Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Pasisakymai

« Atgal

2005-12-09
Dr.Laima Andrikienė apie darnią miškininkystės plėtrą ES

Tvari miškininkystė ES: Žvilgsnis iš Europos Parlamento

Doc.dr. Laima Andrikienė, Europos Parlamento narė
2005 12 09
Vilnius

Pranešimas tarptautinėje konferencijoje TVARI MIŠININKYSTĖ ES

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,
ponios ir ponai,
mieli buvę kolegos,

pirmiausia noriu padėkoti šios konferencijos organizatoriams už tai, kad šis reikšmingas renginys ir diskusija vyksta Lietuvoje. Miškai Lietuvoje tradiciškai yra svarbi gyvenimo būdo, kultūros, mentaliteto, ūkio dalis, dėl miškų ir apie miškus Lietuvoje kalbama daug, tik gaila, ne visada konstruktyviai, todėl kažin ar galima buvo rasti geresnę vietą šiai diskusijai jei ne Lietuvoje. Dar kartą dėkoju šio renginio organizatoriams ir linkiu, kad laikas, praleistas Lietuvoje, būtų naudingas ir prasmingas.

Kalbėsiu apie ES miškininkystės strategijos (1998 m.), kuri yra pagrindinis dokumentas šiuo klausimu, įgyvendinimą ir EP vykstančią diskusiją šiuo svarbiu klausimu. Nesu Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto ar Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kurie yra pagrindiniai komitetai šiuo atveju, narė, tačiau miškininkų lobby yra pakankamai galingas, ir nedalyvauti šioje diskusijoje yra sunku.

Taip pat patebėsiu, kad turiu ir "asmeninį" interesą domėtis šia tema. Komisijos komunikate perskaičiau, kad 60 proc. ES miškų yra privatūs, juos valdo apie 15 milijonų privačių savininkų. Vidutinės privačios miškų valdos dydis - 13 ha, bet daugiausia privačių miškų yra mažesni nei 3 ha. Mano mama, kuri paveldėjo mišką, taip pat patenka į šią grupę (mažiau nei 3 ha), taigi, esu suinteresuota, kad miškuose būtų tvarka, kad miškų plėtra būtų darni.

Šiuo metu Europos Parlamentas nagrinėja Komisijos pranešimą Tarybai ir Europos Parlamentui „Ataskaita apie ES miškininkystės strategijos įgyvendinimą“ ir ją lydintį Komisijos institucijų darbo dokumentą dėl taikytinų priemonių ir veiklos pagal ES miškininkystės strategiją 1999-2004 m.

Čia negaliu nepaminėti ir kitų dokumentų: 2005 m. gegužės 30 d. Europos žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadų dėl „ES veiksmų plano“, 2005 m. birželio 21 d. studijos dėl „Europos miškininkystės strategijos perspektyvų“, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonių dėl jau minėtos strategijos įgyvendinimo ataskaitos.

Pridursiu, kad EP rezoliucija dėl ES miškininkystės strategijos įgyvendinimo 2006 m. sausio 25 d. turėtų būti balsuojama EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, kuris yra pagrindinis, o po to, vasario ar kovo mėnesį ją svarstys ir balsuos visas Europos Parlamentas.

Kas svarbu Europos Parlamentui?

Problemas, klausimus, kuriuos akcentuoja EP nariai, galima būtų apibendrinti taip: tai, visų pirma, susirūpinimas dėl žymaus miško vertybių nykimo ir naikinimo; antra, kiek miškų ir miškininkystės politika turi būti koordinuojama, kiek ji turi būti bendra ES politika ar vis tik ši politika turėtų būti daugiau nacionalinė politika, tik geriau nacionalines politikas koordinuojant; trečia, mano, kad efektyviam Strategijos įgyvendinimui būtinas Veiksmų planas, kurį Komisija neatidėkiojant turėtų parengti jau 2006 m.; ketvirta, ieško ir bando siūlyti priemones Veiksmų planui, kaip, pavyzdžiui, kovoti, užkardyti nelegalų miško ruošimą; ir, penkta (negaliu to nepaminėti), kad kalbant apie ES prioritetus, konkurencingumą, augimą ir aplinką negalima užmiršti medienos ir miškų mokslinių tyrimų, skirti tam pakankamai dėmesio ir lėšų.

Dabar konkrečiau: išanalizavusi EP diskutuojamą rezoliucijos projektą ir kolegų pateiktas pastabas, matyti ir labai konkretūs siūlymai, kuriuos pateikė EP nariai:

1) Apgailestauja, jog nepaisant to, kad Europos miškų zona nuolat didėja, per pastarąjį dešimtmetį miškų aplinkos vertybės žymiai nyksta, ir ragina Komisiją Veiksmų plane, kuris turėtų būti parengtas 2006 m., nustatyti garantijas, kurios neleistų miškininkystės sektoriui toliau prisidėti prie žalos gyvenamajai aplinkai ir jos irimo, ir kompromituoti ES tikslo sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m. įgyvendinimo.

2) EP siūlo pabrėžti, kad ES neturi vystyti bendros miškininkystės politikos ir kad sprendimų priėmimas šioje svarbioje politikos srityje turi vykti nacionaliniu lygiu.

3) Mūsų kaimynų skandinavų atstovai siūlo pabrėžti miškų daugiafunkciškumo svarbą ir konstatuoti, kad miškai atlieka lemiamą ekologinį, socialinį ir ekonominį vaidmenį įgyvendinant svarbius visuomenei tikslus ir kad tvari miškų plėtra turi būti paremta ilgalaike vizija.

4) Taip pat skandinavai konstatuoja, kad ES jau dabar priima daug politinių sprendimų, kurie turi netiesioginę ar tiesioginę įtaką miškams ir miškininkystei, kad Komisija vis dėlto nepakankamai koordinuoja kai kurias politikos sritis, susijusias su miškais. Taip pat konstatuojama, kad vis dėlto atsirado didelių nesklandumų, derinant įvairius aplinkos politikos tikslus ir miškininkystės veiklos sąlygas, ir kad Komisija turi koordinuoti dabartinę miškų politiką, kad svarbiausiais Komisijos uždaviniais turėtų tapti ligšiolinės miškų politikos koordinavimas ir išankstiniai vertinimai, kad laiku būtų galima atsižvelgti į atitinkamų politinių sprendimų įtaką Europos miškams ir miškininkystei.

5) EP manoma, kad turėtų būti sustiprintas Miškų nuolatinis komitetas, siekiant įtraukti pilietinę visuomenę, ir jam pavesti prižiūrėti siūlomo Veiksmų plano įgyvendinimą.

6) EP pastebi ir tai, kad NATURA 2000, ES rūšių biologinės įvairovės ir išsaugojimo apsaugos tinklas, yra svarbi ES žaliosios insfrastruktūros sudedamoji dalis.

7) EP taip pat džiaugiasi Komisijos FLEGT veiksmų planu (Veiksmų planas dėl miškų įstatymo įgyvendinimo užtikrinimo, valdymo ir prekybos), kuris buvo sukurtas, siekiant užkirsti kelią nelegalios miško ruošos problemai. EP atkreipia dėmesį, kad nelegali miško ruoša, viena vertus, sukelia didelių ekologinių ir visuomeninių problemų, o kita vertus, pažeidžia prekybos mediena ir medienos produktais pusiausvyrą ir lemia ekonominius miškų ūkio nuostolius. EP konstatuoja, kad pažanga užkertant kelią prekybai nelegalia miško ruoša iš esmės susijusi su šią problemą lemiančių veiksnių – netinkamos nuosavybės teisės, korupcijos ir skurdo – panaikinimu, tačiau pabrėžia, kad savanoriška licencijų sistema nėra pakankama tam, kad problema būtų išspręsta, ir dėl to dar kartą reikalauja išsamaus teisėkūros pasiūlymo, kuris neatsižvelgiant į kilmės šalį, nustatytų draudimą importuoti nelegaliai gautą medieną ir miško gaminius į ES, siekiant skatinti socialiai ir ekologiškai atsakingą miškų valdymą visame pasaulyje. Kai kurie EP nariai mano, kad yra svarbu nustatyti griežtas sankcijas ir bausmes asmenims ir verslovėms, susijusioms su nelegalia miško ruoša.

Šioje srityje Komisija taip pat prašoma apsvarstyti galimybę pakeisti EB muitų kodeksą ir nelengvatines kilmės taisykles, jas taikyti medienai taip, kad paskutinė šalis, kurioje mediena yra perdirbama, iš natūraliųjų išteklių, būtų įpareigota įrodyti žaliavos kilmę ir teisėtumą, siekiant palengvinti draudimo neteisėtai gaunamam importui įgyvendinimą. EP taip pat konstatuoja, kad miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikavimo sistema yra vienintelė tarptautiniu mastu pripažinta sistema, kurią remia atsakingos medienos įmonės, daugelis gyventojų organizacijų, profesinės sąjungos, taip pat ir aplinkosaugos bei socialinės grupės medieną tiekiančiose šalyse, ir dėl to teigia, kad visas tiekiamas importas į ES privalo atitikti šią sistemą ir būti pagal ją ženklinamas.

8) Ragina Komisiją sudaryti kiekvienam regionui išsamią strategiją, skirtą kovoti su gaisrais ir bendradarbiauti su valstybėmis; mano, kad tokia strategija turi apimti santykius tarp žemės ūkio ir miškų aplinkos, rizikas zonoje ir prevencines priemones, nukreiptas prieš tokias rizikas; prašo plėtoti ir atrasti naujus būdus, kurie užkirstų kelią gaisrams ir padėtų gesinti juos panaudojant palydovines sistemas bei kitomis šiuolaikinėmis technologijomis ir kurie būtų naudojami ne tik miškuose, bet kartu būtų naudojami ir visuomenės apsaugai.

9) Konstatuoja, kad yra būtina nauja finansinė aplinkos priemonė (LIFE +) siekiant apsaugoti visus Europos miškus priemonėmis, suteikiančiomis galimybes stebėti ir užkirsti kelią salygų bloginimo veiksniams, įskaitant gaisrus.

Tai toki gražu ne pilnas sąrašas problemų, klausimų, kuriuos kelia EP nariai. Tai, žinoma, nepilnas ir pasiūlymų sąrašas, kaip tas problemas galima būtų ar reikėtų spręsti.

10) O pabaigai paminėsiu tai, ką šiais metais aš pati, kaip šešėlinė ES 2006 m. biudžeto pranešėja pasiūliau ir gavusi kolegų pritarimą įrašiau į biudžeto projektą, dėl kurio galutinai balsuosime kitą savaitę Strasbūre. Taigi, savo frakcijos vardu pasiūliau pilotinį projektą – kovos su gamtinėmis nelaimėmis projektą, kurio lėšos jau 2006 m. būtų skiriamos gamtos nelaimių – miškų gaisrų, potvynių ir pan. prevencijai. Pabrėžiu: tai ne lėšos Solidarumo fondui, kurios naudojamos pasekmėms likviduoti ar nuostoliams kompensuoti, bet prevencinių priemonių finansavimas. Manau, kad mano pasiūlymas, tegul labai kukliai, bet prisidės prie tvarios miškų ir miškininkystės plėtros.

Dar kartą dėkoju organizatoriams už šią konferenciją, už pakvietimą skaityti pranešimą ir atsiprašau, kad dėl kitų šiandien vykstančių renginių ir įsipareigojimų negaliu šiam renginiui skirti tiek laiko, kiek norėčiau.

Ačiū už dėmesį.