Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Naujienos

« Atgal

2005-05-31
PRANCŪZIŠKAS „NE" ES KONSTITUCIJAI

Europos Parlamento narės doc.dr.Laimos Andrikienės atsakymai į savaitraščio "Laikas" žurnalisto Gino Dabašinsko klausimus

Pagrindinės prancūziško “ne” priežastys

Ar daugumos prancūzų apsisprendimas atmesti Konstituciją Europai yra labiau susijęs su Prancūzijos vidaus dalykais, kaip tvirtina nemaža dalis politikos komentatorių, ar vis dėlto šitai liudija sparčios europlėtros metu išryškėjusias europietiško identiteto problemas, kurių įveikti neįmanoma referendumais?

Atsakymas: Tiksliausiai į tokį klausimą atsakytų patys prancūzai, aš jų atžvilgiu irgi esu viena iš politikos komentatorių, išorės vertintojų.

Apklausų rezultatai (Ipsos agentūra) rodo, kad priešiškiausiai nusiteikę ES Konstitucijos atžvilgiu buvo ir balsavo „ne" Prancūzijos fermeriai (ūkininkai), darbininkai ir valstybės tarnautojai, valdininkai. O „už" Konstitucijos ratifikavimą balsavo studentai, profesionalai, t.y. aukštesnį išsilavinimą turintys piliečiai ir turtingesni žmonės. Analizuojant kitu aspektu - vyrai ar moterys - labiau rėmė Konstituciją, matyti, kad vyrai dažniau pasisakė prieš nei moterys.

Analizuojant amžiaus grupes, matyti, kad dauguma tų žmonių, kuriems yra 60 m. amžiaus ir daugiau, balsavo „už", o vidutinio amžiaus žmonės balsavo „prieš" santykiu 2:1. Net 64 proc. valstybės tarnautojų pasisakė prieš Konstitucijos ratifikavimą. Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, ir tie, kurių pajamos gerokai viršija vidutines, balsavo už ES Konstitucijos ratifikavimą. Paryžiaus ir jo priemiesčių gyventojai bei Lijono, Bordo, Strasbūro miestai balsavo „už", o maži miestai ir miesteliai bei kaimų gyventojai balsavo prieš.

Analizuojant politinių partijų pozicijas ir jų rėmėjų elgesį matyti, kad centro ir centro dešinės partijos balsavo už Konstitucijos ratifikavimą, o Komunistų partija ir kraštutiniai dešinieji, kaip dažnai nutinka, buvo vieningi, ir balsavo prieš. Konstituciją atmetė ir 56 proc. socialistų partijos bei 60 proc. žaliųjų partijos narių ir rėmėjų, nors praeityje (1992 m.) abi šios partijos pritarė Mastrichto sutarčiai.

Štai toks vaizdelis susidėlioja analizuojant referendumo Prancūzijoje rezultatus. Kokios priežastys juos nulėmė?

Pirma, dešinieji ir kraštutiniai dešinieji atmetė ES Konstitucinę sutartį dėl tradicinių nacionalistinių priežasčių, o taip pat dėl „atidarytų durų" Turkijai ateityje tapti ES nare. Geriauiai sekėsi kairiųjų propagandistams, kurie gąsdino prancūzus dėl gresiančio nedarbo, dėl didėjančios konkurencijos iš naujųjų ES valstybių narių pusės, o taip pat iš trečiųjų šalių, kur darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, nes šių šalių piliečiai užima (ir ateityje ši tendencija dar sustiprės) prancūzų darbo vietas. Todėl pramoniniuose miestuose, išskyrus mano jau minėtus Paryžių, Bordo, Strasbūrą ir Lijoną, darbininkai ir net vidutinioji klasė balsavo prieš Konstituciją.

Dar viena priežastis - prezidento ir vyriausybės nepopuliarumas, kurių reitingai prieš referendumą pasiekė rekordiškai žemą lygį. To priežastys - nesibaigiantys korupcijos skandalai, Prancūzijos ekonominė situacija, kuri tikrai nėra gera.

Trečioji priežastis - tai, kad prancūzai nuoširdžiai baiminasi labai liberalios laisvosios  rinkos pasekmių, o būtent tai jie įžiūrėjo ES Konstitucinėje sutartyje.

Taigi, europietško identiteto stoka, bent mano supratimu, čia niekuo dėta, prancūzai yra proeuropietiški, neeuroskeptiški, ir šį kartą jų apsisprendimą nulėmė labai pragmatiški motyvai bei vidaus politikos niuansai.

Tolesnės europlėtros perspektyvos

Ar po Prancūzijos rinkėjų griežto „ne“ Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai galima tvirtinti, kad bent iš dalies žlugo naujausias vieningos Europos projektas? O gal priešingai: prancūzų sprendimas padės pasukti eurointegracijos procesą kryptimi, priimtinesne Senojo žemynio tautoms?

Atsakymas: Labai sunku šiandien pasakyti, kokios galų gale bus prancūzų referendumo pasekmės. Prancūzija buvo pirmoji, bet tikriausiai ne paskutinė ES valstybė narė, neratifikavusi ES Konstitucijos. Ja gali pasekti Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, gal net Švedija ar Čekija.

Teoriškai nieko baisaus: ES Konstitucinėje sutartyje numatyta, kad privaloma ratifikavimo riba yra 80 proc. ES valstybių narių, t.y. dokumentą turi ratifikuoti 20 iš 25 ES valstybių narių ir Europos Parlamentas. Jei taip įvyks, ES Viršūnių taryba turės rasti išeitį iš padėties. Jei mažiau nei 20 ES valstybių narių per numatytą laiką ratifikuos sutartį, tuomet ratifikavimas bus sužlugdytas, ir teks gyventi pagal dabar galiojančią Nicos sutartį arba ieškoti naujo, kokybiškai kito sprendimo.

Tačiau kokios pasekmės bus tuomet, jei net dvi iš Europos Bendrijų, įkurtų 1950 m. Romoje, signatarių - Prancūzija ir Nyderlandai - neratifikuos ES Konstitucijos, kas matyt ir nutiks? O Jungtinė Karalystė, nuolatinė „nepatenkintoji" šeimos narė, apskritai atsisakys bet kokiu būdu ratifikuoti sutartį, kas tada? Taigi, klaustukų kol kas daugiau, nei atsakymų į juos. Kaip ten bebūtų, gyvensime.

Prancūzijos sprendimo įtaka Lietuvai

Ar dabar, po Prancūzijos sprendimo, Lietuvos politikų siekis žūtbūt pirmiesiems ratifikuoti Konstituciją Europai jos netgi neišsivertus į lietuvių kalbą, nerodo, jog mūsų politikai stengiasi ignoruoti arba apskritai nesuvokia šiandienos Europos problemų? 

Atsakymas: Niekada nebuvau ir nesu  šalininkė, kad ES Konstitucijos ratifikavimas Lietuvoje būtų atliktas Seimo sprendimu. Tada, kai Lietuvos valdžia atsisakė galimybės rengti referendumą, kritikavau tokį sprendimą, būdama įsitikinusi, kad patys Lietuvos piliečiai turi nuspręsti, kokia turi būti ES, ir kad reikėtų bent jau patariamojo pobūdžio referendumą (nors nemaišytų ir privalomojo pobūdžio referendumas) Lietuvoje surengti. Nesididžiavau Lietuvos pirmavimu šioje srityje, nes tai bendrame ES valstybių narių konstekste atrodė nebrandžiai. Juk milijonus ir Lietuva, ir ES investuoja į tai, kad mes būtume piliečiai, kad elgtumėmės pilietiškai, o štai kai reikia nuspręsti, kokioje ES norime ar nenorime gyventi ateityje, net nematome reikalo atsiklausti savo valstybės piliečių!

Prognozuojama, kad ir Nyderlandų Karalystės piliečiai pasakys „Ne" ES Konstitucijai, bet nepaisant to valdžia neskuba priimti ratifikavimo sprendimo parlamente, kas galbūt išgelbėtų vyriausybę ar kokį vieną kitą ministrą. Tiesa yra paprasta: senos demokratijos šalyse su piliečiais juokų niekas nekrečia. Juk ne piliečiai yra tam, kad ES gyvuotų. Atvirkščiai - Europos Sąjunga buvo sukurta ir veikia tam, kad piliečiams būtų geriau gyventi.

"Laikas" nr.22,
"DELFI" , 2005 m. birželio 3 d.