Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-12-30
L.Andrikienės straipsnis apie pirmininkavimą ES

KARALIUS MIRĖ. TEGYVUOJA KARALIUS!

Antrąjį 2005 m. pusmetį Europos Sąjungai pirmininkavo Jungtinė Karalystė. Metų sandūroje pirmininkavimą perėmė Austrija, kuri vadovaus ES iki 2006 m. vidurio. Senovėje prancūzai pasibaigus vieno karaliaus viešpatavimui ir į sostą sėdus kitam šaukdavo: Karalius mirė! Tegyvuoja Karalius!

Mes taip nedarysime, bet šis laikas yra labai gera proga įvertinti britų pirmininkavimo rezultatus ir pasvarstyti, ko galima tikėtis iš austrų.

Britams perimant pirmininkavimą ES mano straipsnius apie britų prioritetus, jų strategiją ir taktiką (kurios pasigedau, kaip ir veiksmų plano, kaip, kokiais būdais skelbiama strategija bus įgyvendinta) paskelbė „Kauno diena”, „Lietuvos žinios”, todėl šis straipsnis yra tarsi atnaujintas ankstesnysis, nes jau aišku tai, dėl ko tada dar dvejojau ar iš viso netikėjau įvyksiant.

Kokie buvo Jungtinės Karalystės prioritetai ir strategija

... 2005 m. birželio mėnesio 16-17 d. Briuselyje vykusi Europos vadovų taryba, kurioje dalyvavo ir Lietuvos premjeras A.Brazauskas, baigėsi nepasiekus laukto susitarimo dėl naujosios finansinės perspektyvos 2007-2013 metams. Naujųjų ES valstybių narių atstovai, kurie prieš Tarybą buvo nusiteikę optimistiškai ir sakė, kad dėl ES biudžeto prioritetų 2007-2013 m. turėtų būti susitarta, ir kurių pozicija - mes sutinkame gauti mažiau lėšų iš ES biudžeto, tik susitarkime iš esmės, dėl pagrindinių dalykų - nebuvo priimta, jautėsi blogai.

„Blogiečio" vaidmenį atliko Jungtinės Karalystės premjeras T. Blairas, kuris nesutiko su jokiais kompromisiniais tuo metu ES pirmininkavusio Liuksemburgo premjero Ž.K. Junkerio pasiūlymais. Blairas prieštaravo ketinimams sumažinti Britanijos išmoką iš ES biudžeto, jei Prancūzija ir Vokietija nesutiks iš esmės reformuoti brangiausiai ES biudžetui kainuojančios bendrosios žemės ūkio politikos.

Blairo argumentai, dar kartą išdėstyti jo kalboje Europos Parlamente praėjus savaitei po nesėkmingos Europos vadovų tarybos, buvo aiškūs: ES biudžetas turėtų būti naudojamas racionaliau; Lisabonos strategijai būtinas daug didesnis dėmesys ir finansavimas; Europos socialinis modelis taip pat modernizuotinas, nes šiuo metu ES yra per 20 mln. bedarbių; šiandieninių biudžeto proporcijų išlaikymas iki 2013 m., kuomet bendrajai žemės ūkio politikai tenka per 40 proc. ES biudžeto lėšų, tikrai neužtikrins, kad ES taptų modernia ir konkurencinga.

Mano subjektyviu vertinimu, nors ir sunku patikėti, kad euroskeptiškos Britanijos premjeras taptų įtikėjusiu proeuropiečiu, Blairo argumentai yra svarūs ir logiški, o pasiryžimas modernizuoti ES - užkrečiantis. Ir jei Britanijos vyriausybės lyderiui pavyktų įgyvendinti savo planus, ES būtų kokybiškai kitokia ir ekonomine, ir politine prasme.

Tačiau T.Blairo pozicijos, net ir labai tvirtos, nepakanka, kad ES būtų modernizuota. Tuo turi patikėti ir tam pritarti kitos 24 ES valstybės narės, ir įvertinant, kad kai kurie apžvalgininkai (taip pat ir Lietuvos) situaciją po paskutinės Europos vadovų tarybos vadina kritine, reikiamo pritarimo Blairo pozicijai bent jau artimiausią pusmetį buvo sunku tikėtis.

Žinoma, nesinorėjo, kad tokios galingos, įtakingos valstybės kaip Jungtinė Karalystė pirmininkavimas ES prasidėtų ir baigtųsi tik diskusijomis dėl ES modernizavimo, reformų, tačiau taip galėjo nutikti.

Tikrieji britų prioritetai

Britų nuostatos jų pirmininkavimo metu buvo aiškios: pirma, ES Konstitucija, kai referendumuose NE pasakė Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, yra miręs projektas; antra, derybos su Turkija dėl šios šalies narystės ES turi prasidėti 2005 m., kaip Europos vadovų taryboje buvo sutarta 2004 m. gruodžio mėnesį.

Taigi, tapo akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES metu per antrąjį šių metų pusmetį neverta tikėtis, kad pirmininkaujančioji šalis „stums" pirmyn ES Konstitucijos ratifikavimo reikalus, kurią Lietuva ratifikavo pirmoji dar 2004 m. lapkričio mėn. 11 d., vos porai savaičių praėjus po šio dokumento pasirašymo Romoje. Ir antra: britai tikrai stums pirmyn būsimos Turkijos narystės ES reikalą, per daug dėmesio nekreipdami į tai, kad Turkija neįvykdė net tų reikalavimų, kuriuos ES Turkijai suformulavo 2004 m. pabaigoje, t.y. Kipro pripažinimas, Turkijos kariuomenės kontingento išvedimas iš Šiaurės Kipro, kai kurių teisės aktų (Baudžiamojo kodekso) priėmimas ir kt. Įdomu ir tai, kad T.Blairas, savo kalboje ne kartą pabrėžęs piliečių nuomonės svarbą ES priimant sprendimus, į Nyderlandų ir Prancūzijos Vox Populi (Tautos balsą) nesirengia kreipti jokio dėmesio, o juk nemažai prancūzų ir olandų balsavo prieš ES Konstituciją, baimindamiesi naujo ES plėtros etapo ir visų pirma Turkijos, bijodami prarasti savo darbo vietas ir pan.

Ko tikėjomės – tas ir įvyko: derybos su Turkija dėl šios šalies narystės prasidėjo pavėlavę vos savaitę, ir neatrodo, kad turkai pultų daryti tai, kas jiems nepatinka, nors to ir reikalauja ES.

Prie šių dviejų klausimų būtų galima pridėti ir trečiąjį klausimą - Afrikos reikalus, skurdo Afrikoje mažinimo prioritetą.

Štai šiuos klausimus ir reikėtų laikyti tikraisiais Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES prioritetais. Prie jų reikia pridėti dar vieną - kovą su tarptautiniu terorizmu. Visa kita buvo mažiau reikšmingi dalykai. Paskutinėje EP plenarinėje sesijoje, vykusioje Starsbūre gruodžio mėnesio viduryje, britams aktyviai dirbant Europos Parlamentui pasidalijus beveik per pusę priėmėme Duomenų apsaugos direktyvą, kuriai jau anksčiau buvo pritarusi Taryba (25 ES valstybių ministrai, vadovaujami tų pačių britų).Ši direktyva įteisino visų 450 milijonų ES valstybių narių piliečių telefono pokalbių ir net interneto žinučių registraciją (kas, kam, kada, kur būdamas skambino telefonu ar pasiuntė žinutę) ir tų duomenų saugojimą nuo 6 iki 24 mėnesių. Visa tai buvo pateikta kaip efektyvi kovos su tarptautiniu terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu priemonė. Įdomu ir tai, kad šios Duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimo išlaidas, o jos, beje, nemažos, galiausiai apmokėsime mes visi, kurie naudojamės telefono ar interneto paslaugomis, nes jos užkrautos operatoriams, t.y. bendrovėms, kurios mums teikia telefonijos ar interneto paslaugas.

Naujoji finansinė perspektyva skendėjo miglose

Naujoji finansinė perspektyva, dėl kurios Jungtinė Karalystė tvirtino sieksianti susitarimo ir tikėjosi jį pasiekti savo pirmininkavimo ES metu, skendėjo miglose iki pat metų pabaigos. Tai kėlė daug nerimo naujosioms ES valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai. Pavėluotas susitarimas šiuo klausimu reiškė viena: jei vėluoja finansinių asignavimų planavimas, kaip taisyklė vėluoja ir jų įsisavinimas, panaudojimas, o tai galų gale reiškia, kad mažiau lėšų bus įsisavinta, net jei jos ir bus paskirtos.

Nebuvo aišku ir kita: kaip britai ketina pasiekti susitarimą reformuoti ES bendrąją žemės ūkio politiką, kuriai tenka per 40 proc. ES biudžeto lėšų, nes dar prieš Lietuvai ir kitoms devynioms valstybėms tampant ES narėmis, 2002 m. ES narės susitarė: žemės ūkiui iki 2013 m. subsidijų lygis mažinamas nebus. Šis susitarimas buvo ypač svarbus Prancūzijai ir Vokietijai, jos apgalvotai jo siekė, ir neskaitant kitų dalykų tai buvo kompromisinis susitarimas, atvėręs mums, Lietuvai ir devynioms kitoms šalims, narystės ES duris. Todėl šiandien nereikėtų stebėtis, kad Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas užsispyręs tvirtina negalįs sutikti su pasiūlymu sumažinti ES biudžeto asignavimus žemės ūkiui, tuo pačiu ir subsidijas Prancūzijos ūkininkams, nes dėl to buvo sutarta 2002 m., ir Jungtinė Karalystė tuomet tam pritarė. Prancūzijos prezidentas savo ruožtu ragino ir teberagina britus atsisakyti kasmetinės 4,5 milijardų eurų išmokos iš ES biudžeto (British rebate), išmokos, kurią 1984 m. suderėjo dar buvusi Britanijos premjerė Margareth Thatcher (prisiminkite jos garsiąją frazę: I want my money back), kuri skirta kompensuoti kai kuriems neproporcingiems mokėjimams iš ES biudžeto.

Dabar jau žinome, kad gruodžio viduryje Briuselyje vykusi Viršūnių Taryba (25 ES valstybių premjerai, vadovaujami D.Britanijos premejero Tonio Blairo) pasiekė susitarimą dėl naujos finansinės perspektyvos 2007-2013 m., tačiau Europos Parlamentas, kurio pritarimas yra būtinas šiuo klausimu, savo žodžio dar netarė, ir panašu, kad lengvai nenusileis. Europos Parlamento motyvai aiškūs: susitarimas, kurį pasiekė vadovai, deja, neužtikrins, kad ES taptų konkurencingu ir dinamišku pasaulio regionu, nes sutartų pinigų tam nepakaks. Taigi, galutinis sutarimas šiuo sunkiu klausimu lieka Austrijai, jos pirmininkavimo laikotarpiui.

Ko galime tikėtis iš Austrijos pirmininkavimo ES?

Austrijai tikrai nebus lengva. Ji turės išvairuoti ES vežimą per atšiaurią žiemą ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Ir vis tik ši nedidelė Alpių šalis gali padaryti gerų, tegul paprastų, bet naudingų, praktiškų darbų. Kodėl taip sakau? Ogi todėl, kad, pavyzdžiui, pareiškusi, kad naujų darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas yra Austrijos pirmininkavimo ES svarbiausias prioritetas (austrai žino, kad ES turi apie 20 milijonų bedarbių!), ji tuoj pat priduria, kad už tai yra atsakingos visos ES valstybės narės, kurios turėjo parengti ir įgyvendinti nacionalines Lisabonos strategijos įgyvendinimo programas (inovacijos, verslumas, moksliniai tyrimai ir aplinkosauga), ir už tai Austrijai pirmininkaujant bus pareikalauta atsiskaityti, kas ir kaip padaryta. 2006 m. pavasarį vyksianti Europos Taryba įvertins visų šalių padarytą pažangą šioje srityje. Įdomu, kaip atrodys Lietuvos ataskaita, kaip ji bus įvertinta?..

Austrai taip pat sako, kad naujų darbo vietų kūrimas susijęs su konkrečių problemų sprendimu, kurioms Austrija skirs ypatingą dėmesį: 1) siekiant didesnio ES konkurencingumo Austrija dės visas pastangas pasiekti sutarimą dėl Paslaugų direktyvos; 2) moksliniai tyrimai ir plėtra taps tikrais prioritetais, ir tuo tikslu bus aktyviai rengiamasi įgyvendinti Septintąją mokslinių tyrimų programą; 3) bus tęsiama diskusija dėl efektyvaus energijos naudojimo ir t.t.

ES plėtros, užsienio politikos srityje Austrija užsibrėžė keturis tikslus: 1) vykdyti derybas su Vakarų Balkanų regiono šalimis dėl Stabilizavimo ir asociacijos sutarties; 2) vykdyti Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo stojimui į ES monitoringą; 3) pradėti derybas su Turkija ir Kroatija dėl pirmųjų derybinių skyrių; 4) pateikti Makedonijos pažangos siekiant pradėti derybas su ES įvertinimą. Austrijai teks pirmininkauti ir ES - Rusijos viršūnių susitikimui, o taip pat panašaus pobūdžio susitikimams su JAV, Kanados, Japonijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių vadovais.

Taigi, darbų netruks. Svarbu, kad pakaktų vaizduotės strategijai sukurti ir atkaklumo, nuoseklaus darbo, politinės valios strategiją, planus paversti realiais darbais. To linkiu ir Austrijai, ir mums visiems. Tegyvuoja karalius!