Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2007-01-29
Naujokės pakeitė Europarlamentą

Interviu dienraštyje „Lietuvos rytas", 2007 m. sausio 22 d.

Naujokės pakeitė Europarlamentą
Tačiau Lietuva dar neišmoko pasinaudoti palankia situacija
         

Ramunė Sotvarienė
„Lietuvos ryto" korespondentė

Europos Parlamentas (EP), į ku­rį 2004-aisiais pirmą kartą buvo išrinkti 13 Lietuvos atstovų, jau įpu­sėjo savo kadenciją.
Ar lietuviai jau išmoko orien­tuotis painiuose Briuselio koridoriuose? Ar Lietuva jau geba pasinaudoti savo atstovų įgaliojimais?
Apie tai - „Lietuvos ryto” pokal­bis su europarlamentare Laima Andrikiene. Praėjusią savaitę šiai konservatorei už indėlį kuriant Europos žinių visuomenę buvo sutei­ktas Kingstono universiteto (Didžioji Britanija) garbės daktaro laipsnis.

* * *

- Prieš pustrečių metų buvo spėliojama, ar tokia didelė institucija, kurioje nuo šių metų 27 ES valstybėms atstovauja jau 785 europarlamentarai, suge­bės darniai priimt sprendimus?

- Mūsų kadencijai persiritus į antrąją pusę, galiu atvirai pasaky­ti, kad prieš vykdama dirbti į Briu­selį buvau daug didesnė pesimistė. Maniau,  jog  mums  bus  itin  sun­ku, o gal  ir  neįmanoma  ką  nors pasiekti dėl to, kad mūsų, lietuvių, la­bai mažai. Dabar žinau, kad jeigu dirbtume labai aktyviai ir susiklau­sę, galėtume nemažai nuveikti.

- Po didžiosios plėtros, kai į ES vienu metu įstojo net dešimt naujų valstybių, svarstyta, kaip Europarlamentą pakeis naujo­kių atstovai. Ar kas nors pasikeitė?

- Dabar jau atvirai pripažįsta­ma, kad šios kadencijos Europos Parlamentas yra kokybiškai visai kitoks nei ankstesnieji. Taip tvirtina ir EP senbuviai. Tai matau ir aš pati. Net ir per pastaruosius dvejus su puse metų EP pasikeitė. Tarkim, dabar nepalyginti daugiau kalbame apie Ru­siją, apie Europos kaimynystės po­litiką, jos Rytų vektorių. Apie Moldovą, Ukrainą, Gruziją.

Nesitikėta, kad Europarlamen­to naujokai bus tokie aktyvūs. Įgu-dome ieškoti ir surasti sąjunginin­kų net tarp ES senbuvių. Šis parla­mentas yra gerokai gyvesnis. Atėjo žmonių, kurie tikisi iš­spręsti tas problemas, kurių turi.

- Pradžia nebuvo sunki?

- Neneigsiu, kad, nepaisant po­litinio darbo patirties, pradžia bu­vo nelengva. EP katile kunkuliuoja daugybės valstybių nacionaliniai, politinių grupių interesai, asmeni­nės ambicijos. Priimami sprendimai aktualūs ne tik 492 mln. gyventojų turinčiai ES, bet ir kitiems pasaulio regionams.

Tarp europarlamentarų yra ne­mažai buvusių žinomų politikų, mi­nistrų, premjerų. Pasiekti savo tiks­lų čia nelengva. Be to, reikėjo laiko susipažinti, patirti, kas ko vertas, kas ką gali, sugeba.

- Europarlamentarai veikia visos ES labui. Ar visada pavyks­ta ginti ir Lietuvos interesus?

- ES - ne valstybė. Tai - politi­nė ir ekonominė sąjunga, o jos in­teresas yra ne kas kita kaip nacionalinių interesų suma. Kiekvieną dokumentą, kuris yra svarstomas, aš tartum pamatuoju Lietuvai, įvertinu, kokių pasekmių jį priėmus galima sulaukti. Vadovaujamės principu: jeigu negali padėti, tai bent nepakenk. Be to, nė vienam iš mūsų neat­imta iniciatyvos teisė. Jei manai, jog reikia, visuomet gali siūlyti, ieškoti sąjungininkų.

- Kokie, jūsų akimis Europar­lamento sprendimai, ypač reikš­mingi mūsų valstybei?

- Vienas didžiausių laimėjimų – EP patvirtinta strategija Baltijos jūros regionui. Pavyko įtikinti, jog šis regionas turi atsidurti ES dar­botvarkės sąrašo viršuje, kad jis yra vienas svarbiausių, nes jame sukauptos didelės galimybės, labai išplėtota mokslo ir verslo sąveika.

Anksčiau svarbiausia buvo Vi­duržemio jūra, ta kryptimi plaukė lėšos. Dabar požiūris keičiasi.Baltijos regione - 8 ES valsty­bės iš 27. Jos turi 226 atstovus EP. Pavyko įtikinti, kad ir Šis regio­nas turi būti finansuojamas atski­ra biudžeto eilute. Ji atsiras 2008 metų ES biudže­te. Keista, tačiau ne visi Lietuvos europarlamentarai balsavo už šią mums labai svarbią strategiją.

Kitas ne mažiau svarbus daly­kas - 2007-2013 metų finansinės perspektyvos patvirtinimas, sutari­mas dėl jos su ES šalių ministrais.

- Teigiate, kad net lietuviai ne visada palaiko Baltijos regio­nui, taigi ir Lietuvai, svarbias iniciatyvas. Kodėl?

- Priežasčių gali būti įvairių. Bet man didžiausia pamoka buvo balsavimas dėl Paslaugų direkty­vos ir vadinamojo kilmės šalies principo. Jis reiškia, kad žmogus, turintis verslą Lietuvoje, galėtų be jokių atskirų leidimų pradėti tą pa­tį verslą bet kurioje ES valstybėje. Tuomet kilo labai karšti ginčai. Balsavimo išvakarėse senųjų vals­tybių profesinės sąjungos organizavo demonstracijas Strasbūre. Taip buvo siekiama išvengti di­desnės konkurencijos senojoje Eu­ropoje. Buvo pateikta daugybė reikš­mingų pataisų ir pasiūlymų - ren­gėmės balsavimui ir laukėme mū­sų Ūkio ministerijos pozicijos. Vie­toj atsakymų ir patarimų gavome tik šūsnį popierių su klaustukais tose vietose, kur turėjo būti pažy­mėta Lietuvos pozicija. Bet jeigu net Lietuvos ekspertas nežino, kas yra geriau valstybei, ką daryti tam europarlamentarui, kuris galbūt daugiau domisi kito­mis sritimis? Ir ką po to turėtų apie Lietuvą galvoti kitų šalių atstovai'?

- Kartais atrodo, kad Lietu­voje nelabai ir domimasi, kas vyksta EP. Ar mūsų šalies veiks­mai apskritai kaip nors koordi­nuojami?

- Senosios ES valstybės jau iš­sprendė šią problemą. Jų atstovai iš anksto gauna medžiagą, kurioje išdėstyta šalies pozicija. Mūsų ko­ordinacija yra prasta. Jeigu reikia informacijos dėl Lietuvos pozici­jos, pats turi skambinti į ministeri­jas ir aiškintis. Neseniai Seimo Europos reika­lų komitetas atsiuntė laišką, jog ketina svarstyti europinių reikalų koordinavimą. Bet kelia nuostabą tai, kad toks svarbus posėdis įvyks trečiadienį, kai europarlamentarai bus Briuselyje. Tai taip pat parodo požiūrį. Esančias spragas bando užlo­pyti nuolatinė šalies atstovybė prie ES. Kai būna svarbūs užsienio politikos dalykai, esame kviečiami ir supažindinami su Lietuvos užsie­nio reikalų ministerijos pozicija.

- Toks įspūdis, kad, pavyz­džiui, Lenkija geba geriau ginti savo nacionalinius interesus. Ar Lietuva išmoko pasinaudoti savo atstovų įgaliojimais? Ko stinga?

- Lietuva dar nėra visiškai su­vokusi, kokios yra EP ir kitų ES ins­titucijų funkcijos. Nėra tikro supratimo, kas ten vyksta, ko galima tikėtis ir reikalauti iš savo atstovų. Kalbu ne tik apie žmones, kurie mus rinko. Taip pat ir apie politi­kus bei valstybės tarnautojus.

- Ar galima teigti, kad ir to­dėl Lietuva liko neįvedusi euro?

- Šis svarbus siekis buvo ne tik prastai pristatomas. Buvo siunčia­mi prieštaringi signalai. Viena ver­tus, žinia, kad Lietuva norėtų euro. Bet tuo pat metu pasiekdavo ir in­formacija, jog euro mums nereikia. Man kelia nerimą tai, kad da­bar, kai kalbama apie energetinį saugumą, taip pat galime sulauk­ti panašių rezultatų. Net ir europarlamentarai sutri­kę. Jie girdi Lietuvos politikų nuo­monę, kad reikia atidėti Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus uždarymo datą. Bet ne rečiau girdima ir priešinga nuomo­nė, kad net kalbėti apie tai nevalia, būtina laikytis ES stojimo sutarties.

Džiaugiuosi, kad premjeras Ge­diminas Kirkilas labai korektiškai sudėliojo prioritetus per vieną mū­sų susitikimų. Tačiau to maža. Ga­lėtų svariau prie to prisidėti ir Ūkio ministerija.

- Ką manote apie atominės elektrinės uždarymo atidėjimą? Ar realu?

- Lietuva pirmiausia turi akcen­tuoti naujos modernios branduoli­nės elektrinės statybą. Pabrėžti, kad tai - kelių Šio regiono valstybių bendras projektas. Įgijus paramą šiam projektui, jau būtų galima
kalbėti ir apie prognozuojamą elektros badą uždarius Ignaliną, naujų statybų pabaigos bei esančios elektrinės uždarymo datas. Tikslų reikia siekti išmintingai. Pirmiausia reikia susitarti, ko no­rime, kaip to sieksime, ir tik tada pristatyti savo ketinimus. Tai yra svarbiausia ir kalbant apie eurą, ir Ignaliną, ir visais ki­tais atvejais.

- Jums teko būti netgi šešė­line 2006 metų biudžeto prane­šėja. Ar skiriasi Lietuvos atsto­vų EP aktyvumas?

- Kiekvienas žmogus gali susi­pažinti su mūsų veikla EP interneto svetainėje. Ten visi duomenys apie skaity­tus pranešimus, pasakytas kalbas, žodžiu arba raštu pateiktus klausi­mus Europos Komisijai ir Tarybai, EP rezoliucijų projektus. Dėsningumą pastebėti nesun­ku. Politikos senbuviai yra gerokai aktyvesni. Politikos naujokai ir yra tik politikos naujokai.

- Gyvenate dviejose šalyse, juokais galima netgi teigti, kad daugiau laiko europarlamentarai praleidžia lėktuvo salone?

- Žinojau, kad penkerius metus gyvensiu su lagaminu, kaip sraigė su savo nameliu lėktuvu kiekvieną savaitę keliausiu pirmyn ir atgal maršrutu Vilnius – Briuselis – Vilnius arba Vilnius – Strasbūras – Vilnius. Darbas EP man daug įdomes­nis nei Seime. Čia kur kas daugiau konstruktyvaus veikimo. Tempas milžiniškas, ir man tai patinka. Dirbti įdomu, bet dirbti reikia daug. Žinoma, jei nepakanka vien skambaus titulo ir tikrai nemenko atlyginimo.