Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-08-16
L.Andrikienė apie infliaciją Latvijoje

Infliacija Latvijoje 2007 m. liepos mėnesį pasiekė rekordinę 9,5 proc. ribą
Europos Parlamento Biudžeto komiteto narės dr. Laimos Andrikienės komentaras
Lietuvos radijas, laida „Ryto garsai”
2007 08 16

Latvija puoselėjo planus 2008 m. sausio 1 d. įsijungti į eurozoną. Šie planai tapo visiškai nerealiais, ir Latvijos vadovybė šiandien jau mini naujas datas: 2012 ar net 2013 metus.

Infliacija
Ir šių metų birželį, ir liepą infliacija kaimyninėje šalyje didėjo: birželį ji siekė 8,9 proc., liepą – 9,5 proc. Tai – aukščiausias infliacijos lygis visoje Europos Sąjungoje (ES).
Birželį antroje vietoje pagal infliacijos lygį ES buvo Vengrija (8,5 proc.), toliau sekė Estija (6 proc.), Bulgarija (5,3 proc.) ir Lietuva (5 proc.). Žemiausia infliacija buvo Danijoje, Belgijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje (visose šalyse – 1,3 proc.), o Maltoje buvo užfiksuota defliacija.
Visų 27 ES valstybių narių infliacijos vidurkis šių metų birželio mėnesį buvo 2,1 proc., o eurozonos valstybių vidurkis tesiekė 1,9 procento.
Prie 10 proc. ribos artėjantis infliacijos lygis – dar ne krizė: ekonomikos teorijos vadovėliuose rašoma, kad 25-49 proc. infliacijos lygis laikomas tokiu, kuomet ekonomika atsiduria krizinėje situacijoje. Tačiau neabejotinai 10 proc. infliacijos lygis yra rimtas perspėjimas, kad net ir esant labai aukštiems ekonomikos (BVP) augimo tempams, reikia imtis rimtų priemonių infliacijos augimui pažaboti.

Perspėjimai dėl ekonomikos perkaitimo pavojaus
Europos Komisijos narys J.Almunia, atsakingas už ekonomiką ir pinigų politiką, liepos mėnesį paragino Latvijos vyriausybę imtis ryžtingų ir veiksmingų priemonių siekiant išvengti šalies ekonomikos „perkaitimo”. Ekonomikos perkaitimo požymiai - tai itin sparčiai didėjantis bendrasis vidaus produktas (BVP), o pagrindinis ūkio plėtros variklis – sparčiai auganti vidaus paklausa; taip pat itin sparti paskolų plėtra, didelis einamosios sąskaitos deficitas, didėjantis infliacijos tempas, spartus prekių importo augimas.
Latvija panašių Europos Komisijos perspėjimų buvo sulaukusi ir praėjusiais metais, tačiau jei šalies vyriausybė nesiima ryžtingų ir griežtų priemonių infliacijai suvaldyti, patenkinamų rezultatų tikėtis neverta.
Latvijos ekonomika, jos BVP per praėjusius metus augo 11.9 proc., ir tai buvo sparčiausi augimo tempai visoje Europos Sąjungoje. 2007 m. I ketvirtį Latvijos BVP augimo tempas buvo 10,7 proc.

Einamosios sąskaitos deficitas
Einamosios sąskaitos deficitas reiškia, kad šalis daugiau suvartoja nei pagamina, taip pat daugiau importuoja ir suvartoja, nei pagamina ir eksportuoja. Latvijos centrinis bankas pranešė, kad šalies einamosios sąskaitos deficitas 2007 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 25,7 proc. BVP, arba 1 milijardą eurų. Tai gerokai daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje, ir vos ne dvigubai daugiau nei 2006 m. I ketvirtį (14,6 proc.). Palyginimui paminėsiu, kad Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas 2007 m. I ketv. - 13,2 proc. BVP arba 2,62 mlrd. litų. Lyginant su 2006 m. I ketvirčiu jis padidėjo 48,3 proc.; Estijos einamosios sąskaitos deficitas 2007 m. I ketvirtį – 17,9 proc., o 2006 m. I ketvirtį – 17,6 proc.
Ekonomikos perkaitimo pasekmės būna skaudžios: arba ekonomikos plėtros sulėtėjimas, spartesni infliacijos tempai ir pan., arba staigus nuopuolis: ekonomikos recesija, mažesnės užsienio investicijos, kapitalo „bėgimas” iš šalies ir kt.

Latvijos vyriausybės planas
Šių metų kovo mėnesį Latvijos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti planą, kurio tikslas – pažaboti infliaciją ir kitus neigiamus reiškinius, ir tuo tikslu sumažinti vartojimą. Šio tikslo siekiama ribojant paskolų išdavimą: Latvijoje 1/3 vartojimo pagrįsta kreditais. Vyriausybė žadėjo, kad jos parengtame plane – veiksmingos priemonės, ir rezultatus šalies gyventojai netruks pajusti: po šešių mėnesių infliacija bus pažabota. Deja, numatytų priemonių nepakako, infliacija auga toliau, ir dabar jau žadama, kad plano įgyvendinimo rezultatai bus juntami kitais metais.
O tuo tarpu mūsų kaimyninėje šalyje sparčiai auga kainos, ypač maisto produktų, vaisių ir daržovių, o jų gamintojai dėl augančių kainų kaltina darbo jėgos kainą, t.y. augantį darbo užmokestį. Tačiau kiekvienam aišku, kad darbo užmokesčio augimą „suvalgo” sparčiai auganti infliacija.
Panašu, kad Latvijos vyriausybė elgiasi labai ramiai, nes tikisi ES paramos: veikiant bendrajai rinkai Latviją reikalui esant turės gelbėti visa ES. Belieka tikėtis, kad Europos Komisijos pastangomis Latvijai nebus leista per stipriai įsiūbuoti savo laivelį, kad jis sukeltų neigiamas pasekmes kitoms ES valstybėms.