Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Pranešimai spaudai

« Atgal

2008-04-18
Dr. Laima Andrikienė: „ES turėtų parengti strategiją bei veiksmų planą spręsti Černobilio katastrofos sukeltas problemas"

Balandžio 17 d. didžiausia Europos Parlamento frakcija - Europos liaudies partijos - Europos demokratų grupė surengė viešus klausymus „Černobilis šiandien", kurių metu buvo diskutuojama dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios Černobilio katastrofos pasekmių aplinkai, sveikatai bei visuomenei. Taip pat buvo aptarta žmogaus teisių situacija bei katastrofos aukų, jos pasekmes likvidavusių asmenų padėtis Baltarusijoje.

„Sovietų valdžia po katastrofos kelias dienas nieko nepranešė apie įvykusią nelaimę, o ir vėliau ribojo informaciją. Toks tuometinės valdžios elgesys buvo ne tik nusikaltimas prieš šalies žmones, bet ir nusikaltimas žmonijai", - atidarymo kalboje sakė Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas, Ispanijos atstovas Alejo Vidal-Quadras.

„Černobilio nelaimė įvyko 1986 m., kitą savaitę minėsime jos 22 - ąsias metines. bet Mes susirinkome čia kalbėti ne apie istoriją, bet apie esamą situaciją ir apie ateitį - mūsų ir ateinančių kartų labui. Tiek Baltarusijoje, tiek ES valstybėse turi būti atsižvelgiama į skaudų Černobilio palikimą, siekiama kovoti su sparčiai augančiu mirčių nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių susirgimų skaičiumi. ES turėtų parengti aiškią strategiją bei veiksmų planą spręsti Černobilio katastrofos sukeltas senas problemas ir būti pasirengus priimti naujus iššūkius", - pabrėžė šių klausymų iniciatorė dr. Laima Andrikienė.

Konferencijos dalyviai pžymėjo Černobilio katastrofos pasekmių poveikį žmonių sveikatai. Prof. Yuri Bandazheusky, buvęs Gomelio universiteto rektorius, buvęs nuomonės kalinys, kuriam buvo suteiktas vadinamasis „Laisvės pasas" (šis dokumentas yra suteikiamas itin nusipelniusiems, dėl politinių pažiūrų persekiojamiems asmenims) pabrėžė, kad Černobilio tragedija suintensyvino iki tol kai kuriose Europos šalyse, o visų pirma Baltarusijoje, egzistavusias radiacijos pasekmes. Demografiniai duomenys liudija Baltarusijos piliečių mirtingumo lygio išaugimą, gimstamumo bei vaisingumo nuosmukį, gyvenimo trukmės sutrumpėjimą.

Viešų klausymų metu buvo aptarta ir žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje. „Žmogaus teisių situaciją savo šalyje apibūdinčiau kaip „teisinį Černobilį". Mums itin rimtą susirūpinimą kelia grubiai pažeidžiantys teisinę sistemą Baltarusijos valdžios veiksmai, keliant kriminalinius kaltinimus visiems, kurie mąsto kitaip, ypač jaunimui", - kalbėjo žmogaus teisių gynėjas, advokatas Garry Pogoniailo

G.Pogoniailo taip pat pažymėjo, kad bet kokia su aplinkosauginiais bei su Černobilio katastrofa susijusiais klausimais dirbančių nevyriausybinių organizacijų veikla yra blokuojama ir persekiojama Lukašenkos režimo.

Konferencijos dalyviai vienbalsiai priėmė deklaraciją, kuria skatina ES sekti Černobilio katastrofos pasekmių poveikį ES valstybių narių ir jos kaimyninių šalių piliečių sveikatai bei aplinkai. Deklaracijoje yra remiamas pasiūlymas Vilniuje įsteigti Tarptautinį mokslinių tyrimų centrą „Sveikata ir ekologija".

Deklaracijoje Baltarusijos valdžia raginama, kuo skubiau pradėti demokratines reformas ir teigiamai atsakyti į ES pasirengimą atnaujinti santykius su Baltarusiją pagal Europos kaimynystės politikos programą iš karto, kai Baltarusijos vyriausybė pademonstruos pagarba demokratinėms vertybėms ir pagrindinėms Baltarusijos žmonių teisėms.

Daugiau informacijos:
Živilė Didžgalvienė
ELP-ED spaudos tarnyba
Tel.: + 32 475 751627