Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-07-14
JUNGTINĖS KARALYSTĖS PIRMININKAVIMAS EUROPOS SĄJUNGAI: Prioritetai aiškūs, taktikos kol kas nėra

Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

Birželio 29-30 d. su Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija viešėdama Londone turėjau progą Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES prioritetus aptarti su šios valstybės Užsienio reikalų ministru Jack'u Straw, Europos reikalų ministru Douglas'u Alexander'iu, Lordų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininku lordu Bowness'u ir lordais Tomlinson'u, Freeman'u, Truscott'u, Lea, baroniene Falkner, o taip pat su Bendruomenių rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininku seru John'u Stanley bei šio komiteto nare Gisela Stuart.

Europarlamentarų vizito tikslas buvo po premjero Tonio Blairo įspūdingos kalbos Europos Parlamente Briuselyje birželio 23 d. apie šios valstybės ES viziją, būtinumą modernizuoti ES, reformuoti ES vykdomas politikas ir pan. su britų politikais ir ekspertais Londone išsiaiškinti, ką ir kaip britai ketina daryti, siekdami įgyvendinti savo tikslus.

Apie pirmuosius pastebėjimus dar būdama Londone daviau interviu Lietuvos radijui, Žinių radijui, dienraščiui „Kauno diena", o šio straipsnelio tikslas - detaliau aptarti britų strategiją ir taktiką.

Jungtinės Karalystės prioritetai. Strategija

Birželio mėnesio 16-17 d. Briuselyje vykusi Europos vadovų taryba, kurioje dalyvavo ir Lietuvos premjeras A.Brazauskas, baigėsi nepasiekus laukto susitarimo dėl naujosios finansinės perspektyvos 2007-2013 metams. ES biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė, kuri prieš Tarybą buvo nusiteikusi optimistiškai ir sakė, kad dėl ES biudžeto prioritetų 2007-2013 m. turėtų būti susitarta, tikriausiai jautėsi blogai. Kaip ir naujųjų ES valstybių narių atstovai, kurių pozicija - mes sutinkame gauti mažiau lėšų iš ES biudžeto, tik susitarkime iš esmės, dėl pagrindinių dalykų - nebuvo priimta.

„Blogiečio" vaidmenį atliko Jungtinės Karalystės premjeras T. Blairas, kuris nesutiko su jokiais kompromisiniais tuo metu ES pirmininkavusio Liuksemburgo premjero Ž.K. Junkerio pasiūlymais. Blairas prieštaravo ketinimams sumažinti Britanijos išmoką iš ES biudžeto, jei Prancūzija ir Vokietija nesutiks iš esmės reformuoti brangiausiai ES biudžetui kainuojančią bendrąją žemės ūkio politiką.

Blairo argumentai, dar kartą išdėstyti jo kalboje Europos Parlamente praėjus savaitei po nesėkmingos Europos vadovų tarybos, buvo aiškūs: ES biudžetas turėtų būti naudojamas racionaliau; Lisabonos strategijai būtinas daug didesnis dėmesys ir finansavimas; Europos socialinis modelis taip pat modernizuotinas, nes šiuo metu ES yra per 20 mln. bedarbių; šiandieninių biudžeto proporcijų išlaikymas iki 2013 m., kuomet bendrajai žemės ūkio politikai tenka per 40 proc. ES biudžeto lėšų, tikrai neužtikrins, kad ES taptų modernia ir konkurencinga.

Mano subjektyviu vertinimu, nors ir sunku patikėti, kad euroskeptiškos Britanijos premjeras taptų įtikėjusiu proeuropiečiu, Blairo argumentai yra svarūs ir logiški, o pasiryžimas modernizuoti ES - užkrečiantis. Ir jei Britanijos vyriausybės lyderiui pavyktų įgyvendinti savo planus, ES būtų kokybiškai kitokia ir ekonomine, ir politine prasme.

Tačiau T.Blairo pozicijos, net ir labai tvirtos, nepakanka, kad ES būtų modernizuota. Tuo turi patikėti ir tam pritarti kitos 24 ES valstybės narės, ir įvertinant, kad kai kurie apžvalgininkai (taip pat ir Lietuvos) situaciją po paskutinės Europos vadovų tarybos vadina kritine, reikiamo pritarimo Blairo pozicijai bent jau artimiausią pusmetį sunku tikėtis. Neslėpsiu: tikėjausi, kad vizitas į Londoną išsklaidys mano abejones, kad grįšiu stipresnė, įsitikinusi, kad britai pajėgs įgyvendinti deklaruojamus tikslus.

Tikrieji britų prioritetai

Deja, mano lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Pareigūnai ir politikai, su kuriais susitikome Londone, atstovavę politines partijas ir net žinomus tyrimų institutus, buvo vieningi dviem klausimais: pirma, ES Konstitucija, kai referendumuose NE pasakė Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, yra miręs projektas; antra, derybos su Turkija dėl šios šalies narystės ES turi prasidėti dar šiais metais, spalio 3 d., kaip Europos vadovų taryboje buvo sutarta 2004 m. gruodžio mėnesį.

Taigi, tapo akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES metu per antrąjį šių metų pusmetį neverta tikėtis, kad pirmininkaujančioji šalis „stums" pirmyn ES Konstitucijos ratifikavimo reikalus, kurią Lietuva ratifikavo pirmoji dar 2004 m. lapkričio mėn. 11 d., vos porai savaičių praėjus po šio dokumento pasirašymo Romoje. Ir antra: britai tikrai stums pirmyn būsimos Turkijos narystės ES reikalą, per daug dėmesio nekreipdami į tai, kad Turkija neįvykdė net tų reikalavimų, kuriuos ES Turkijai suformulavo 2004 m. pabaigoje, t.y. Kipro pripažinimas, Turkijos kariuomenės kontingento išvedimas iš Šiaurės Kipro, kai kurių teisės aktų (Baudžiamojo kodekso) priėmimas ir kt. Įdomu ir tai, kad T.Blairas, savo kalboje ne kartą pabrėžęs piliečių nuomonės svarbą ES priimant sprendimus, į Nyderlandų ir Prancūzijos Vox Populi (Tautos balsą) nesirengia kreipti jokio dėmesio, o juk nemažai prancūzų ir olandų balsavo prieš ES Konstituciją, baimindamiesi naujo ES plėtros etapo ir visų pirma Turkijos, bijodami prarasti savo darbo vietas ir pan.

Prie šių dviejų klausimų būtų galima pridėti ir trečiąjį klausimą - Afrikos reikalus, skurdo Afrikoje mažinimo prioritetą.

Štai šiuos klausimus ir reikėtų laikyti tikraisiais Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES prioritetais. Šiandien, kai rašau šį straipsnį, įvertinus praėjusio ketvirtadienio sprogimus Londone, prie jų, matyt, reikėtų pridėti dar vieną - kovą su tarptautiniu terorizmu. Visa kita, bent dabar atrodo, bus mažiau reikšmingi dalykai.

Taktikos nėra, ūkanotasis Albionas skendi miglose

Dar vienas mano pastebėjimas yra tas, kad paskelbę prioritetus britai nežino, kaip įgyvendins savo tikslus.

Naujoji finansinė perspektyva, dėl kurios Jungtinė Karalystė sako sieksianti susitarimo ir tikisi jį pasiekti dar šį pusmetį, lieka skendėti miglose. Tai kelia daug nerimo Biudžeto komisarei Daliai Grybauskaitei, o visų pirma - naujosioms ES valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai. Pavėluotas susitarimas šiuo klausimu reiškia tik viena: jei vėluoja finansinių asignavimų planavimas, kaip taisyklė vėluoja ir jų įsisavinimas, panaudojimas, o tai galų gale reiškia, kad mažiau lėšų bus įsisavinta, net jei jos ir bus paskirtos.

Ketinimai reformuoti ES bendrąją žemės ūkio politiką vėlgi nežinia kaip bus įgyvendinti, nes dar prieš Lietuvai ir kitoms devynioms valstybėms tampant ES narėmis, 2002 m. ES narės susitarė: žemės ūkiui iki 2013 m. subsidijų lygis mažinamas nebus. Šis susitarimas buvo ypač svarbus Prancūzijai ir Vokietijai, jos apgalvotai jo siekė, ir neskaitant kitų dalykų tai buvo kompromisinis susitarimas, atvėręs mums, Lietuvai ir devynioms kitoms šalims, narystės ES duris. Todėl šiandien nereikėtų stebėtis, kad Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas užsispyręs tvirtina negalįs sutikti su pasiūlymu sumažinti ES biudžeto asignavimus žemės ūkiui, tuo pačiu ir subsidijas Prancūzijos ūkininkams, nes dėl to buvo sutarta 2002 m., ir Jungtinė Karalystė tuomet tam pritarė. Prancūzijos prezidentas savo ruožtu ragina britus atsisakyti kasmetinės 4,5 milijardų eurų išmokos iš ES biudžeto (British rebate), išmokos, kurią 1984 m. suderėjo dar buvusi Britanijos premjerė Margareth Thatcher (prisiminkite jos garsiąją frazę: I want my money back), kuri skirta kompensuoti kai kuriems neproporcingiems mokėjimams iš ES biudžeto.

Į klausimus, kaip britai pasieks norimus susitarimus, kompromisus minėtais klausimais mūsų delegacija dažniausiai girdėjo tą patį atsakymą: mes dar neturime atsakymų į šiuos klausimus, tarsimės, kalbėsime, diskutuosime.

Beje, vizito metu turėjome galimybę dalyvauti ir parlamento posėdyje, kai Užsienio reikalų ministras Bendruomenių rūmų nariams pristatė Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES prioritetus. Daugiausia kritikos ministras susilaukė būtent dėl to, kad parlamentarai pasigedo konkrečios leiboristų vyriausybės taktikos, veiksmų planų, kaip visa tai bus įgyvendinta.

Gyvenimas eina pirmyn

O tuo tarpu gyvenimas ES valstybėse narėse eina anksčiau suplanuota vaga. ES Konstitucinę sutartį birželio 30 d. ratifikavo Kipro parlamentas (iš 56 Kipro parlamento narių 30 balsavo už, 19 - prieš, 1 susilaikė), liepos 6 d. ES Konstituciją ratifikavo Maltos parlamentas. Praėjusį sekmadienį referendume Liuksemburgo piliečiai irgi pasakė TAIP ES Konstitucijai. Taigi, jau 13 iš 25 ES valstybių narių ratifikavo ES Konstitucinę sutartį: dvi valstybės tai padarė referendumo būdu (Ispanija ir Liuksemburgas), 11 valstybių sprendimą priėmė jų parlamentai, o teisės požiūriu visi šie sprendimai yra lygiaverčiai. Čia vertėtų priminti, kad pagal susitarimą ES Konstitucinę sutartį iki sutarto laikotarpio pabaigos (originalus susitarimas buvo iki 2006 m. spalio mėn., tačiau 2005 m. birželį sutarta šį laikotarpį pratęsti) turi ratifikuoti 80 proc., t.y. 20 iš 25 ES valstybių narių. Jei tai įvyks, Europos vadovų taryba turės rasti sprendimą, ką daryti su tomis valstybėmis, kurios bus pasakę NE. Taigi, ratifikavimas tikrai gali būti tęsiamas, ir būtų gerai, jei D.Britanija savo pirmininkavimo metu rastų būdų bent pritarti šiam procesui, dirbtinai nestabdyti jo.

O sprendimai dėl naujosios finansinės perspektyvos, žemės ūkio politikos reformos, jei T.Blairas nebus pats pasirengęs kompromisui ir neįtikins kitų ES lyderių taip pat pasielgti, matyt, teks Austrijai, kuri pirmininkavimą ES perims 2005 m. gruodžio pabaigoje, ar Suomijai, kuri pirmininkaus antrajame 2006 m. pusmetyje.

Žinoma, nesinorėtų, kad tokios galingos, įtakingos valstybės kaip Jungtinė Karalystė pirmininkavimas ES prasidėtų ir baigtųsi tik diskusijomis dėl ES modernizavimo, reformų, tačiau taip gali nutikti.

O baigdama negaliu nepasakyti: kaip bebūtų, šiomis sunkiomis Jungtinei Karalystei dienomis po teroro išpuolių Londone neįmanoma be susižavėjimo kalbėti ir rašyti apie šios šalies žmones. Britų ramybė, susitelkimas tikrai daro nepaprastą įspūdį, ir jie visi nusipelno mūsų pagarbos, simpatijų ir paramos. Dieve, saugok Karalienę!

"Lietuvos žinios" 2005 m. liepos 18 d.