Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-02-24
Geros kaimynystės politika - diskusijų girnose

„Kauno diena“, 2007 m. vasario 24 d.

GEROS KAIMYNYSTĖS POLITIKA - DISKUSIJŲ GIRNOSE

Lietuvos siekis tapti regiono lydere verčia ieškoti būdų, kaip tai galima būtų pasiekti

“Europos kaimynystės politika tampa vis svarbesnė. Jos įgyvendinimui yra skirta net 11 mlrd. eurų. Ji apima 16 valstybių, kurios yra labai skirtingos, tad ir politika jų atžvilgiu turi būti skirtinga. Lietuvos siekis būti regiono lydere verčia aptarti mūsų tikslus ir būdus, kaip tai galima pasiekti”, - sakė vakar Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė jos biure Vilniuje surengtoje diskusijoje “Europos kaimynystės politika ir Lietuvos indėlis: ar Lietuvos veikimas efektyvus?” Anot L. Andrikienės, dabarties situacija verčia naujai pažvelgti į nūdienos iššūkius.

Užsienio reikalų ministerijos Bendros užsienio ir saugumo politikos skyriaus vedėjas Tomas Gulbinas tikino, kad jo institucijos veikla yra aktyvi ir duoda teigiamų rezultatų. Tačiau su tokiu Užsienio reikalų ministerijos vertinimu sutiko ne visi.

Strateginių studijų centro direktorius dr. Egidijus Motieka klausė, kas yra geros kaimynystės politika apskritai. “Iki šiol negalima sakyti, kad Europos užsienio politika visiškai dera su Lietuvos užsienio politika rytinių kaimynų atžvilgiu. Negalima atmesti skirtumų, egzistuojančių energetikos, transporto srityse”, - tvirtino centro direktorius.

E. Motiekos nuomone, ES geros kaimynystės politika nėra galutinai suformuota. Tai labiau gairės, o prioritetai vis dar ieškomi. Be to, ES geros kaimynystės politikai būdingi du aspektai: pirmiausia ji dažnai naudojama kaip plėtros “stabdymo” mechanizmas, antra - jai labai įtaką daro Rusija. Šiuo požiūriu Lietuvai reiktų siekti, kad formuojant gyvybingą Europos geros kaimynystės politiką nenukentėtų Lietuvos interesai. Aktyvumas ir koordinacija, pasak E. Motiekos, yra vienintelis kelias nelikti europinių procesų užribyje.

L. Andrikienė pastebėjo, kad Europos kaimynystės politika europinėse valdžios institucijose neretai traktuojama kaip podukra. Tačiau būta ir kitokių minčių. “Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuva “dirba” ne sau, bet Gruzijai, Ukrainai ar dar kam nors”, - sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Br. Kuzmickas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas tvirtino, kad pirmiausiai reikia atsisakyti iliuzijų. “Visada svarbiau žiūrėti į turinį, o ne į formą. Tam tikrais atvejais mums turi būti visai nesvarbu, kaip pavadinamos ES nepriklausančios valstybės - asocijuotomis narėmis ar tiesiog partnerėmis. Žvelgiant į Rytus mums svarbus saugumas ir prekybos galimybės”, - sakė K. Sadauskas.