Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-03-27
Europarlamentarės viešnagė Saulės mieste Šiauliuose

EP NARĖ DR. LAIMA ANDRIKIENĖ:
„Susitikimai ir pokalbiai Saulės mieste man visada įdomūs, suteikiantys daug erdvės apmąstymams"
Birutė Nenortaitė

Padėkos žodžiai miesto merui ir atsisveikinimas
Praėjusį penktadienį Laima Andrikienė visą dieną praleido Šiauliuose. Darbo dieną Saulės mieste europarlamentarė pradėjo su mandagumo vizitu aplankydama kadenciją baigiantį Šiaulių m. merą Vytautą Juškų. Balandžio 5-ąją vyks naujosios miesto tarybos posėdis, kuriame bus išrinktas naujas miesto meras, ir nors politikoje iki paskutinės minutės negali būti tikras dėl rinkimų rezultatų, Šiauliuose daugmaž aišku, kad daugumą turėję socialdemokratai pasiliks opozicijoje, nes beveik suformuota nauja valdančioji koalicija, kurioje pastarosios partijos atstovų nebus. Taigi, jau šiandien aišku, kad Šiauliai turės naują merą.
Susitikimo savivaldybėje metu prie kavos puodelio L.Andrikienė ir V.Juškus aptarė savivaldybių rinkimų rezultatus, besiformuojančias koalicijas, bet daugiausia kalbėta apie tai, ką Šiauliuose pavyko padaryti per ketverius metus ir ką dar reikės padaryti.  Man, šio susitikimo liudininkei, buvo nuostabu matyti, kad patyrusi politikė konservatorė L. Andrikienė matė reikalą padėkoti kadenciją baigiančiam merui socialdemokratui už bendradarbiavimą, paramą vykdant įvairius projektus Šiauliuose. „Ačiū Jums, mere, už tai, kad didele dalimi Jūsų dėka pamilau šį miestą, visą Šiaulių kraštą, kuris iki mano darbo Europos Parlamente pradžios buvo man gerokai tolimas. Atvažiavau atsisveikinti su jumis kaip su meru, bet juk rinkimais gyvenimas nesibaigia, dirbsime toliau". Pasak L. Andrikienės, per paskutiniuosius ketverius metus vos ne dvigubai išaugęs miesto biudžetas, ES finansinė parama, kuri atiteko keliems Šiaulių projektams, neabejotinai yra miesto vadovų pastangų ir didelio darbo rezultatas, ir  to negalima nepastebėti ar neįvertinti.
Meras V. Juškus taip pat padėkojo europarlamentarei Laimai Andrikienei už paramą Šiauliams, dėmesį šiauliečiams, atminimui įteikė albumą “Šiauliai” ir nuostabią pavasarinių gėlių puokštę. Abu politikai panoro kartu nusifotografuoti Šiaulių miesto vėliavos ir herbo fone.
O aš iš šio susitikimo išėjau su mintimi, kad toks elgesys, mokėjimas pasakyti ačiū kadenciją baigiančiam ar tiesiog darbą baigiančiam politiniam oponentui yra labai neįprastas mūsų valstybėje, bet labai patrauklus ir civilizuotas, sakyčiau - europietiškas elgesys. Europietiškos politinės kultūros pavyzdys, kuris užkrečia, visą politiką daro malonesne, priimtinesne.

 

Lietuva - kaip Madrido dvaras: pilna intrigų, neapykantos, nesveikos konkurencijos
Iš savivaldybės europarlamentarė skubėjo į „Šiaulių krašto” redakciją, kur susitiko su laikraščio redaktoriumi Vladu Verteliu, atsakė į laikraščio žurnalistų klausimus.
Žurnalistai domėjosi, ar ES finansinė parama naujoms ES narėms didėja, ar mažėja, kokie ES projektai yra labiau finansuojami, kokie prioritetai nustatyti 2007-2013 metams.
Kalbėdama apie būsimą diskusiją Šiaulių universitete europarlamentarė, Kingstono universiteto (D.Britanija) garbės daktarė pažymėjo, kad universitetams kaip ir visiems kitiems subjektams reikalinga konkurencija, rinkos santykiai, nes konkurencija yra pats geriausias pažangos variklis. L.Andrikienė taip pat sakė, kad kalbant apie Lietuvos ateitį, mūsų valstybės konkurencingumą reikia galvoti apie kai kurių sričių kompetencijų centrų kūrimą, jų vystymą. Kad ši idėja taptų realybe jau dabar būtina gabiausius jaunus specialistus pagal Erasmus programą siųsti į geriausius pasaulio mokslinių tyrimų centrus pusmečiui ar metams, dvejiems. Grįžę šie žmonės gali būti kompetencijų centrų branduoliu, tolimesnės plėtros ašimi, jie bus pajėgūs kurti ir įgyvendinti strategijas, vykdyti  pasaulinio lygio mokslinius tyrimus.
Žurnalistai  domėjosi  ir Baltijos jūros regiono strategija, jos perspektyvomis. L. Andrikienė pažymėjo didelę šios strategijos svarbą mūsų regionui. Vienas šios Strategijos iniciatorių ir bendraautorių buvo tuometinis Europos Parlamento narys, o dabar - jau Estijos Respublikos prezidentas Tomas H. Ilvesas, kiti Europos Parlamento Baltijos Europos parlamentarų grupės nariai. Ši strategija jau yra patvirtinta, o dabar dar reikia pasiekti, kad ji būtų  finansuojama atskira ES biudžeto eilute. Tačiau tam turi pritarti  visos 27  ES valstybės narės. Pagrindiniai Baltijos strategijos prioritetai yra: 1) aplinkosauga, 2) ekonomika įskaitant transportą, 3) saugumas įskaitant energetinį saugumą ir 4) mokslas bei kultūra. Šių prioritetų konkreti išraiška turėtų būti dideli projektai, kurių nepajėgia įgyvendinti pavienės valstybės - ES narės, esančios aplinkui Baltijos jūrą.
„Šiaulių krašto" žurnalistai klausė, kaip europarlamentarei atrodo Lietuva, kaip europarlamentarė vertina Lietuvos šiandieną. Laima Andrikienė palygino dabartinę situaciją mūsų valstybėje su Madrido dvaru. Madrido dvaras - tai intrigų, rietenų, melo ir apgaulės, keršto, klastos, konkurentų ir oponentų galabijimo sinonimas. „Visa tai, kas pastaruosius kelerius metus vyksta mūsų valstybėje, tikrai nėra Lietuvos interesas, šis žaidimas primestas mums mūsų valstybės nedraugų. Kaip sakoma, kai tokie draugai, tai ir priešų nebereikia, viską savi padaro", - sakė ponia Laima.
Žurnalistai europarlamentarės klausinėjo, ar Lietuvai negresia ekonomikos  perkaitimas, lito devalvacija, domėjosi, kokiais klausimais dažniausiai žmonės kreipiasi į Europos Parlamento narius.

Apsilankymas Hansa radijuje
Itin šiltas pokalbis su radijo klausytojais įvyko tiesioginiame eteryje Hansa radijuje, Dr. Laima Andrikienė atsakė į pateiktus klausimus, gyvai bendravo su žurnaliste Irena Vasinauskaite ir radijo klausytojais. O šiauliečiams buvo įdomu, kaip dabar gyvena Nepriklausomybės Atstatymo Akto signatarė Laima Andrikienė, kas jai buvo Kovo 11- oji, ar apie tokią Lietuvą ji svajojo, kai balsavo už Nepriklausomybės atkūrimą. Ne vienas klausytojas domėjosi, kodėl itin svarbiais Lietuvai klausimais negirdėti signatarų balso. L. Andrikienės nuomone, signatarai, Aukščiausiosios Tarybos -  Atkuriamojo Seimo deputatai ar bent jų dauguma buvo idealistai, dabartiniame Seime jie tikriausiai pasimestų, nes idealizmo visiškai nebeliko, viršų paėmė grupiniai, partiniai, verslo interesai. „Man grįžus iš Briuselio kyla mintis kviesti signatarus, buvusius kolegas, kalbėtis ir bandyti kažką daryti, antraip apima jausmas, kad patys savo rankomis apkasinėjame ir savo Nepriklausomybę, ir savo ateitį", - kalbėjo L. Andrikienė. Jos nuomone, signatarai, Signatarų klubas dažnai pareiškia nuomonę, poziciją svarbiais valstybės gyvenimo klausimais, bet ne visada tą nuomonę norima girdėti...
Radijo klausytojus labai domino energetikos klausimai, naujos atominės elektrinės statybos perspektyva. L. Andrikienės nuomone, naują atominę elektrinę statyti būtina, o Lietuvos prioritetai naudojant ES paramą turėtų būti ne žemės ūkis, o  mokslas, švietimas, regionų plėtra.

 

Europarlamentarė aplankė „Šiaulių naujienų” redakciją
Po pietų L.Andrikienė apsilankė ir laikraščio „Šiaulių  naujienos” redakcijoje, kalbėjosi su bendrovės direktoriumi Vytautu Skripkausku. Europarlamentarė domėjosi gyvenimu Šiauliuose, nepavargdama klausė, kokios svarbiausios miesto problemos, kodėl socialdemokratai Šiauliuose pralaimėjo rinkimus. Laima Andrikienė taip pat domėjosi darbo rinka mieste ir regione, bedarbystės lygiu, kokiose srityse ar konkrečiuose projektuose žmonės tikisi ES finansinės paramos, kur ji būtų reikalingiausia.
V.Skripkausko nuomone, darbo Šiauliuose yra, tik kai kurie žmonės nenori dirbti, o štai gerų specialistų labai trūksta. Jis taip  pat pažymėjo, kad Šiauliai labai sparčiai vystosi ir artimiausioje ateityje tikrai taps regiono traukos centru.
V. Skripkauskas savo ruožtu domėjosi Europos Parlamento darbu, Lietuvos atstovų darbu ir pasiekimais, apie kuriuos Lietuvoje mažai girdėti.

  

Ar Lietuvos universitetai jau yra integrali Europos mokslo ir studijų erdvės dalis?
Šiaulių universitete dr. L. Andrikienė surengė diskusiją „Lietuvos universitetai – integrali Europos mokslo ir studijų erdvės dalis“. Šioje diskusijoje dalyvavo Šiaulių akademinės visuomenės atstovai: Šiaulių universiteto (ŠU) rektorius prof. Vincas Laurutis, Studijų prorektorius dr. Juozas Pabrėža, Mokslo prorektorius prof. Vaclovas Tričys, Studijų skyriaus direktorė dr. Laima Liukinevičienė, Filosofijos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis, prof. Giedrė Čepaitienė, miesto visuomenės, žiniasklaidos atstovai.
Dr. L. Andrikienės įžanginis žodis buvo skirtas pagrindiniams diskusijos klausimams įvardyti: „Įdėmiai stebiu nesibaigiančios Lietuvos aukštojo mokslo reformos raidą. Pati esu ne vienerius metus dirbusi universitete, todėl puikiai žinau universitetus kamuojančias problemas. Man labai rūpi, kuo ir kaip gyvena Šiaulių universiteto bendruomenė. Juk šis universitetas nuo Vilniaus nutolęs kelis šimtus kilometrų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis prastesnis vien todėl, kad yra ne sostinėje. Taigi, kaip gyvena ne sostinės universitetas?“.
Kitas ne mažiau aktualus ir dažnai viešojoje erdvėje pasigirstantis klausimas sietinas su universitetų skaičiumi Lietuvoje. Viešumoje formuojama nuomonė, kad Lietuvoje turime per daug universitetų, per daug studentų.  Dr. L. Andrikienė sakė prieš vykdama į Šiaulius pasitikrinusi naujausią ES statistiką, susijusią su aptariamais klausimais, ir esanti tikra, kad Lietuvoje kalbant apie universitetų ir studentų skaičių dažnai remiamasi pasenusiais stereotipais, o ne objektyvia informacija. „Palyginkime Lietuvos piliečių su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu skaičių tūkstančiui gyventojų su kitų ES valstybių duomenimis, ir tik po to kalbėkime, daug ar mažai studentų turime ar kiek universitetų Lietuvai reikia", - sakė europarlamentarė.
Profesoriaus G. Mažeikio pranešime, kaip ir dera tikram filosofui, pagrindinės Lietuvos aukštojo mokslo problemos buvo pateiktos labai įdomiai, nestokota kritiško, bet objektyvaus ir logiško požiūrio.  Pranešėjas pripažino, kad viešumoje formalaus kalbėjimo apie aukštąjį mokslą netrūksta, tačiau stinga aiškaus suvokimo, ką gi vis dėlto reikėtų daryti, kad nesibaigianti aukštojo mokslo reforma įgytų pozityvų pobūdį. „Viena pagrindinių bėdų, kurios dažnai niekas net nepastebi, yra tai, kad užduodamas klausimas apie Lietuvai reikalingų universitetų skaičių savaime yra tam tikri spąstai. Klausiančioji valstybės institucija iš tiesų klausia, kiek jai pačiai reikia universitetų. Kitaip tariant, išryškėja aiškus komandinis aspektas sprendžiant šią esminę problemą, todėl pirmiausiai iškyla valstybės ir universiteto santykio klausimas“, – sakė prof. G. Mažeikis.
Rinkos dėsnių taikymas santykiuose tarp valstybės ir universiteto taip pat yra svarbus. Pranešėjas atskleidė dar vieną viešumoje nusistovėjusį stereotipą: „Kai kalbame apie rinkos dėsnių taikymą aukštojo mokslo sistemoje, tai dažniausiai turime mintyje kolegijas, bet ne universitetus. Rinkos samprata subanalinama iki elementarios darbo rinkos lygio. Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad rinkos dėsniai galioja tik tada, kai kalbame apie statybininkų, cechų vadovų ar kitų reikalingų, bet ne vienintelių, specialistų ruošimą. Tuo būdu visa Lietuvos aukštojo mokslo sistema tampa orientuota į vidutinybę“. Tuo tarpu eurointegracija aukštojo mokslo srityje yra labai formali. Ji apsiriboja teisinių dokumentų, reglamentuojančių kvalifikacijos klausimus, paruošimu. O to aiškiai per maža, kad Lietuvos universitetai taptų integralia Europos universitetų, studijų ir mokslo erdvės dalimi.
Diskusijos dalyviai pateikė nemažai pavyzdžių iš kitų valstybių praktikos, kurie akivaizdžiai parodė, kad biurokratizmo lygis Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra labai aukštas. „Visi mokslininko žingsniai Lietuvoje yra kelis kartus kontroliuojami aukščiau stovinčių institucijų. Esant tokiai situacijai koks nors proveržis yra tiesiog neįmanomas, o pats aukštasis mokslas įgauna butaforinį pavidalą“, – sakė prof. G. Mažeikis.
Apibendrindamas prof.  G. Mažeikis  paminėjo du valstybės tipus: susvetimėjusią (kai pilietis nebepasitiki savo valstybe ir balsuoja „prieš visus“ arba „už geriausius iš blogiausių“) ir nesusvetimėjusią (kai kiekvienas pilietis jaučiasi atsakingas už savo valstybę ir taip sukuriama piliečių santalka).
Diskusijos dalyviai beveik vieningai priėjo išvados, kad platesnis ir tikras, o ne butaforinis rinkos mechanizmų taikymas aukštojo mokslo sistemoje galėtų tapti tam tikru postūmiu tobulinant universitetų situaciją mūsų valstybėje.
Dr. J. Pabrėžos iškeltas klausimas apie valstybės pajėgumus finansuoti studentų mokslą paskatino diskusijas apie santykį tarp piliečio ir valstybės, o Šiaulių universiteto rektorius prof. V. Laurutis teigė, kad per devynerius metus, kai jis yra universiteto rektoriumi, nedaug kas pasikeitė. „Iš esmės beveik visos universitetus kamuojančios problemos yra aiškiai žinomos ir nekintančios. Galbūt atsirado tik tam tikras nekantrumas rektorių tarpe: juk visi lankomės ir kaimyninėse Baltijos valstybėse, ir aiškiai matome, kad aukštojo mokslo srityje pradedame atsilikti“, – sakė rektorius.

   

Susitikimas su Šiaulių konservatoriais
Susitikimas  su Šiaulių m. savivaldybės tarybos TS frakcijos nariais, TS Šiaulių m. skyriaus atstovais vyko neformalioje aplinkoje restorane „Arkos". Vakarienę surengė EP narė Laima Andrikienė. Į ją buvo pakviesti ir dalyvavo naujai išrinkti  Šiaulių m. savivaldybės tarybos nariai - Tėvynės sąjungos atstovai, kai kurie TS Šiaulių skyriaus atstovai. Buvo aptarti pasibaigę savivaldybių rinkimų rezultatai, TS frakcijos lyderis J.Bartkus papasakojo, kaip formuojama valdančioji koalicija, planuojami artimiausi darbai. Visas susitikimas praėjo labai šiltai, nes tai buvo bendraminčių pokalbis. Atsisveikinant TS Šiaulių skyriaus pirmininkas J.Bartkus padėkojo europarlamentarei už apsilankymą, už paramą Šiauliams, įteikė nuostabią raudonų rožių puokštę ir pakvietė ateityje dar dažniau lankytis Šiauliuose.