Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Pranešimai spaudai

« Atgal

2008-01-29
L.Andrikienė: „Ar tik neteks mums dar kartą stoti į Baltijos kelią, šį kartą - už mūsų Baltijos jūrą?"

2008 m. sausio 29 d.
Briuselis

Europarlamentarė L.Andrikienė, šiandien kalbėjusi EP Peticijų komitete surengtuose klausymuose „Nord Stream dujotiekis ir jo poveikis Baltijos jūrai", sakė: „Projektas turi daugybę trūkumų, tačiau aš norėčiau akcentuoti šiuos: pirma, Rusija nėra ratifikavusi Espoo konvencijos - Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, ir Rusija tik žada laikytis šios konvencijos nuostatų".

„Tačiau kaip tikėti Rusija, kuri yra pasižadėjusi laikytis ir kitų susitarimų, kuriuos ji yra pasirašiusi, pavyzdžiui, dar 1999 m., t.y. išvesti savo kariuomenę, išsivežti karinę amuniciją iš Padniestrės, tačiau tų įsipareigojimų, pažadų  nevykdo? Kodėl aš, Lietuvos pilietė, turėčiau tikėti šiandieniniais Rusijos pažadais Šiaurės dujotiekio projektą vykdyti prisilaikant minėtos konvencijos, kurios ji nesivargina ratifikuoti?", - klausė Lietuvos europarlamentarė.

„Antra, nėra nepriklausomų ekspertų atlikto šio projekto poveikio aplinkai įvertinimo, o tai prieštarauja ir tarptautinėms, ir ES normoms, teisynui, vertybėms, principams, pavyzdžiui, solidarumo principui. Projektas pradėtas vykdyti neturint ekspertizės išvadų, ir tai iš esmės nepriimtina", - kalbėjo L.Andrikienė.

„Trečia, nuolat kartojama, kad vyksta intensyvus dialogas su Baltijos jūros regiono valstybių piliečiais. Tai netiesa! Tokio dialogo kaip tik pasigendame. Juk nuo 2005 m., kai buvo duotas startas šiam projektui, NordStream kompanija tesurengė vieną spaudos konferenciją Lietuvoje. Tai galioja kalbant ir apie Latviją. Neskaitant kitų dalykų būtent dialogo su visuomene, skaidrumo, informacijos stoka yra klausimai, kurie daro šį projektą įtartinu ir galiausiai nepriimtinu", - pastebėjo europarlamentarė.

„Ir ketvirta: kas atsakys į daugybę su mūsų valstybių saugumu ir gynyba susijusių klausimų? Kas saugos dujotiekį jūroje nuo galimų teroristinių išpuolių - kiekviena valstybė saugos dujotiekio dalį, kuri kerta jos teritorinius vandenis, ar dujotiekiui saugoti bus pasitelktos Rusijos karinės pajėgos. Bandau įsivaizduoti: 1220 km ilgio dujotiekis jūros dugne, išilgai kertantis visą Baltijos jūrą, saugomas kokio nors Gazpromo ar Rusijos karinio laivyno nuo galimų provokacijų,  diversijų, teroristų išpuolių - ar tai yra aplinkui Baltijos jūrą gyvenančių ES valstybių narių piliečių interesas?! Kas padengs nuostolius įvykus katastrofai - Rusija, Gazpromas, kuris NordStream valdo 51 proc. akcijų, ar mes patys, palikti apverkti savo mirusią jūrą arba bandyti ją gelbėti?", - sakė L.Andrikienė.

Interviu Lietuvos ir Latvijos žurnalistams europarlamentarė pasakė dar daugiau: „Noriu jums priminti Baltijos kelią, kuriame prieš dvidešimt metų lietuviai, latviai ir estai stovėjo petys petin, primindami pasauliui Molotovo - Ribentropo pakto pasekmes ir mūsų tautų siekį tapti laisvojo, demokratinio pasaulio dalimi. Ar tik neteks mums dar kartą stori į Baltijos kelią, šį kartą - už mūsų jūrą, Europos mare nostrum, nes niekas mums nedalyvaujant, už mūsų nugarų negali nulemti šios jūros likimo, taip pat ir mūsų ateities kartų gyvenimo. Mums reikia gyvos, laisvos Baltijos jūros, o ne mirusios balos, kuri kažkada buvo vadinama Baltijos jūra", - kalbėjo Lietuvos atstovė Europos Parlamente L.Andrikienė.

Lietuvos TV laidai „Panorama" L.Andrikienė sakė pasigendanti aiškios Lietuvos pozicijos šiuo svarbiu klausimu. Europarlamentarė kritikavo valdančiųjų neveiklumą, pozicijos neturėjimą, Lietuvos interesų nepaisymą: „Kur mūsų prezidentas, kur mūsų premjeras, kur mūsų aplinkos ministras? Kur Lietuvos pozicija? Europos Parlamento nariams išdalintoje Europos Komisijos medžiagoje Lietuvai, kaip ir Latvijai skirta vos po dvi eilutes, ir tose eilutėse konstatuota, kad jokios pozicijos, tiksliau - prieštaravimų šiam projektui Lietuvos valdžia nėra pareiškusi. Lietuvos vaikai, jaunimas surinko 28 tūkst. parašų, Briuselyje, Strasbūre gina mūsų jūrą, mūsų su jumis, savo ir savo vaikų ateitį, o mūsų valdžia tyli, laukia, ką pasakys kiti, gyvenantys prie tos pačios jūros. Ir pikta, ir skaudu dėl tokios mūsų valdžios politikos".

EP Peticijų komitetas minėtus klausymus surengė Lenkijos ir Lietuvos piliečių bei nevyriausybinių organizacijų inicijuotų bei šiam komitetui pateiktų peticijų pagrindu. Peticijos, surinkusios daugiau nei 28000 ES piliečių, 18 NVO ir tarptautinių organizacijų parašų, iniciatorė Radvilė Morkūnaitė pabrėžė: "Mes reikalaujame atlikti nepriklausomą šio dujotiekio galimų pasekmių ir poveikio aplinkai įvertinimą; siekiame, jog visuomenė gautų objektyvią informaciją, kokia bus Baltijos ekologinė padėtis nutiesus dujotiekį ir tikimės, jog bus apsvarstytos visos alternatyvos šiam projektui. Mes labai prašome ES Komisiją nelikti nuošaly!"- kalbėjo R.Morkūnaitė.

Daugiau informacijos:
Živilė Didžgalvienė, ELP-ED spaudos tarnyba
Tel.: + 32 475 751627