Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-02-17
Kolumbija: egzotika, grožis, narkotikai, žmonių grobimai

Viktorija Paliulionienė

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė neseniai sugrįžo iš Kolumbijos, kur kartu su Belgijos Parlamento narėmis  (2005 02 18-21) domėjosi žmogaus teisių padėtimi toje šalyje, konsultavo šios šalies nevyriausybines organizacijas demokratijos plėtros, žmogaus teisių ir konfliktų sprendimo klausimais, susitiko su šalies viceprezidentu, parlamento nariais, vyriausybės, Katalikų bažnyčios atstovais. L.Andrikienė taip pat susitiko su Kolumbijoje gyvenančiais mūsų tautiečiais.
Galbūt Kolumbija lietuviams – iš pirmo žvilgsnio egzotiška ir tolima šalis, tačiau pasaulyje ši valstybė garsėja narkotikų kontrabanda, jau keturis dešimtmečius nesiliaujančiais ginkluotais konfliktais, bandymais destabilizuoti padėtį ir žmonių grobimu. „Neabejotinai svarbūs yra visų pagrobtųjų likimai, tačiau mane labiausiai domino ten gyvenančių Lietuvos piliečių padėtis”, - po kelionės pasakojo L. Andrikienė.
Tęsiant apie šią įdomią, nuostabaus grožio Pietų Amerikos valstybę reikėtų pridurti, kad Kolumbijos sostinei Bogotai, kurioje gyvena per 7 mln. gyventojų, dvi kadencijas (1995-1997, 2001-2003) vadovavo lietuvis meras Antanas Mockus. Kolumbijoje gyvena beveik 43 mln. gyventojų, dauguma jų - indėnų ir ispanų palikuonys, metisai, mulatai. Sostinė Bogota yra iškilusi 2400 metrus virš jūros lygio. Kolumbija - didelė šalis, teritorija prilygstanti dviems Prancūzijoms, kurios valstybines sienas labai sunku apsaugoti ne tik dėl jų ilgio, bet ir todėl, kad sienos eina kalnais, upėmis, džiunglėmis ir pan., ir net pasitelkus pačias šiuolaikiškiausias technologijas sienų saugumas pasilieka problematiškas. Tuo pasinaudoja kontrabandininkai, gabenantys ginklus, narkotikus, žmones. Beje, Lietuvos europarlamentarė nenustebo sužinojusi, kad Kolumbijos banditai ginkluoti kalašnikovais, kurie atkeliauja iš Rytų Europos...

Niūri Kolumbijos kasdienybė

Kelionės Kolumbijoje metu europarlamentarę vežiojo šarvuotas automobilis, kartais ir su ginkluota palyda. Prie valstybinių įstaigų, ambasadų, viešbučių durų nuolat budi ginkluoti kareiviai, net viešbučio koridoriuose galima juos sutikti.
2002 metais vykstant rinkiminei kampanijai prieš Kolumbijos prezidento rinkimus karinė grupuotė FARC pagrobė ir iki šiol nelaisvėje laiko kandidatę į prezidentus Ingridą Betancourt ir jos padėjėją Klarą Rojas. Išreikšti paramą šioms dviems moterims ir buvo pagrindinis septynių Belgijos parlamentarių kelionės tikslas. Jų kvietimu į Kolumbiją vyko ir Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, kurios kelionės tikslas neapsiribojo vien dviejų moterų likimu. Europarlamentarei buvo svarbu išsiaiškinti, ką Kolumbijos valdžia daro, siekdama sustabdyti jau 40 metų trunkantį karinį konfliktą šalies viduje bei karinių grupuočių vykdomus žmonių grobimus, kaip ketinama įveikti humanitarinę krizę, kokia yra žmogaus teisių padėtis, kokia apskritai yra psichologinė sveikata visuomenės, kurioje vyksta anksčiau paminėti dalykai Vien tik šiuo metu yra pagrobta apie 3700 žmonių, jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis, dažnai nužudomi. Tiesa, pati Kolumbijos valdžia nepripažįsta, kad šalyje vyksta karinis konfliktas, nenorėdama karinėms grupuotėms suteikti jokio oficialaus statuso, prilygindama juos banditams, o nepripažindama karinio konflikto negali oficialiai prašyti kitų šalių paramos.

Farkas (FARC)

Kolumbijos karinė grupuotė FARC, taip vadinami farkai, gyvena iš narkotikų kontrabandos bei išpirkų už pagrobtuosius. Manoma, kad šiuo metu farkai ir dar kelios sukarintos grupuotės turi apie 30-40 tūkst. kovotojų. Farkai skelbiasi esantys marksizmo-leninizmo šalininkai, vargšų žmonių gynėjai. Dar prieš keletą metų FARC lyderiai dalyvaudavo kairiųjų partijų suvažiavimuose Europoje, savo vaikus, pridengtus svetimomis pavardėmis, ir dabar siunčia mokytis į prestižinius užsienio universitetus.
Labai dažnai farkų aukos yra 12-13 metų, skurdžiai gyvenančių kaimo žmonių vaikai. Berniukai priverstinai daromi kovotojais, o mergaitės paverčiamos sekso vergėmis, verčiamos „aptarnauti” farko narius. Tėvai kartais tik po 5 ar 10 metų sužino, kad jų vaikas nenuskendo, nežuvo džiunglėse, o yra paverstas farkų kovotoju. Tuo tarpu turtingi, įtakingi ar svarbūs asmenys grobiami dėl išpirkos ar siekiant politinių tikslų.
Kolumbijos kardinolas Pedro Rubijano Lietuvos europarlamentarei pasakojo, kad kovotojai dėl išpirkos grobia ir žudo net bažnyčios tarnus, nors Romos katalikų bažnyčia Kolumbijoje yra labai stipri ir įtakinga.  Po to, kai farkai nužudė antrąjį vyskupą (Katalikų bažnyčia nemokėjo reikalautos išpirkos nei už kunigus, nei už pagrobtus vyskupus, laikydamasi principinės nuostatos, kad žmogaus gyvybė kainos neturi), į Bogotos gatves protestuoti išėjo apie milijonas kolumbiečių, tačiau realaus efekto tai nedavė.
Laima Andrikienė džiaugėsi, kad pagrobtųjų šeimos nepasiduoda bejėgiškumui. Jie buriasi į įvairias organizacijas ir bendromis jėgomis bando išlaisvinti savo šeimos narius iš farko nelaisvės. Jie įkūrė radijo stotį, kuri kartą per savaitę, šeštadienį, visą naktį siunčia žinutes pagrobtiesiems, tokiu būdu primindami jiems, kad šeimos jų nepamiršo.

Valdžia neranda efektyvaus sprendimo

Europarlamentarės Laimos Andrikienės manymu, kol kas Kolumbijos valdžia bėjėgė pakeisti situaciją. Vyriausybės šiuo metu siūlomas dar vienas visuotinis susitaikymo, taikos planas yra sunkiai įgyvendinamas. Jo sėkmingam įgyvendinimui reikalingos bent trys pagrindinės sąlygos: stipri teisinė sistema, visuomenės parama ir tarptautinės bendruomenės supratimas ir palaikymas. Kol kas to nėra, ir Kolumbijos vyriausybės, jei ji imsis įgyvendinti šį planą, laukia 5-10 metų trukmės skausmingas procesas, kurio metu reikės nustatyti, kokia konkrečiai yra kiekvieno farko kovotojo kaltė, kokia bausmė jam skirtina (viešas atsiprašymas, nuostolių atlyginimas, kalėjimas, t.t.), o tai pareikalaus milžiniškos politinės valios ir visuomenės paramos. Šiuo metu Kolumbijos visuomenėje , kaip teko patirti Laimai Andrikienei, vyrauja kitos nuotaikos - daugelis siūlo paskelbti visuotinę amnestiją, tarsi užbrėžti brūkšnį ir pradėti gyvenimą iš naujo. Praeityje kai kurių sukarintų grupuočių dalyvių atžvilgiu taip buvo padaryta, kai jie atidavė ginklus ir grįžo į normalų gyvenimą, ir europiečių parlamentinei delegacijai teko susitikti su buvusiu vienos grupuotės nariu, kuris dabar yra žinomas Kolumbijos senatorius.

Lietuviai Kolumbijoje

Visos kelionės metu Lietuvos europarlamentarę globojo Lietuvos garbės konsulė Kolumbijoje ponia Laima Grigaliūnas de Didžiulis. Oficialiais duomenimis, šiuo metu Kolumbijoje gyvena apie 200 lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Laima de Didžiulis pasakojo, kad lietuviai Kolumbijoje gerbiami. Dauguma jų yra išsilavinę, viduriniojo sluoksnio atstovai. Kolumbijoje žinomi buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, verslininkas Algimantas Didžiulis, skulptorė Nijolė Sivickas (Antano Mockaus motina). Laimai Andrikienei vizito metu ne kartą teko patirti, kad Antaną Mockų kolumbiečiai vertina kaip garbingą ir labai sąžiningą žmogų, jie mielai balsuotų už šį lietuvį, jei jis kandidatuotų šalies prezidento  rinkimuose, kurie vyks 2006 metais.
Atrodo, Kolumbijoje lietuviai atrado savo Eldoradą, tačiau ir jie neišvengia farko. 1989 metais pakeliui iš darbo buvo pagrobtas Lietuvos garbės konsulės Laimos Didžiulis sūnus Algimantas Didžiulis. Po trijų nelaisvės mėnesių jis buvo išvaduotas armijos pajėgų. Prieš dvejus metus buvo pagrobtas kitas lietuvis,  ketverių metukų Vytis Karanauskas. Laimė, ir jį pavyko greitai išlaisvinti.

Iki „rojaus žemėje” dar toli

Belgijos parlamentarių misija Kolumbijoje baigėsi. Europarlamentarė liko sužavėta Kolumbijos grožio, jos žmonių nuoširdumo ir optimizmo. Ši milžiniška šalis tikrai galėtų tapti rojumi žemėje, bet kol kas iki to dar toli. Jos manymu, pirmiausia Kolumbijos valdžia turi pripažinti humanitarinę krizę šalyje, imtis priemonių efektyviau saugoti savo sienas, prašyti užsienio šalių pagalbos, užkirsti kelią ginklų ir narkotikų kontrabandai ir galiausiai, imtis realizuoti susitaikymo, taikos planą.