Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-08-27
Europarlamentarė dr. Laima Andrikienė dalyvauja IV Lietuvos moterų suvažiavime

Dr.Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė
Kalba IV Lietuvos moterų suvažiavime
Vilnius, 2005 m. rugpjūčio 27 d.

MOTERYS IR ŠVIETIMAS

Ponios ir ponai,

Ketvirtasis Lietuvos moterų suvažiavimas vyksta XXI amžiuje, kurio svarbiausi bruožai yra globalizacija, postmoderni, sparčiai besikeičianti žinių visuomenė.

Globaliose sąlygose moters vaidmuo ir darbinė karjera tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ji susieta su informacija ir komunikacija. Esmė ta, kad informacinis darbas ir komunikacija ne tik sulygina lyčių galimybes, bet ir suteikia moterims tam tikrus pranašumus. Todėl kalbant apie  moterų švietimą reikėtų akcentuoti mokėjimą dirbti su informacija, įgyti profesionalius bendravimo įgūdžius, mokėti sieti žinias su vadyba ir sprendimų priėmimu, kurti ryšius ir informacines aplinkas, dirbti su informacinėmis technologijomis, tobulinti kompiuterinį raštingumą ir t.t.

Kaip sąlyga tokiam tobulėjimui reikalingos žinios apie šiuolaikinę visuomenę (globalizaciją, žinių, informacijos, besimokančią ir pan.), kuria remiasi informaciniai ir komunikaciniai santykiai, apie kultūrinius pokyčius globalioje erdvėje, inovacijų ir žinių ekonomiką, verslumą, marketingą, masines komunikacijas ir pan.  Tai yra bendras pagrindas visiems išsilavinimams ir specialybėms, nepriklausomai ar moteris yra „fizikė", ar "lyrikė". Tai šiuolaikinio gyvenimo reikalavimas, kuris leidžia žmogui, moteriai atsiskleisti ir siekti sėkmės (lygybės, karjeros, konkurencingumo, atlyginimo, verslumo etc.) besikeičiančios globalios visuomenės sąlygomis.

XXI amžius kelia naujus iššūkius ir švietimo sistemai, mokslui, ir į šiuos iššūkius visuomenė gali efektyviai atsakyti tik remdamasi šiuolaikine, nuolat atsinaujinančia, švietimo sistema.

Naujasis amžius kelia naujus reikalavimus, iššūkius ir mums, moterims, be kurių pažanga nė vienoje visuomenės gyvenimo srityje - politikoje, ekonomikoje, versle, švietime, moksle, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir t.t. - tiesiog neįsivaizduojama. Ir ne tik todėl, kad, pavyzdžiui, Lietuvos valstybinėse ir nevalstybinėse švietimo sistemos įstaigose moterys sudaro 76,5 proc. darbuotojų, ne tik todėl, kad mūsų valstybėje pedagogų profesija laikoma labiausiai feminizuota. Turiu galvoje pirmiausia tai, kad moterys yra visuomenės dalis, be kurių aktyvaus dalyvavimo bet koks visuomeninis projektas tiesiog sužlugtų.

Taigi, turime kalbėti ir apie pačių moterų švietimą, prisitaikymą prie naujų iššūkių, mokymosi visą gyvenimą realizavimą, nes mokymosi visą gyvenimą plėtra - vienas pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų. Čia norėčiau priminti, kad remiantis statistikos duomenimis šiuo metu mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių tarp ES valstybių narių.

Šiame kontekste įdomiai atrodo Lietuvos valdžios kalbos apie tai, kad Lietuvoje esą per daug studentų. Be to, šiemet buvo sumažintas studentų priėmimo į universitetus skaičius, o universitetai raginami pritarti tokiai valdžios politikai.

Šitokia pozicija ne tik kelia rimtų abejonių dėl jos pagrįstumo, bet galėtų būti vertinama ir griežčiau, tai yra kaip politika, stumianti Lietuvą ne tik į pasaulio, bet ir į Europos Sąjungos autsaiderių gretas.

Europos Sąjunga, siekdama išlaikyti konkurencinį spaudimą pasaulyje, ėmėsi įgyvendinti Lisabonos strategiją, kurios esmė - ekonomikos augimas, darbo vietos. Tai savo ruožtu tiesiogiai siejama su parama mažam ir vidutiniam verslui, geresniu mokslinių tyrimų finansavimu, universitetų vaidmens stiprinimu. Tuo tikslu Europos Sąjungoje, kurioje šiuo metu yra apie 11 mln. studentų, jų skaičių ketinama didinti 2-3 milijonais. Europos Sąjungoje jau seniai suvokta, kad jauniems žmonėms neįmanoma įgyti kvalifikaciją, kurios pakaktų visam gyvenimui. Spartūs pokyčiai, kasdienis gyvenimas reikalauja vis naujų žinių, gebėjimų, todėl mokymas tampa ne jaunystės atributu, o nuolatine gyvenimo dalimi.

Todėl Lietuvos valdžios veiksmai Europos Sąjungos kontekste atrodo ne tik neapgalvoti, bet iš esmės prieštaraujantys ES tikslams ir strategijai. Nereikėtų pamiršti ir to, kad kai kitos ES valstybės narės universitetiniam mokslui, moksliniams tyrimams skiria 3 procentus BVP, mes Lietuvoje - tik ... 0,6 procento. Nevalia pamiršti ir to, kad mokslas, išskyrus kai kurias jo šakas, ir ypač švietimas - ne verslas, iš kurio reikia tikėtis greitų ir didelių dividendų. Švietimas ir mokslas turėtų būti ilgalaikė valstybės ir verslo investicija, kuri dažniausiai atsipirks ne po metų ar dvejų, bet per ilgesnį laikotarpį.

Studentų priėmimo į universitetus skaičiaus sumažinimas Lietuvoje neabejotinai turės ir kitų pasekmių: mūsų vaikai ir anūkai išvyks studijuoti į kitas šalis, kur priėmimo į universitetus skaičius ne mažinamas, o atvirkščiai - didinamas, o studentų išvykimas iš Lietuvos reikš ir universitetų, mokslo finansavimo mažėjimą.

Lietuvoje gaji samprata, kad mūsų šalyje jau per daug universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių. Matyt, yra galvojančių, kad Lietuvoje apskritai per daug kultūros, nes juk universitetinis išsilavinimas reiškia ne tik vienos ar kitos srities žinių bagažą, bet visų pirma - bendrą asmens kultūros, išsilavinimo lygį, gebėjimą analizuoti, apibendrinti ir savarankiškai daryti išvadas. Aukštesnis bendras kultūros lygis, savo ruožtu, reiškia ir kokybiškai kitą požiūrį į moterį, ko mes visos taip labai norime ir siekiame.

Lietuvos apskričių moterų konferencijų, vykusių rengiantis Ketvirtajam Lietuvos moterų suvažiavimui, Vilniaus moterų nevyriausybinių organizacijų (NVO) konferencijos rezoliucijose tikrai netrūksta pasiūlymų ir rekomendacijų, kurių įgyvendinimas Lietuvoje pakylėtų švietimo, mokslo lygį, moterų švietimą, apskritai visos mūsų visuomenės gyvenimą į kokybiškai aukštesnį lygį. Tam, kad šie pasiūlymai taptų realybe, turime siekti ir įgyvendinti tai, nuo ko pradėjau: moterys, kurios paprastai geriau nei vyrai sugeba prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių, turi išmokti komfortabiliai jaustis ir efektyviai veikti globalios konkurencijos sąlygomis visose gyvenimo srityse.

-----------------------------------------------------

Ir dar viena reminescencija švietimo tema, nors ir ne moterų, bet gerai atspindinti švietimui vadovaujančių žmonių, atleiskite, bet šiuo atveju tai buvo vyrai, mąstymą ir elgesį, manau, nedarantį jiems garbės. Negaliu tokių įvykių, tendencijų nutylėti, nes jei taip vyksta Lietuvoje, reiškia, kažkas yra negerai mūsų valstybėje, gyvename kreivų veidrodžių karalystėje.

Vakar Vilniuje, savivaldybės rūmuose vyko Vilniaus mokyklų vadovų konferencija. Nutariau išnaudoti tą progą išdalinti Vilniaus lietuviškoms mokykloms - gimnazijoms, pagrindinėms ir vidurinėms mokykloms savo dovaną - Romo Masteikos knygas „Žalgirio mūšis", kurių tūkstantį iš savo asmeninių lėšų nupirkau Lietuvos mokykloms. Konferencijos išvakarėse pasikalbėjau telefonu su švietimo skyriaus vedėju, gavome jo leidimą išdalinti knygas prieš konferenciją, jis užsiminė ir apie galimybę pasveikinti konferencijos dalyvius. Parašiau trumpą sveikinimą, ir mano padėjėjos vakar rytą konferencijos dalyviams dalijo knygas ir laukė ženklo, kada joms bus leista sveikinimą perskaityti, nes aš tuo metu buvau ne Vilniuje. Deja deja: švietimo skyriaus vadovas priėjęs pasakė, kad jis pasikalbėjo su savo valdžia (direktoriumi, suprask, departamento direktoriumi, kurio pavardę jis atsisakė pasakyti) ir pastarasis neleidęs, nes tai būsiąs politikavimas, o jo čia nereikią.

Žinote, visokių dalykų girdėjau, bet kad sveikinimas mokytojams naujųjų mokslo metų proga būtų politikavimas, dar nebuvau girdėjusi. Nežinau, kaip Jums, bet man šis Vilniaus valdininkų elgesio pavyzdys yra tokia menkystė, toks runkelių lygio mąstymas ir elgesys, kad trūksta žodžių. Ar tikrai Lietuva yra ES, ar tikrai gyvename Europos centre, o gal čia viso labo gūdi Europos provincija, atleiskite, labiau primenanti kaimyninę valstybę su jos įpročiais ir papročiais...

Ponia Agne Zuokiene, grįžusi pasakykite savo vyrui, kokie dvasios milžinai triūsia kultūros ir švietimo baruose mūsų sostinės savivaldybėje, o aš tą patį papasakosiu savajam, nes vienas iš tų dviejų, atrodo, buvo konservatorius. Manau, kad šitų ponų darbą geriau atliktų moterys, nes šviesių ir išprususių moterų, turinčių puikius administracinius gebėjimus, Vilniuje tikrai netrūksta.

O jei kam rūpi, koks gi buvo tas sveikinimas, kurio nebuvo leista perskaityti, tai jis buvo štai toks ir skiriu jį šiame suvažiavime dalyvaujančioms mokytojoms:

GERBIAMI IR MIELI MOKYTOJAI,

KAI BUVAU MOKINĖ, Į MOKYTOJUS, BENT JAU MANO DRUSKININKŲ 1-OJOJE VIDURINĖJE MOKYKLOJE, BUVO ĮPRASTA KREIPTIS: „TAMSTA MOKYTOJA" AR „TAMSTA MOKYTOJAU".

...DAUG VANDENS NUO TO LAIKO NUTEKĖJO LIETUVOS UPĖMIS, NE VIENA DEŠIMTIS METŲ PRABĖGO, Į MOKYTOJUS MOKYKLOSE TIKRIAUSIAI TAIP NIEKAS NEBESIKREIPIA. BET MOKYTOJAS, TIKRAS MOKYTOJAS IR PALIKO TUO ŽMOGUMI, KURIS RUGSĖJO PIRMĄJĄ PASITIKĘS MAŽĄ ŽMOGELĮ, IŠGĄSTINGA IR KARTU DŽIUGIA ŠIRDELE PIRMĄ KARTĄ PERŽENGIANTĮ MOKYKLOS SLENKSTĮ, Į GYVENIMĄ PALYDI JAU SUAUGUSĮ ŽMOGŲ, PASIRENGUSĮ PASITIKTI IR ĮVEIKTI GYVENIMO IŠŠŪKIUS.

ARTĖJANČIOS RUGSĖJO 1-OSIOS PROGA LENKIUOSI JUMS, REIKŠDAMA PAGARBĄ MOKYTOJUI APSKRITAI, KURIĄ ATSINEŠIAU IŠ SAVO NAMŲ, ŠEIMOS, MOKYKLOS, TAI YRA IR KIEKVIENAM IŠ JŪSŲ, LINKĖDAMA JUMS VISIEMS GERŲ NAUJŲJŲ MOKSLO METŲ, GERŲ, GABIŲ MOKINIŲ. ŽINAU, KAD RUGSĖJO 1-OJI MOKYTOJUI YRA ŠVENTĖ, IR VISAI NESVARBU, AR JI - JO PIRMA RUGSĖJO PIRMOJI, AR DEŠIMTA, AR DVIDEŠIMT PENKTA, AR PASKUTINĖ RUGSĖJO PIRMOJI MOKYKLOJE.

ŠIA PROGA DOVANOJU LIETUVOS MOKYKLOMS, TAME TARPE IR JŪSŲ MOKYKLOMS ROMO MASTEIKOS KNYGĄ „ŽALGIRIO MŪŠIS", TIKĖDAMA, JOG JŪS GALITE DAUG PADARYTI, KAD ŽALGIRIO MŪŠIS, LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO ASMENYBĖ TAPTŲ NE TIK SIMBOLIAIS AR ISTORIJOS PAMINKLAIS, BET GYVAIS PAVYZDŽIAIS, KAIP GALIMA IR REIKIA MYLĖTI LIETUVĄ - MŪSŲ TĖVYNĘ.

JŪSŲ
DOC. DR. LAIMA ANDRIKIENĖ
EUROPOS PARLAMENTO NARĖ

Štai ir viskas. Ačiū už dėmesį.