Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-08-13
Apie praėjusį politinį sezoną Lietuvoje

APIE PRAĖJUSĮ POLITINĮ SEZONĄ LIETUVOJE
Birutė Nenortaitė
Kaunas


2007 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos radijo laidoje „Ant svarstyklių”, kurią vedė Gintaras Aleknonis, Europos Parlamento nariai dr. Laima Andrikienė, dr. Eugenijus Gentvilas bei Justas Paleckis aptarė Lietuvos visuomeninio gyvenimo aktualijas, vertino praėjusio politinio sezono įvykius. Kadangi
Europos Parlamento nariai turi unikalią galimybę neatitrūkti nuo Lietuvos visuomeninio gyvenimo ir tuo pačiu į tą gyvenimą pažvelgti iš šalies – Briuselio ar Strasbūro, jų nuomonė yra ne tik svarbi, bet ir įdomi. Šis straipsnis – tai laidos reziumė, radijo klausytojos, girdėjusios šią laidą, apibendrinimai ir įspūdžiai.

Skandalais paženklintas politinis sezonas. Pozityvios darbotvarkės stoka.
Pasak laidos vedėjo Gintaro Aleknonio, praėjęs politinis sezonas Lietuvoje buvo paženklintas skandalais, iš kurių visų pirma reikėtų pažymėti Valstybės saugumo departamento istoriją, nerimą keliančius įvykius Vilniaus miesto taryboje, Vyriausybėje – didžiulį atominės jėgainės projektą, Alytaus tekstilės įmonės bankrotą ir t.t. Įdomu, o į ką europarlamentarai pirmiausia atkreiptų dėmesį, žvelgdami į praėjusius politinius metus.
L.Andrikienė: „Kai kuriuos dalykus, kurie ženklina praėjusį sezoną, Jūs jau pažymėjote, tai visų pirma VSD skandalas. Bet nors kiekvieną dieną ir negyveni Tėvynėje, keturias dienas per savaitę dirbi Briuselyje ar Strasbūre, likusias kelias dienas gyveni čia ir nemažai važinėji po Lietuvą, vis tiek Lietuva kiekvienam iš mūsų yra pasaulio centras, ir kiekvienam iš mūsų labiausiai rūpi, kas čia vyksta.
Aš visada skiriu pozityvią darbotvarkę, kuri yra Lietuvoje, tai, kad Vyriausybė, Seimas, Prezidentas priima sprendimus, kurie stumia Lietuvą pirmyn, tuo pačiu ir visą mūsų visuomenės vystymąsi, visus valstybės gyvenimo aspektus - ekonomiką, švietimą ir t.t., ir negatyvią darbotvarkę.
Tai, ką Jūs minėjote, t. y. VSD skandalas, priklauso griaunančiajai, negatyviai darbotvarkei. Nemanau, kad jos negali arba neturi būti apskritai, bet net ir VSD atveju, aš manyčiau, susitvarkyti reikėjo kitokiais būdais, nes įvertinant tos institucijos vietą, reikšmę, svarbą, paskirtį, mano nuomone, vargu ar skandalo kūrimas, skandalo skatinimas geriausiai pasitarnavo tos institucijos stiprinimui. Man kai kurie dalykai iš tikrųjų nepatiko, bet kadangi nebuvau tos „virtuvės" dalis, tai gal būt man vertinti iš šalies lengviau.
O pozityvios darbotvarkės aš pasigedau. Pasigedau dėmesio toms problemoms, kurios seniai reikalauja sprendimo. Euro neturime. 2007 sausio 1 d. galėjome turėti eurą, bet jo neturime. Aukštojo mokslo reforma: ji seniai reikalauja dėmesio, lėšų ir sprendimo. Jos nėra. Socialinės apsaugos sistemos reforma - jos taip pat nėra. Kuo mes ginamės? Ogi pridėdami pensininkams prie pensijos po 10-30 litų.
Aš sakyčiau, kad praėjęs politinis sezonas Lietuvoje buvo paženklintas tuo, kad įvyko savivaldybių rinkimai. Vyriausybės ir Seimo darbotvarkė buvo paženklinta šių rinkimų. Negalima buvo priimti nepopuliarių sprendimų, nes laukė savivaldybių rinkimai. Aš galvoju, kad mes panašiai gyvensime dar du politinius sezonus, nes kitais metais – Seimo rinkimai, dar kitais – Prezidento ir Europos Parlamento. Todėl aš manau, kad Lietuvoje bus dar nemažai skandalų, o štai to pozityvo, kurio labai reikia, mes ir vėl tikriausiai pasigesime.
Kelis žodžius norėčiau pasakyti apie naujos atominės jėgainės statybą Lietuvoje. Be abejo, labai svarbus sprendimas, bet būtų buvę puiku, jei visuomenė būtų gavusi daugiau informacijos ir apskritai daugiau diskusijų būtų buvę šiuo klausimu."
J. Paleckio nuomone, Briuselis nemato Lietuvos skandalų, kadangi kiekviena ES valstybė turi savo dešimtis, šimtus panašių skandalų. Jo nuomone, mes per daug sureikšminame tuos savo skandalus, įsivaizduojame, kad visas pasaulis į mus žiūri. Svarbus praėjusio sezono dalykas tas, kad žiniasklaida prarado savo įtaką, buvo sugriautas jos neklystamumo mitas. Europarlamentaro nuomone, būtina daugiau dėmesio skirti energetikai: Lietuva švaisto elektros energiją, per mažai galvojame apie atsinaujinančių resursų panaudojimą, o dažniausiai tik kalbame, kad reikia mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
E. Gentvilas teigė, kad jis pasigenda žurnalistų dėmesio aktualiais Lietuvai klausimais, nes dažnai domimasi visai neesminiais klausimais, pavyzdžiui, kaip EP balsavo už gėjų ir lesbiečių teisių rezoliuciją, o esminiais klausimais nesidomima. O dėl skandalų, tai toks jau lietuvių sindromas – savo žaizdas plėšyti, demonstruoti pasauliui, kokie skandalistai mes esame.
L. Andrikienė: „Be abejo, skandalų neišvengsime, jų visur yra, bet aš noriu akcentuoti, kaip skandalai sprendžiami. Štai, pavyzdžiui, Latvijos prezidentas ėmė vokeliuose pinigus būdamas gydytojas. Ar buvo didelis skandalas, ar jam grasino, kad negalės tapti prezidentu? Išrinktasis prezidentas nuvyko į mokesčių inspekciją, susimokėjo kiek priklauso ir buvo inauguruotas Latvijos prezidentu. O mes tikriausiai būtume ilgokai tasęsi už atlapų. Štai Justas sako, kad Briuselis apie skandalus negirdi. Girdi! Šiandien Lenkija jau tapo pašaipos objektu. Iš jos šaiposi ne tik Briuselyje, bet ir kitose ES valstybėse. Man jos gaila, ir nenorėčiau, kad taip būtų ir su Lietuva.“

Tragedijos keliuose - kiek tai tęsis Lietuvoje?
Radijo klausytoją Daivą iš Vilniaus, skambinusią į laidą, ypač neramina dabar vykstantis karas keliuose. Jos nuomone, tai didelė tragedija, vykstanti kasdien. Kalbėti šia tema tapo populiaru, bet labai svarbu, kad kalbėjimas, dėmesys šiai opiai problemai netaptų vienkartiniu reiškiniu.
Gintaras Aleknonis laidos dalyvių klausė: „Kaip tas mūsų karas keliuose vyksta? Jūs taip pat būdami Briuselyje ir Strasbūre važinėjate automobiliais. Koks ten karas, ar nėra nieko panašaus su Lietuvoje vykstančiu karu keliuose?“.
L.Andrikienė: „Tai, ką kalbėjo ponia Daiva, yra tiesa, bet jei Seimas ir Vyriausybė suklimpę į skandalus, tai nebelieka laiko kitiems dalykams, nebelieka laiko priimti Seime įstatymų pataisas, kurių tikslas – užkardyti žmonių žūtis keliuose.
Keliuose ir gatvėse vairuotojų ir pėsčiųjų kultūros, pagarbos eismo dalyviams Briuselyje yra nepalyginamai daugiau, daugumai mūsų grįžus į Lietuvą sunku važinėti. Jei ką nors ne taip padarai, tuoj sukinėjama prie smilkinio, važiuojama per perėjas nekreipiant dėmesio į pėsčiuosius. Ir vėl galima akcentuoti į Seimo, Vyriausybės, galiausiai Prezidento atsakomybę, kad nepriimami reikiami sprendimai.“
L. Andrikienė atkreipė dėmesį į iš pirmo žvilgsnio paprastą, bet labai efektyvią priemonę, kuri pasiteisino Briuselyje: pasak europarlamentarės, Briuselyje nesunku rasti taksi automobilius, kurių viduje prie vairo pastebėsite lipduką „Aš esu Bobas (I am Bob)“. Taksi vairuotojas europarlamentarei paaiškino, kad kai jis su draugais kur nors iškylauja ar svečiuojasi ir vaišinasi alkoholiniais gėrimais, tai jis yra tas žmogus, kuris tą vakarą negeria ir išvežioja visus draugus į namus. Atrodo visai paprasta, bet tai jau yra visuomenės įsijungimas į kovą prieš beprasmiškas žūtis keliuose, kuomet jauni žmonės negalvoja, kad jiems išgėrus alaus ar ko stipresnio, reikės sėsti už vairo.“
J. Paleckis mato paprastus šios problemos sprendimus: reikia daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, keisti gyvenimo būdą. Pasak europarlamentaro, jis kasdien pėsčiomis nueina po dešimt kilometrų.
E. Gentvilas: „Mano nuomone, turėtų būti kompleksinis šios problemos sprendimas - kova su alkoholiu, kova su nesąžiningais policininkais, investicijos į kelius, mokestinės lengvatos įsigyjant naujus automobilius, o ne vienas kitas kodekso pakeitimas.

Daug ar mažai Lietuva žino apie savo atstovų EP veiklą?
Radijo klausytojas Vytautas iš Alytaus: „Įdomu būtų sužinoti, ar europarlamentarų veikla Lietuvoje ne per mažai nušviečiama viešai? Jie labai mažai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, tai ar europarlamentarai laiko neturi, ar nenori, ar tai Lietuvos valdžios problema, kad jų nekviečia, su jais nesitaria? Tikrai retai girdėti, kad Lietuvos politiniam elitui susirinkus dalyvautų europarlamentarai.“
L. Andrikienė: „Aš pastebėsiu, kad vis tiktai praėjo treji metai, kai dirbame Europos Parlamente, ir kai kuriuos apibendrinimus galima padaryti. Kadencijos pradžioje, pirmus dvejus metus dirbant Europos Parlamente, Lietuvos žiniasklaidai labiausiai rūpėjo, kokiuose butuose Briuselyje mes gyvename, kiek mokame už butų nuomą, kokios spalvos užuolaidos yra mūsų miegamuosiuose ir pan. Na, o jei dar išaiškintume kitus niuansus - su kuo vakarieniauji, su kuo vakaroji, tai jau būtų visiškai gerai. Daug mažiau dėmesio skiriama iš tiesų svarbiems dalykams: kokius sprendimus priimame, kiek mes galime įtakoti sprendimų priėmimą, kokius aljansus sudarinėjame su kitom valstybėm, kai norime palankaus sprendimo Lietuvai ir pan.
Nepaisant to, kad esu vilnietė, gyvenu Vilniuje, per praėjusius metus, tiksliau - per praėjusį rudenį aplankiau dvidešimt savivaldybių, susitikau su savivaldybių vadovais, darbuotojais, visuomenės atstovais, su specialistais, rengiančiais projektus ir paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti. Stengiausi „nešti“ informaciją, papasakoti, ką mes dirbame ir kokios informacijos mums reikia iš Lietuvos. Atsakydavau į jiems rūpimus klausimus, išklausydavau jų nuomonę, kuri labai reikalinga Europos Parlamente svarstant įvairius klausimus.
Kalbant apie Lietuvos valdžią, tai norėčiau dar kartą pakartoti tai, ką sakiau ir prieš metus: Prezidentas mūsų visų taip dar nė karto ir nepasikvietė pokalbiui, kokie yra svarbiausia klausimai, kokios užduotys mums formuluojamos, kaip galėtume geriau derinti veiksmus. Yra buvę renginių, teminių seminarų prezidentūroje, į kuriuos kai kurie iš mūsų buvo pakviesti, bet visi trylika parlamentarų vienu metu prezidentūroje dar nesilankėme, su prezidentu nesusitikome.
Su Vyriausybės vadovu pokalbių buvo, ir ne vienas. Aišku, jų galėtų būti daugiau, ir koordinacijos galėtų būti daugiau, nes tik koordinuodami darbą galime tikėtis gerų rezultatų.“
J. Paleckis: „Europarlamentarų bendravime su valstybės vadovais įvairiose šalyse tradicijos yra skirtingos. Štai Vokietijoje su kanclere susitinka tik jos frakcijos – Krikščionių demokratų – atstovai Europos Parlamente, kitose šalyse yra kitaip. O šiaip ne visada mes galime susitikti su valstybės vadovais, nes Lietuvoje būname penktadieniais ir pirmadienio pusdienį. (Europarlamentaras tur būt pamiršo taip vadinamas geltonasias savaites, kai beveik kiekvieną mėnesį europarlamentarai visą savaitę dirba Lietuvoje, ir ją galima panaudoti įvairiausiems susitikimams, taip pat ir su valdžios vyrais ir moterimis; o gal tai paslaptis? - B.N.). „Man Lietuvoje per tuos trejus metus pavyko aplankyti apie trisdešimt savivaldybių. Rekordininkė šioje veikloje yra dr. Laima Andrikienė, kuri per trejetą metų aplankė jau beveik visas savivaldybes“, – kalbėjo J. Paleckis.
E.Gentvilas šmaikščiai pastebėjo, kad europarlamentarai, kurie nekvėpuoja Lietuvos oru, yra politiškai raiši, kitaip sakant, tikri „Briuselio kopūstai“. Skraidymo iš Briuselio į Lietuvą esmė ir yra neatitrūkti nuo Lietuvos ir jausti jos pulsą.

Europarlamentarų darbai Lietuvai. Lisabonos strategija ir Lietuva.
Laidos klausytoja iš Vilniaus domėjosi, ką konkretaus kiekvienas iš europarlamentarų nuveikė Briuselyje ar Lietuvoje, kad būtų geriau paprastam Lietuvos žmogui.
Anot Justo Paleckio, jis ir Laima Andrikienė daug nuveikė dirbdami EP delegacijoje ryšiams su Rusija, kad būtų pasirašyta Lietuvos – Rusijos sutartis dėl bendradarbiavimo avarijos atveju eksploatuojant platformą D9 Baltijos jūroje. Daug pastangų skiriama, kad Lietuvoje būtų padidintos lėšos, skirtos daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovavimui, apšiltinimui ir kt.
E. Gentvilas Klaipėdos apskrityje organizavo seminarus, konferencijas specialistams, rengiantiems projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti. Taip pat pats rėmė ir ieškojo rėmėjų, rengiant įvairius renginius mokslo, kultūros, meno srityse.
L. Andrikienė: „Gerbiamieji, jei dabar dar ir aš pradėsiu vardinti konkrečius dalykus, bus juokinga. Visus konkrečius darbus, kuriuos dirbu, stengiamės surašyti mano biuro leidžiamame žurnale „EUROPOS LAIKU“, kuris platinamas visoje Lietuvoje 65 000 egz. tiražu. Per metus išleidžiami trys numeriai. Sunku būtų šioje laidoje viską išvardinti.
Daug svarbiau pasakyti kita: Lietuvos žmonės dar, atrodo, iki galo neįsisąmonino, kad sprendimai, kurie priimami Europos Parlamente, ima galioti visiems 492 milijonams Europos Sąjungos valstybių piliečių, tame tarpe ir nepilniems 3,5 milijono Lietuvos Respublikos piliečių. Jei kalbėti apie tai, kokie ten, Europos Parlamente priimami sprendimai svarbūs Lietuvos žmonėms, tai nejaugi Jūs, gerbiami radijo klausytojai, manote, kad dešimt milijardų eurų, kurie paskirti Lietuvai septyneriems metams iš ES struktūrinių fondų, atsirado be mūsų, Lietuvos europarlamentarų pastangų?
Arba ES sprendimas, kurio dėka mobiliųjų telefonų tarptinklinio ryšio (roumingo) mokesčiai visoje ES sumažėjo beveik per pusę jau nuo šių metų rugpjūčio mėnesio: grįžusi į Lietuvą, gavau „Bitės“ žinutę, kad roumingo mokestis sumažėjo 46 procentais. Norėjau jiems parašyti atsakymą, kad prieš keletą mėnesių aš pati už tai balsavau Europos Parlamente, ir būtent EP priėmė tokį sprendimą!
Prie to reikėtų pridėti ir mūsų europarlamentarų balsavimus dėl ES bendrosios energetikos politiką, kad mes nebūtume šantažuojami Rusijos dėl energijos tiekimo, dėl Baltijos regiono strategijos, dėl bulvių krakmolo kvotos padidinimo Lietuvai, nes stojant į ES mūsų derybininkai labai mažą kvotą suderėjo, ir kitų dalykų, dėl kurių priimant sprendimus EP teko aktyviai dalyvauti. Sąrašas būtų ilgas.“
Laidos klausytoja iš Radviliškio: „Aš norėčiau pasiteirauti parlamentarų. Šį pusmetį ES pradeda pirmininkauti Portugalija. Man teko klausytis Portugalijos politikų interviu, kur jie akcentuoja Lisabonos strategijos dokumentus. Kaip Jums atrodo ten būnant, iš arčiau, nes mūsų žiniasklaida pateikia, kad Lisabonos strategija – atgyvenęs dokumentas ir nieko neduos?“.
L. Andrikienė: Ponia Angelė labai svarbią temą palietė. Aš kaip ir ponia Angelė tikiu, kad Portugalijos pirmininkavimo ES metu Lisabonos strategijos įgyvendinimas pajudės pirmyn. Mano supratimas labai paprastas: visiškai nesvarbu, kaip mes ją pavadinsime – Lisabonos, Vilniaus ar Romos strategija, bet jos esmė yra nepaprastai svarbi. Realybė yra tokia, kad Europos universitetai atsilieka nuo kitų pasaulio regionų universitetų. Jaunimas iš Indijos, Kinijos važiuoja studijuoti ne į Europos, o į Amerikos universitetus. Tai vyksta todėl, kad visa mūsų mokslo ir švietimo finansavimo struktūra yra pasenusi, neatitinkanti šiandienos lūkesčių ir iššūkių, na, jei ne devynioliktojo amžiaus, tai ir ne dvidešimt pirmojo“.
„Universitetų ir verslo santykis visiškai turėtų būti kitoks, nauda iš bendradarbiavimo turėtų būti abipusė. Jei mes neįgyvendinsime Lisabonos strategijos, nesukursime geriausių universitetų, Europa pralaimės konkurencinėje kovoje, o tuo pačiu pralaimės ir Lietuva. Aš už šį dokumentą. Jei Portugalija padarys ką nors gero šioje srityje, mes visi būsime laimingi“, – kalbėjo europarlamentarė L.Andrikienė.

Ar vieningi Lietuvos europarlamentarai?
Radijo klausytojui iš Vilniaus ponui Albertui atrodo, kad trūksta vieningumo tarp pačių europarlamentarų, balsuojant įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl naujos atominės jėgainės statybos, dėl Bulgarijos atominės elektrinės darbo pratęsimo. „Prieš keletą mėnesių E. Maldeikis parašė, kad Lietuvos europarlamentarai keistai elgėsi, kai buvo svarstomas Bulgarijos atominės elektrinės eksploatacijos pratęsimo klausimas: mūsų EP nariai balsavo labai įvairiai: vieni už, kiti prieš, o nuo to priklausė, ar mūsų Lietuvos atominės jėgainės darbas gali būti pratęstas. Noriu paklausti, kodėl mūsų parlamentarai nesilaikė vieningos balsavimo pozicijos?"
E.Gentvilas tvirtino, kad tarp Lietuvos atominės elektrinės ir Bulgarijos elektrinės uždarymo jokio ryšio nėra. „O kalbant apie vienybę, tai mes nesipykstam," – sakė p.Gentvilas.
J. Paleckis sakė balsavęs už Bulgarijos jėgainės uždarymą, nes tokia buvusi jo frakcijos pozicija, be to, balsavimas buvęs tik rekomendacinio pobūdžio.
L.Andrikienė: „Kiek aš girdėjau iš kitų kolegų, ne iš Justo Paleckio, o iš kitų, tai jie balsavo prieš, nes nesuprato, apie ką tame dokumente kalbama.
Minimas balsavimas iš tikrųjų automatiškai nereiškė, kad Lietuva tuo sprendimu galėtų pasinaudoti. Bet supratimas buvo toks, ir aš taip supratau, kad jeigu atsirastų precedentas, ir Bulgarijos atominės jėgainės atžvilgiu būtų priimtas sprendimas pratęsti jos darbą, tai Lietuvai būtų lengviau įtikinti Europos Komisiją pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą tol, kol pastatysime naują atominę elektrinę."

P.S. Man ši radijo laida tikrai patiko. Iš kitų Lietuvos radijų laidų ji išsiskyrė pozityvumu, pagarba politinio oponento nuomonei. Gal šito išmokstama dirbant Europos Parlamente, o gal ši laida tapo išskirtine todėl, kad visi G. Aleknonio pašnekovai buvo ne tik žinomi Lietuvos politikai, Europos Parlamento nariai, buvę viceministrai, ministrai ar premjerai. Visi trys – Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo Akto signatarai. Dabar jie – mūsų pirmieji, mūsų signatarai Europos Parlamente. Sėkmės jų darbuose Lietuvai!