Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-07-02
Lobizmas Lietuvoje ir ES šalyse

Kokia kitų šalių praktika, kaip ten parlamentarai ir atskirų interesų grupių atstovai sprendžia tuos santykius?

Pokalbis su dr.L.Andrikiene Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“
2007 m. liepos 2 d.

Ar Jums tenka susidurti su atskirų interesų grupių atstovais?
Neabejotinai tai yra kiekvieno politiko darbo dalis. Ir aš manau, kad būtų sveika Lietuvos visuomenei liautis žiūrėti į lobizmą kaip į kažką blogą, kaip į tai, kad lobizmas tolygu korupcijai, kad lobizmas tolygus kyšininkavimui arba kyšiams.
Iš tikrųjų Europos Parlamente, kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro lobistai, įvairių interesų grupių atstovai kalbina telefonu, siunčia žinutes, prašo susitikti, jei atsisakai susitikti dėl laiko stokos, stengiasi telefonu papasakoti tai, ko jis nori. Jie nori pateikti papildomą informaciją, arba reikalingą informaciją priimant vieną arba kitą dokumentą Europos Parlamente, prašo pasirašyti kokią nors rašytinę rezoliuciją ar labai jiems svarbų pareiškimą ar pan. Taip, kiekvienoje valstybėje tai vyksta ir to nereikėtų baimintis.


O dabar, esant Briuselyje, Jūs stebite, kaip mūsų politikus veikia atskiros interesų grupės, nors jie tai neigia?
Aš matau ir skaitau kiekvieną dieną laikraščiuose, kad koks nors verslininkas, arba verslininkų asociacijos atstovai turėjo susitikimą su LR Seimo nariu, kokios nors komisijos nariais ar kokio nors komiteto pirmininku ir bandoma neigti, kad buvo kalbama apie konkretų didelį projektą, kuris greitai bus realizuojamas, ar ketinamas realizuoti.

Kuo skiriasi lobistų ar interesų grupių veikimas Lietuvoje ir Briuselyje?
Lietuvoje - visoje šalyje yra registruota kiek daugiau nei dešimt lobistų, atstovaujančių vienai ar kitai interesų grupei. Briuselyje, vien Europos Parlamente, registruoti lobistai skaičiuojami ne dešimtimis, ne šimtais, o tūkstančiais. Ir kai pas mane į kabinetą ateina lobistas, arba aš su juo susitinku Europos Parlamento kavinėje, ar aikštėje kavinėje šalia Parlamento, jis yra su kortele. Kortelė yra mėlynos spalvos perbrėžta baltu brūkšniu. Visi absoliučiai žino, kad tai yra lobistas. Ir kai jie registruojasi Europos Parlamente, jie privalo nurodyti anketoje kieno interesus jie atstovaus.

Kaip viešai, civilizuotai turi veikti lobistai, kad pasiektų tai, ko jie nori ?
Aš manau, kad Lietuvos lobistai, kurie veikia LR Seime, jie turi būti registruojami Seime. Bet prieš tai reikėtų Lietuvoje atsikratyti išankstinės nuomonės, nuostatos, kad lobistai tai yra kyšininkai, kyšio davėjai, ar panašūs žmonės. Lobistai turi vaikščioti Seime su atitinkama kortele, kad visi žinotų, jog tai atėjo lobistas. Lobistai turi veikti pagal etikos kodeksą. LR Seimas turėtų apsispręsti, ar jie irgi nori žinoti, kokias pajamas uždirba lobistai iš savo veiklos ar ne, nes lobistais gali būti ne tik fizinis asmuo, bet jais gali būti ir advokatų kontoros ir viešųjų ryšių, bei reklamos agentūros, ir gali būti įvairūs niuansai.
Kiekvienoje visuomenėje yra daugybė interesų grupių. Kuo visuomenė labiau išsivysčiusi, tuo daugiau interesų grupių joje yra. Ir žmonės skiriasi ne tik pagal amžių, lytį, pajamas, gyvenamą vietą, bet ir pagal daugelį kitų dalykų. Tai, jei aš esu įstatymų leidėjas, aš visada noriu žinoti, ką galvoja visuomenė ir ko jai reikia. Aš su kiekvienu atskiru visuomenės nariu nesusitiksiu, aš susitinku su jų grupių atstovais. Tai yra ir mano interesas. Jų interesas man atnešti, kitaip sakant tiems, „kurie sėdi valdžios piramidėje“ atnešti informaciją reikiamu laiku, reikiamoje formoje ir reikiamą informaciją, tai ko man reikia, kad aš žinočiau kaip priimti sprendimą.
Kitas reikalas - kiek bus įtikinami jų argumentai, kaip jie logiškai sugeba pagrįsti, pagaliau, kas visada man labai svarbu, ne tik vienos grupės interesas, bet ir viešas interesas, kaip tai paveiks ir visuomenę, ar mes nepakenksime daugeliui žmonių.
Tai yra dalis viso politinio proceso. Ir aš visiškai nesuprantu, kodėl reikia kratytis, atsisakyti susitikimų, neigti susitikimus, kuriuos politikai turi su verslo, ūkininkų, savivaldybių asociacijų atstovais. Šie žmonės turi daug ir kitų darbų, bet jei jie ateina su tavim susitikti, gali būti tikras, kad jie kažko nori. Jie nori įstatymų, nori Vyriausybės nutarimų, pataisų įstatymuose. Tiesiog nori, kad jų veikla būtų efektyvesnė, kadangi verslas yra visada pelno siekiantis, tai aišku, kad ir pinigai būtų didesni.

Su europarlamentare kalbėjosi žurnalistas Vytautas Markevičius