Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-04-30
Kokie yra Lietuvos narystės ES privalumai: žvilgsnis po trejų narystės ES metų

Dr. Laima Andrikienė, Europos Parlamento narė

Interviu „Veidui", 2007 04 30

Lietuvos narystės ES privalumus primiausia siečiau su laisvėmis, kurios yra ES pagrindas, t.y. žmonių, prekių, kapitalo, paslaugų judėjimo laisvė. Narystė ES reiškia, kad Lietuvos piliečiai gali laisvai ir nevaržomai gyventi, dirbti, studijuoti kitose ES valstybėse, jiems nebereikia vizų ir jokių specialių leidimų, kad šią laisvę realizuotų, Tiesa, keliose ES valstybėse vis dar galioja pereinamieji laikotarpiai, ribojantys mūsų piliečių galimybes pilnai dalyvauti jų darbo rinkose, tačiau tokių valstybių mažėja, pereinamieji laikotarpiai trumpėja. Laisvas paslaugų judėjimas savo ruožtu reiškia laisvę Lietuvos verslininkams teikti paslaugas kitose valstybėse, ir tam nereikalingi papildomi leidimai. Lietuvos jaunimui atviros kitų ES valstybių universitetų durys, ir lyginant su 2003 m., kai Lietuva dar nebuvo ES narė, už tas pačias studijas, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės universitetuose dabar reikia mokėti net iki septynių kartų mažiau, t.y. mokama tiek, kiek moka britų jaunimas.
Kita narystės ES privalumų grupė sietina su tuo, jog narystė ES Lietuvai garantuoja teisę būti išgirstai kitų valstybių: Lietuvos atstovai dalyvauja sprendžiant visus ES klausimus, pradedant užsienio politika, ES biudžeto sudarymu ir paskirstymu, ES vidaus rinkos taisyklių nustatymu ir keitimu ir t.t., pabarėžiu, sprendžiant visus ES klausimus. Čia ir ES struktūrinė parama, ir sienų apsauga, ir santykiai su trečiosiomis šalimis, ir parama žemės ūkiui, t.y. išmokos Lietuvos ūkininkams, ir parama Lietuvos žvejams.
Mano pastebėjimai neleidžia abejoti: privalumų tikrai daug, ir jie svarbūs. Tačiau turėtume patys savęs paklausti daug svarbesnio dalyko: ar sugebame tais privalumais pasinaudoti, bent didžiąja jų dalimi. Mano atsakymas – vienareikšmis: ne, nesugebame. ES institucijose lietuviai elgiasi nedrąsiai, moka tik prašyti, o ko nors pareikalauti dar nedrįsta. O galėtų ir turėtų būti ne pasyvūs stebėtojai ir pritarėjai, o kaip visaverčiai partneriai. Bet tokiam elgesio modeliui dar, matyt, trūksta patyrimo, o gal tiesiog tam tikrų savybių – politinės valios, lyderiams būdingų savybių, kurių dažnai išmokti neįmanoma, su jomis reikia gimti.