Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Nuorodos

« Atgal

2005-05-17
PROGRAMA TEN : Transeuropinio tinklo plėtra

TEN plėtra apima transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių nacionalinių tinklų apjungimą bei prisijungimą prie jų. Išsiplėtusioje Europos Sąjungoje transeuropinių tinklų (TEN) plėtra tapo ypač aktuali: nuo TEN modernumo priklauso sėkminga vidaus rinkos plėtra, laisvas asmenų ir prekių judėjimas, saugus įvairių energijos rūšių tiekimas. Įgyvendinti Lisabonos strategiją, kurios tikslas - padidinti Europos Sąjungos ūkio konkurencingumą, neįmanoma, nepertvarkius transeuropinio transporto bei energetikos tinklo. TEN sudaro TEN-T (Transportas) ir TEN-E (Energetika).

Programa TEN-T (Transportas)

Transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtra siekiama šių tikslų: 1) integruoti nacionalinį tinklą ir subalansuoti įvairių transporto rūšių - geležinkelių bei sausumos ir jūrų kelių – plėtrą; 2) sujungti periferinius ES regionus su centru; 3) užtikrinti gerą susisiekimą su ES kaimyninėmis valstybėmis; 4) padidinti transporto tinklų saugumą ir efektyvumą.

Esant dabartiniams investicijų tempams numatytiems plėtros darbams atlikti prireiktų daugiau nei 20 metų. Todėl 2004 metais, tikslinant TEN–T gaires, kartu buvo patikslinta ir darbų apimtis - modernizuojant ir plečiant ES šalių bendro intereso transporto infrastruktūrą iki 2020 m. atlikti darbų už 600 mlrd. eurų, iš viso numatyta įgyvendinti 30 prioritetinių minėto tinklo projektų.

Reikalavimai TEN-T projektams

Prioritetiniai projektai atrenkami atsižvelgiant į magistralės svarbą. Projektai turi atitikti šiuos kriterijus: 1) magistralė yra daugiausiai naudojama, labiausiai apkrauta, yra svarbi tarptautiniams mainams ir susisiekimui, 2) stiprina regionų integraciją ir sanglaudą, 3) efektyviai sprendžiamas transporto srautų, ypač kertant sieną, valdymas, 4) projektas ekonomiškai efektyvus.

Stambiausių TEN-T projektų finansavimo šaltiniai yra nacionalinės lėšos, Bendrijos biudžetas, privačios investicijos, tarptautinių finansų institucijų teikiamos paskolos su garantija arba visi šaltiniai dalimis. Taip pat numatyta, kad turės didėti privačių investicijų dalis, kadangi Bendrijos parama bus ribojama iki 10 proc. projekto vertės. Vis dėl to Bendrijos finansinė parama patrauklesnė negu nacionalinė, kadangi tai yra stabilus finansavimas numatytais terminais. Iš ES biudžeto TEN-T programai 2007-2013 m. numatoma skirti daugiau nei 20 mlrd. eurų.

Iš 30 prioritetinių projektų Lietuvos transporto ir ekonomikos interesų požiūriu svarbiausias yra Rail Baltica projektas. Modernios šiaurės - pietų transporto ašies, formuojamos I (Pirmojo) visos Europos transporto koridoriaus Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas pagrindu ir jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas leistų Lietuvos gyventojams patogiai ir su mažiausiomis laiko sąnaudomis susisiekti su kitų ES šalių kultūros, turizmo ir verslo centrais. Ši idėja pradėta įgyvendinti 1996 m., pradėjus rekonstruoti ir modernizuoti automagistralę Via Baltica. Kitas svarbus projektas, plečiant minėtą transporto ašį, yra modernios geležinkelio linijos Talinas - Varšuva per Kauną nutiesimas, įgyvendinant projektą Rail Baltica.

Lietuvai taip pat yra labai aktualus vakarų - rytų transporto ašies modernizavimas ir plėtra bei harmoningas jos įkomponavimas per Baltijos jūroje numatomus plėsti „jūrų greitkelius“ į Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES valstybių transeuropinius tinklus. Lietuvos transporto ir ekonomikos strateginius interesus labiausiai atitiktų Baltijos jūroje šiaurės - pietų kryptimi formuojami „jūros greitkeliai“.

Plačiau apie TEN-T skaitykite http://europa.eu.int/comm/ten/transport/index_en.htm

Programa TEN-E (Energetika)

ES direktyvose numatyta, kad iki 2007 m. energetikos rinka turi tapti atvira; būtina pasirengti konkurencijai, nes vartotojas turės galimybę pasirinkti tiekėją. Taip pat reikalaujama, kad paslaugų kokybė, įskaitant tiekimo saugumą, turi išlikti aukšto lygio. Prognozuojama, pavyzdžiui, kad Bendrijos priklausomumas nuo išorinių dujų tiekėjų išaugs nuo 50 procentų šiuo metu iki 80 procentų 2030 m. Taigi, kaimyninės šalys patenkins didžiąją ES gamtinių dujų poreikio dalį. Jos taps svarbiu partneriu Bendrijos dujų elektros energijos rinkoje.

Transeuropinio energetikos tinklo TEN-E plėtra siekiama šių tikslų: 1) užtikrinti energetikos vidaus rinkos efektyvaus veikimo sąlygas, skatinant racionalios gamybos, paskirstymo ir energijos išteklių panaudojimo bei atsinaujinančių energijos išteklių jungtį ir plėtrą, siekiant sumažinti energijos gamybos kainą vartotojams bei prisidėti prie energijos išteklių diversifikavimo; 2) stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, skatinant Bendrijos mažiau išvystytų regionų plėtrą bei mažinant jų atskyrimą; 3) sustiprinti energijos tiekimo saugumą.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus numatomi šie prioritetai: 1) energetikos tinklų pritaikymas ir plėtra sprendžiant pralaidumo problemas, kylančias dėl elektros energijos ir gamtinių dujų didesnio poreikio, vidaus rinkos funkcionavimo ir Europos Bendrijos plėtros; energetikos tinklų įrengimas atskirtuose, pakraščio ir labai nutolusiuose į pakraštį regionuose; 2) tinklų pritaikymas ir plėtra, siekiant palengvinti atsinaujinančios energijos gamybos integravimą; 3) dujų tiekimo sistemų valdymas bei dujų tinklų sąveika su esančiais Europos ir Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinų trečiosiose šalyse ir gamtinių dujų išteklių bei tiekimo maršrutų diversifikavimas.

Reikalavimai TEN-E projektams

Prioritetiniai projektai turi atitikti tvarią plėtrą ir šiuos kriterijus: 1) veikiančio tinklo pralaidumo optimizavimas, 2) integracija į bendrą tinklą, 3) stiprinti tiekimo saugumą, 4) skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Pirmenybė suteikiant Bendrijos finansinę paramą teikiama bendro intereso projektams bei tarptautiniams projektams.

Bendrijos finansinė paramos forma gali būti tiesioginė pagalba (grants), lengvatos paskolų palūkanoms, dalyvavimas rizikos fonde (po statybos darbų). Bendrija finansuoja iki 50 proc. projekto galimybių studijos, jei projektas atitinką ES bendrą interesą, vertės bei 10-20 proc. projekto darbų vertės. Iš ES biudžeto TEN-E programai 200-2013 m. numatoma skirti 340 mln. eurų.

ES bendrą interesą atitinkančiais projektais, pavyzdžiui, dujų sektoriuje, gali būti: suskystintų gamtinių dujų priėmimo įrenginių ir gamtinių dujų saugyklų plėtra; dujų transportavimo pajėgumų (tiekimo dujotiekių) plėtra, siekiant patenkinti poreikius ir diversifikuoti tiekimą iš vidinių ir išorinių šaltinių bei tiekimo maršrutus; veiksmai, kuriais siekiama gerinti sujungtų dujų tinklų veikimą ir valdymą vidaus rinkoje (nepakankamo pralaidumo vietų ir trūkstamų tinklų nustatymas, sprendimų, kuriais siekiama spręsti perkrovos problemas, parengimas bei prognozės, valdymo metodų pritaikymas).

Plačiau apie TEN-E skaitykite http://europa.eu.int/comm/ten/energy/legislation/financial_rules_en.htm

Aldona Drėgvaitė