vertus, man tur būt lengviau negu daugeliui mano kolegų Europos Parlamente kalbėti apie tai, kokie yra Europos mokslo bendruomenės lūkesčiai, o susitikimuose su mokslininkais – diskutuoti apie tai, ko reikia Europos Sąjungai, ko ES tikisi iš mokslo bendruomenės. Tur būt, todėl šiandien ir stoviu prieš Jus šioje tribūnoje.

Be to, šiandien esu viena iš tų, kurie savo pritarimu Europos Parlamente paleido į gyvenimą Septintąją bendrąją programą, skirdami jai beveik 55 milijardus eurų septyneriems metams.

Aš nekalbėsiu apie tai, kas yra kiekvienos Septintąją bendrąją programą sudarančios specifinės programos ar srities – Bendradarbiavimas – Idėjos – Žmonės – Pajėgumai ar specifinės branduolinių mokslinių tyrimų programos – esmė, apie jų teikiamas galimybes. Tai sėkmingai padarys kiek vėliau pranešimus skaitysiantys Europos Komisijos atstovai.

Aš gi kalbėsiu apie tai, kas paprastai kalbant yra Septintoji bendroji programa, ko iš Europos mokslo visuomenės per šią programą tikisi Europos Sąjunga, detaliau kalbėsiu apie vieną specifinės programos „Bendradarbiavimas“ dalį – Socialiniai bei ekonomikos ir humanitariniai mokslai, kuriai numatyta skirti 623 milijonus eurų, per ją siekdama atskleisti Septintosios bendrosios programos atsiradimo ir būtinumo, apskritai visos programos logiką. Na, ir žinoma, labai stengsiuosi padrąsinti Jus dalyvauti šioje programoje.

Septintoji bendroji programa ir europinės mados

Kas gi yra ta Septintoji bendroji programa? Oficialiai - tai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa, pagrindinė ES mokslinių tyrimų finansavimo priemonė, truksianti septynerius metus, kurios biudžetas 2004 m. kainomis 41 proc. didesnis nei Šeštosios bendrosios programos. Be to, naujoji bendroji programa skirta spręsti Europos užimtumo ir konkurencingumo klausimus, ji skirta paremti mokslinius tyrimus pasirinktose prioritetinėse srityse, siekiant, kad ES taptų arba išliktų šių sektorių lydere pasaulyje. Tai įrašyta oficialiuose dokumentuose.

O aš pasakyčiau, kad Septintoji bendroji programa – tai pačios naujausios europinės mokslinės mados, kurios šiandien pristatomos Jums. Jos pristatomos Lietuvos mokslo visuomenei čia, Vilniuje, tačiau ar jos Lietuvoje prigis, ar bus mėgiamos, priklauso nuo Jūsų. Priklauso nuo to, ar Jūs jas suprasite, ar priimsite kaip Jums, tiksliau – mums, Lietuvai, o ir visai Europos Sąjungai, tinkamas. Kaip ir visos naujos mados, pradžioje jos atrodo nesuprantamos, gal net šokiruojančios, bet tik pradžioje. Ir dar: pasakiau „europinės mados“ turėdama galvoje ne tai, kad jos todėl madingos, kad yra gražios ar „pijariškai“ patrauklios, o todėl, kad apie jas Europos Sąjunga jau ne vienerius metus kalba, diskutuoja, nes jų Europos visuomenei, Europos Sąjungai labai reikia. Be naujų idėjų, bendradarbiavimo, žmonių, pajėgumų ne tik neįgyvendinsime Lisabonos strategijos, nesukursime Europos Sąjungos kaip konkurencingiausios ir dinamiškiausios žiniomis grindžiamos ekonomikos, bet nesukursime ir efektyvios, gyvybingos, konkurencingos Europos mokslo ir studijų erdvės.

Taigi, kas šiandien madinga Europos Sąjungoje, apie ką kalbama? Tai visų pirma – augimas, konkurencingumas ir užimtumas žinių visuomenėje apimant švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą (čia dar kartą priminsiu mūsų rengtą projektą TRIPOD, kuris Septintojoje programoje užgims iš naujo, ankstesniojo projekto garbei pavadintas TRIPED), taip pat žinių, ekonominio augimo ir socialinės gerovės tarpusavio sąveiką, inovacijų, konkurencingumo ir darbo rinkos politiką, ekonomines struktūras ir našumą. Antra, tai – ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos siekių suderinimas apimant regionų ekonominę ir socialinę sanglaudą, aplinkosaugos politikos socialinius ir ekonominius matmenis, socialinius ir ekonominius modelius Europoje ir visame pasaulyje, bendrosios žemės ūkio politikos reformos įtaką Europos kaimo ekonomikoms ir kita. Trečia, tai – pagrindinės visuomenės tendencijos ir jų pasekmės, apimant tokias temas kaip demografinė kaita, šeimos ir darbo suderinimas, sveikata ir gyvenimo kokybė, jaunimo politika, socialinė atskirtis ir diskriminacija. Ketvirta, tai – Europa pasaulyje, apimant tokias temas kaip prekyba, migracija, skurdas, nusikalstamumas, konfliktai ir jų sprendimas. Penkta, tai – pilietis Europos Sąjungoje, apimant politinį dalyvavimą, pilietybę ir teises, demokratiją ir atskaitomybę (čia tai, apie ką yra mano jau minėtas CONNEX), žiniasklaidą, kultūrinę įvairovę ir paveldą, religijas, požiūrius ir vertybes. Mes daug apie tai kalbame ir rašome Lietuvoje, apie tai kalba ir politikai, ir tyrėjai, mokslininkai, ieškodami būdų kaip šias problemas išspręsti: kaip pakeisti Lietuvos demografinę situaciją, kaip suvaldyti emigraciją ir imigraciją, kaip sumažinti skurdą (juk apie 20 proc. Lietuvos žmonių gyvena skurde, apie 30 proc. Lietuvos pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos!). Ar tai ne mūsų darbotvarkė, ar kas gali nuneigti, jog tai nebūdinga ar nesvarbu Lietuvai?

Jau nekalbu apie kitas mano paminėtas temas – pradedant religijomis, požiūriais ir vertybėmis, pilietybėmis ir teisėmis ir baigiant regionų ekonomine ir socialine sanglauda. Pasakykite, ar naujųjų ES valstybių, taip pat ir Lietuvos piliečiai yra visaverčiai Europos Sąjungos piliečiai, ar jie gali naudotis visais narystės ES privalumais, ar visoje ES galioja pamatinės ES laisvės, kaip laisvas asmenų judėjimas, ar mes neturime ką pasiūlyti, kaip šie klausimai turėtų būti sprendžiami ir kokias pasekmes gali turėti dabartinė situacija, jei paliktume ją tokią, kokia ji yra?

O regionų socialinė ir ekonominė sanglauda – tai apskritai tema, kuria galėčiau ir norėčiau pasakyti labai daug, apie tai kalbu ir rašau ne tik Briuselyje, bet ir Lietuvoje, lankydamasi regionuose, diskutuodama su savivaldybių žmonėmis, akademinės bendruomenės atstovais. Darbo čia tikrai yra, ir neabejoju, jog mokslininkai turės ką pasakyti ir pasiūlyti politikams. Be to, neturime pamiršti, kad moksliniai tyrimai ES mastu turi ypatingų privalumų – jie gali suteikti duomenis apie visą Europą, kurių reikia geresniam sudėtingų klausimų supratimui.

O dabar klausiu: kaip Jūs manote, ką aš čia vardijau? Mūsų, Europos Sąjungos problemas, kurioms ieškome sprendimo? Taip, jas, bet visa tai – ir Septintosios bendrosios programos specifinės „Bendradarbiavimo“ programos „Socialinių bei ekonomikos ir humanitarinių mokslų“ srities temos, tai, kas jau dabar siūloma mums, norėsiantiems dalyvauti konkurse, kurio projektų pateikimo terminai jau žinomi – šių metų gegužės 10 ir lapkričio 29 dienos. Ir tai – tik vienos specifinės programos vienos srities temos, ir tai toli gražu ne visos. Todėl užtikrintai galiu pasakyti, kad dauguma save galėsite atrasti Septintojoje bendrojoje programoje, jei tik to norėsite.

Apie kiekvieną mano paminėtų temų galėtume ilgai kalbėti, bet neabejoju, kad mokslininkai, klausydami mano vardijamų temų, save jau mato galinčius darbuotis vienoje ar kitoje, galinčius dalyvauti atitinkamame projekte. O aš kiekvienai temai galėčiau išvardinti ne vieną dokumentą, rezoliuciją, priimtą per pirmąją šiuo metu dirbančio Europos Parlamento kadencijos pusę, kuriuose akcentuojami šių problemų sprendimo svarba ir būtinumas, siūloma Europos Komisijai imtis vienokių ar kitokių priemonių. Aš pati ne kartą Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose esu kalbėjusi ir dėl mokymosi visą gyvenimą, ir Lisabonos strategijos, ir daugeliu kitų mano išvardintų temų.

Taigi, mano supratimu, Septintoji bendroji programa – tai neabejotinai ir visos Europos Sąjungos, ir mūsų, Lietuvos, darbotvarkė. Ir Europos Sąjunga, ir Lietuva susiduria su daugybe socialinių ir ekonominių iššūkių, todėl tiesiog privalome juos perprasti ir formuoti bei įgyvendinti tinkamą politiką. Švietimo ir mokslo bendruomenei talkinant, išnaudodami egzistuojančią mokslinių tyrimų socialinių, ekonominių ir kultūrinių metodų įvairovę turime unikalią galimybę Europos mastu vykdyti šio pobūdžio mokslinius tyrimus, kurių galutiniai naudos gavėjai bus ES valstybių piliečiai – o juk mūsų jau 492 milijonai! Tuomet galėsime pasiekti, užtikrinti ir kitus dalykus kaip gyvenimo kokybę, švietimą ir užimtumą, demokratiją ir pilietinį dalyvavimą, kultūrinę įvairovę ir vertybes.

Negaliu nepaminėti dar vieno Septintosios bendrosios programos elemento - „žinių regionų" plėtros, siekio, kad būtų apjungti mokslinių tyrimų partneriai - universitetai, tyrimų centrai, verslo įmonės ir vietinė valdžia - viename regione, kad būtų sustiprintas vykdomų tyrimų potencialas.

Dar vienas paminėtinas Septintosios bendrosios programos bruožas - reikšmingas jos veikimo supaprastinimas lyginant su ankstesnėmis programomis, apimantis visus finansavimo etapus, įskaitant finansavimo schemų, administravimo ir finansavimo taisyklių ir procedūrų supaprastinimą, taip pat lengviau skaitomų ir „vartotojui patogesnių" dokumentų pateikimą.

Pabaigos žodis

Baigdama norėčiau pasakyti paprastai: gerbiamieji, Septintoji bendroji programa – tai tikrai mūsų programa. Ji yra apie mus ir skirta mums. Todėl noriu Jus paskatinti joje aktyviai dalyvauti.

Ir visai baigdama dar kartą priminsiu Jums mano ir kolegų iš Mykolo Romerio universiteto patyrimą, tą atvejį, kai likome treti, o buvo pasirinkti finansuoti du pirmieji projektai. Aš sakiau: galima sakyti, mums nepavyko. Tačiau, žinote, koks buvo mūsų laimėjimas? Ogi tai, ką išmokome ir įgijome rengdami tą milžinišką projektą su daugiau nei septyniomis dešimtimis partnerių – universitetų, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų - iš kelių dešimčių valstybių, tai yra ryšiai, kontaktai, gebėjimai derinti skirtingas pozicijas, norus, požiūrius, filosofijas, kultūrinių, istorinių ir kitokių takoskyrų įveikimas, kitaip sakant, ta buvo pati tikriausia integracija į Europos mokslo ir studijų erdvę, pati tikriausia europinė integracija! Niekas nepražuvo, viską galima panaudoti ir pritaikyti rengiant naujus, patobulintus projektus, kuriant bendras studijų programas ir t.t. Ir dar: įgijome taip reikalingus administracinius gebėjimus, kurių neturėjimu mes, ES naujokai, buvome įtariami. Tereikėjo tik sulaukti Septintosios bendrosios programos starto, kad parodytume, ką galime. Startas duotas, linkiu sėkmės, ir galiu Jus užtikrinti, kad dėl kiekvieno lietuvių rengto projekto sėkmės džiaugsiuosi taip nuoširdžiai, lyg tai būtų mano pačios parengtas projektas. Kiekvieno Jūsų sėkmė bus ir mano asmeninė, ir visos Lietuvos sėkmė. Sėkmės Jums!