Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-03-23
Diskusija apie Lietuvos regioninę politiką

KAIP IŠGELBĖTI „VARGO Lietuvą"?

Doc.Birutė Nenortaitė

Kauno kolegijos Geodezijos katedros vedėja

Ne paslaptis, kad tapo įprasta apie mūsų šalį kalbėti ne kaip apie vieną, bet lyg apie dvi valstybes - „Soti Lietuva” ir „Vargo Lietuva”. Pavadinimas „Vargo Lietuva” - atgrasus mano ausiai, tačiau dabar noriu pažvelgti realybei į akis ir paklausti: kada gi  Lietuvos regionų gyventojai, kaimo žmonės, kurie dažniausiai susiduria su socialinės politikos grimasomis,  turės tokią pačią gyvenimo kokybę, kokią turi  didžiųjų miestų gyventojai? Ši problema miesto žmonėms, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti neaktuali. Tokia ji pasirodys tik iki tol, kol nepridursime, kad ekonomiškai nusmukę regionai yra didžiulis stabdys ir pačių miestų augimui. Praraja tarp kai kurių regionų ir miestų toliau gilėja.

Diskusija „Ar efektyvi Lietuvos regioninė politika?”

Nors pastaraisiais metais daug kalbama ir rašoma apie regioninę plėtrą, regioninę politiką, tenka konstatuoti, kad Lietuvos regionai vis daugiau skursta ir tolsta nuo didžiųjų miestų. Lietuvos pareigūnams viena svarbiausių užduočių laikyčiau „probleminių” regionų oficialų išskyrimą. Tai yra tuos regionus, kurie yra smarkiausiai nukrypę nuo vidutinio lygio, reikėtų įstatymiškai įvardinti „probleminiais” regionais, kad būtų galima sukurti specialų  „gydymą” būtent toms vietovėms.

Socialinis sprogimas yra katastrofiškas dalykas bet kurioje visuomenėje, todėl norėčiau pasiūlyti susipažinti su kai kuriomis idėjomis, kurias aptarėme Europos Parlamento narės L.Andrikienės biure Vilniuje organizuotoje diskusijoje „Ar efektyvi Lietuvos regioninė politika?”. Su specialistais nagrinėjome esamą padėtį regionuose ir ieškojome atsakymų, kaip ateityje turėtų atrodyti Lietuvos regionai ir regioninė politika.

„Apie efektyvią Lietuvos regioninę politiką pagrindo kalbėti nėra, nes skirtumai tarp Lietuvos regionų ne mažėja, o didėja", - pradėdama diskusiją kalbėjo doc. Laima Andrikienė, kviesdama aptarti šios situacijos priežastis ir kelius jai įveikti. „Skirtumai tarp Lietuvos regionų jau siekia 330 procentų, ir kasmet didėja, Vilnius taip skiriasi nuo Tauragės, jog gali atrodyti, kad Lietuvos piliečiai gyvena tarsi skirtingose valstybėse", - europarlamentarei pritarė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento pareigūnas Arūnas Grumadas.

Į diskusiją Lietuvos atstovė Europos Parlamente doc.dr. Laima Andrikienė pakvietė mokslininkus, ekspertus, valdininkus ir kitus žmones, susijusius su regionine politika ir jos įgyvendinimu mūsų šalyje. Tarp jų buvo prof. habil.dr. Vygantas Paulikas, dr.Tadas Sudnickas (M. Romerio universitetas),  dr.Vygandas Čaplikas ir Virginija Kondratienė (Etninės kultūros globos taryba),  buvęs Utenos rajono meras, Seimo narys Edmundas Pupinis (Tėvynės Sąjunga),  Gailė Dagilienė (VRM Regioninės politikos departamentas), Arūnas Grumadas (VRM), Gintautas Salatka (Lazdijų rajono savivaldybė) ir kiti.

Ar struktūriniai fondai yra vienintelė išeitis?

Pirmas mums rūpimas klausimas – ar struktūriniai fondai yra vienintelė galimybė, išeitis, išspręsianti visas regionų problemas? Gal ir taip, galbūt ir ne. Visų pirma, panašu, kad bent jau šiuo metu didžiąją paramą iš struktūrinių fondų turėtų pasiimti Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Druskininkai. Šie pinigai tikrai labai svarbūs, tačiau didžiąją jų dalį turėtume paskirti pirmiausia atsiliekantiems rajonams, tuo pačiu stengiantis nenuskriausti ir didžiųjų miestų poreikių.

Sutikčiau su diskusijoje išsakyta Arūno Grumado nuomone, kad vienas svarbiausių prioritetų yra investuoti į regionuose gyvenančių žmonių išsilavinimą, t.y. kad iš fondų gaunami pinigai būtų investuoti taip, kad turėtų tęstinį efektą ir nebūtų tik „vienos dienos” investicija.

Įdomu tai, kaip regionų perspektyvą mato VRM Regioninės politikos departamento direktorė Gailė Dagilienė. Pasak jos, skirstant Europos Sąjungos paramos regionams lėšas, būtų svarbu Lietuvoje išskirti penkis centrus, kuriems pirmiausia skirtina ES parama: Utena, Alytus, Marijampolė, Tauragė ir Telšiai. Skirstyti Lietuvą tik į du centrinius polius – Vilnių ir Klaipėdą - būtų pernelyg rizikinga, nes šie du didmiesčiai gali būti nepajėgūs ant savo pečių išlaikyti visą Lietuvos ekonomiką. Tai parodė ir Airijos pavyzdys. Ši šalis buvo padalinta į du regionus – Dubliną ir Korką, tačiau vystantis šaliai šis modelis nepasiteisino.

Taip pat yra nuomonių, kad Lietuvoje regionų centrų turėtų būti daugiau nei penki – apie dvylika, kad būtų galima „asmeniškiau” dirbti su probleminiais regionais, ir pinigai vėl neatsidurtų keliuose centruose.

Vieningos nuomonės šiuo klausimu dar nerasta, tačiau svarbus tas faktas, kad yra galvojama, kaip pagerinti valdymo politiką ir padėti regionams pasivyti sparčiausiai augantį Vilnių.

Jokie pinigai nepadės, jeigu savivaldybės stokos administracinių gebėjimų

M.Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas prof. Vygandas Paulikas mano, kad viena regionų plėtros problemų yra teritorinis suskirstymas: savivaldybės Lietuvoje panašesnės ne į ES valstybių savivaldybes, o į Murmansko, Kaliningrado sričių, Baltarusijos savivaldybes. Kodėl pas mus nėra tokių savivaldos institucijų, kaip Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje? Gal nenorėta nutraukti senųjų nomenklatūrinių ryšių? „Jokie pinigai nepadės, jeigu nebus institucinių gebėjimų savivaldybėse”, - sakė V. Paulikas.

Kita vertus, anot R.Dagilienės, eksperimentuoti su jaunomis institucijomis, kurios gyvuoja vos keliolika metų, yra pernelyg rizikinga. „Žmonės regionų administracijose yra nemotyvuoti dirbti, nes nuolat laukia reformų, nežino, kas su jais bus po eilinių rinkimų”, - pasakojo G. Dagilienė.

Tenka pastebėti, kad gyventojai bėga iš kaimų ir rajonų į didžiuosius miestus arba užsienį. Lietuvos regionai, kurie lieka tušti, nebesudaro kritinės žmonių masės, kuri galėtų paskatinti privačius investuotojus susidomėti tuo rajonu ar apylinke. Tokie regionai yra priversti toliau skursti, dar labiau nutolti nuo šalies centrų. Manau, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas yra suinteresuotas, kad „Vargo Lietuvos” sąvoka išnyktų iš mūsų žodyno.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka pažymėjo, kad rajonuose, kur yra maža gyventojų koncentracija, labai sunku pritraukti investicijas. „Mes įsisavintume visus mūsų prašomus pinigus pagal parengtus projektus, bet didieji miestai nusineša „liūto" dalį. Lazdijai ir panašūs rajonai neturėtų konkuruoti su Vilniumi ar Klaipėda, per daug jau skirtingos mūsų sąlygos, didieji visada laimi. O jei negausime užduočių, projektų, nebus ir institucinių gebėjimų", kalbėjo G.Salatka.

L.Andrikienė kalbėjo, kad dirbdama Europos Parlamente kasdien mato, kiek daug dėmesio Europos Sąjungos senosios šalys narės skiria savo regionams vystyti. Jos yra puikiai išmokusios pamoką, kad šalies kapitalas neturėtų koncentruotis viename ar dviejuose miestuose. Suprasdamos šios pamokos svarbą, senosios Europos šalys jau yra įgudusios pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių ir tiesioginių fondų lėšomis, kurios skiriamos būtent regionų ekonominei ir socialinei plėtrai.

„Dirbsime toliau, reikia stengtis, kad naujajame laikotarpyje, kuris prasidės 2007 m., ES biudžete lėšų gyvenimo lygio kėlimui naujosiose ES valstybėse narėse būtų gerokai daugiau, nei dabar", - apibendrindama diskusiją sakė L.Andrikienė.

Tad tikiuosi, kad dirbdami pagal Lisabonos strategiją, kuri numato Europos Sąjungos tikslą tapti konkurencingiausiu ir dinamiškiausiu pasaulio regionu, mes čia, Lietuvoje, taip pat sugebėsime ištraukti ir mūsų šalies regionus iš skurdo ir tokiu būdu padėti augti visos Lietuvos gerovei.

Doc.Birutė Nenortaitė
Kauno kolegijos Geodezijos katedros vedėja
2005 03 24

                    
L.Andrikienė: „Apie efektyvią Lietuvos regioninę politiką pagrindo kalbėti nėra, nes skirtumai tarp regionų ne mažėja, o didėja".

     
M.Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanas prof.Vygandas Paulikas: „Lietuvos administracinis suskirstymas, savivaldybių dydis panašesnis ne į ES vidurkį, o į Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado, Murmansko sričių rajonus". 2005 03 23