Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-06-03
KITAS PASIRINKIMAS: Ko reikia Lietuvai – naujos politinės partijos, pilietinio judėjimo ar ....?

Penktadienį europarlamentarė Laima Andrikienė politologus, žurnalistus, politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus sukvietė į jau tradicinę, kiekvieną mėnesį europarlamentarės biure Vilniuje vykstančią diskusiją KAVA SU POLITIKA. Šį kartą pagrindiniai kalbėtojai buvo visuomeninio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ lyderiai Vytautas Radžvilas ir generolas Jonas Kronkaitis.

Laima Andrikienė pradėdama diskusiją keturioms dešimtims jos dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus priminė, kad specialiai to neplanuojant diskusija vyksta birželio 3-ąją, Sąjūdžio gimimo dieną. Ir diskusijos klausimas, ko šiandien Lietuvai labiausiai reikia – naujos politinės partijos, viusomeninio judėjimo ar tiesiog sveiko proto, kurio, deja, niekur nenusipirksi ir iš ES jokia paramos forma negausi, nes ten jo paprasčiausiai nedalina, skamba labai simboliškai.

„Šešioliktaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais mes matome, kad kažkas negerai vyksta mūsų lietuvių žemėje: pozityvaus ir konstruktyvaus veikimo mažėja, destrukcijos, negatyvizmo, nusivylimo daugėja. Dažnas pasako, kad Lietuvai reikia naujo Sąjūdžio. Ką žmonės tuo nori pasakyti, kokią prasmę įdeda į žodžius „Naujasis Sąjūdis“? Manau, pirmiausia norima kad mes visi susiburtume, būtume kartu ir siektume bendro tikslo. Kas tas bendras tikslas galėtų būti dabar, kai Lietuva pasiekė daugiau nei dešimtmetį deklaruotus strateginius tikslus – narystę NATO ir ES? Manau, kad tuo bendru tikslu galėtų būti Lietuvos stiprinimas; mes norime teisingesnės, geresnės, turtingesnės, demokratiškesnės Lietuvos, ko, beje, siekėme ir nuo pradžių, nuo 1990 -ųjų“, sakė europarlamentarė.

L.Andrikienė kalbėjo, kad dauguma žmonių atmeta politines partijas kaip priemonę norimam tikslui pasiekti. Ji minėjo ir interesų grupes, taip pat ir politines interesų grupes, tai yra interesų grupes, turinčias politinius tikslus, takoskyras, kurių išsivysčiosioje visuomenėje tampa vis daugiau ir todėl tampa sudėtinga suformuluoti tikslą, kuris būtų priimtinas ne kuriai nors vienai grupei, o bent jau politinei partijai ir vienam ar keliems visuomeniniams judėjimams, kurie galėtų sudaryti tam tikrą bendrą koordinuotai veikiančią, bet skirtingus instrumentus, priemones naudojančią jėgą.

Vytautas Radžvilas pristatydamas „Kito pasirinkimo“ tikslus akcentavo valdžios pilietinės kontrolės idėją. Jis pastebėjo, kad net ir demokratinėje visuomenėje politinės partijos išsigimsta, jei nestiprinamas pilietinės visuomenės pradas. „Kito pasirinkimo“ tikslas ir yra pilietinės visuomenės ugdymas, stiprinimas Lietuvoje, valdžios pilietinės kontrolės stiprinimas. Šias užduotis geriausiai gali atlikti visuomeninis, pilietinis judėjimai, ne politinės partijos. V.Radžvilas taip pat pažymėjo, kad Lietuvai labai reikalingas sąžiningas ir radikalus dešiniųjų partijų atsinaujinimas, kad sąžinė ir moralė negali būti traktuojamos kaip trukdantys savo reikalus tvarkyti prietarai.

Generolas Jonas Kronkaitis analizavo „Kito pasirinkimo“ santykį su politinėmis partijomis, pirmiausia su centro dešinės partijomis, Tėvynės Sąjunga. Istorikas Antanas Kulakauskas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys daugiausiai dėmesio skyrė šiandieninės Lietuvos visuomenės vystymosi tendencijoms aptarti, akcentavo centro dešinės koordinuoto veikimo svarbą, kuriame savo vietą turėtų atrasti ir politinė partija (Tėvynės Sąjunga), ir visuomeninis judėjimas (Kitas pasirinkimas), ir „Civitas“ klubai, kurie Pilietinės visuomenės instituto pastangomis kuriasi Lietuvoje. „Mes norime savarankiškos, mąstančios visuomenės, ne manipuliuojamos visuomenės, tai gyvybiškai svarbu Lietuvos ateičiai“, sakė D.Kuolys.

Diskusijoje kalbėję politologas Andrius Navickas (www.bernardinai.lt), vertėja A.Venslauskienė iš Kauno, vilniečiai Kovo 11-osios Akto signatarė R.Hofertienė, Tėvynės Sąjungos Antakalnio skyriaus pirmininkas V.Davidonis, Seimo narys V.Žiemelis, MRUNI fakulteto prodekanas T.Sudnickas aptarė pilietinės visuomenės ugdymo Lietuvoje problemas, tendencijas, dalijosi mintimis, kaip suvienyti pilietiškai, valstybiškai mąstančių ir veikiančių žmonių pastangas bendram tikslui, pilietinės visuomenės stiprinimui.