Europos Parlamento narės
dr. Laimos Andrikienės biuras
Šv. Ignoto g. 1, 01120 Vilnius
Tel. (5) 212 23 60
El.paštas info@laimaandrikiene.lt

Nuorodos

« Atgal

2005-05-16
ES Paslaugų direktyva – dėl ko nesusitariama?

Balandžio pabaigoje Ūkio ministerijoje vyko diskusija su Europos Parlamento nariais iš Lietuvos apie audringą reakciją Europos Parlamente sukėlusią ES Paslaugų direktyvą. Susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir europarlamentarės L.Andrikienės padėjėja Viktorija Paliulionienė (šio straipsnio autorė), EP nariams buvo pristatyta Lietuvos pozicija direktyvos atžvilgiu bei paprašyta šią poziciją atstovauti Europos Parlamente svarstant šį teisinį aktą.

Kas ta Paslaugų direktyva?

2004 m. vasario mėnesį Europos Komisija (EK) Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos svarstymui pateikė Paslaugų direktyvos, kuri reglamentuos Europos Sąjungos vidaus paslaugų rinką, projektą.

Paslaugų direktyva numato palengvinimą verslui, teikiant paslaugas per sieną, nes įgyvendina Europos Bendrijų Steigimo sutarties 49 straipsnį - laisvė teikti paslaugas. Jos tikslas - nustatyti bendruosius paslaugų sektoriaus ES reglamentavimo principus, užtikrinant paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, sumažinti administracinių procedūrų naštą verslui.

Paslaugų direktyva reguliuos visas paslaugas, teikiamas tiek verslui, tiek galutiniam vartotojui, išskyrus tiesiogiai valstybės institucijų teikiamas paslaugas, taip pat paslaugas, kurios jau yra reglamentuojamos kitais teisės aktais (finansinės, telekomunikacijų ir transporto). Paslaugų direktyva reglamentuos verslo, teisės ir mokesčių konsultacijų, sertifikavimo ir testavimo, patalpų, pastatų apsaugos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, reklamos, įdarbinimo, statybos, sporto centrų, kirpyklų, turistų aptarnavimo, sveikatos priežiūros, automobilių nuomos ir kitas paslaugas.

Patvirtinus Paslaugų direktyvą ji padės išspręsti administracinių procedūrų supaprastinamo klausimą, nes bus įkurta viena kontaktinė institucija, administracinės procedūros bus tvarkomos elektroniniu būdu. Bus uždrausti diskriminacinio pobūdžio reikalavimai, įgyvendintas kilmės šalies principas (paslaugos tiekėjas, atitinkantis nacionalinius reikalavimus, gali laikinai teikti paslaugas bet kurioje ES valstybėje narėje, vadovaudamasis nacionaliniais teisiniais aktais), kils paslaugų kokybė ir bus pašalinta paslaugų gavėjų diskriminacija.

ES paslaugų sektoriaus bruožai šiandien

Pagal statistiką, Europos Sąjungoje apie 70 proc. BVP sukuria paslaugų sektorius, jame dirba apie 68 procentai dirbančiųjų, šiame sektoriuje steigiama daugiausia naujų įmonių, tačiau paslaugų dalis prekyboje tarp pačių ES valstybių narių tesudaro 20 proc., tai yra neišnaudojami ES vidaus rinkos privalumai. Paslaugų sektorius dinamiškas, bet lėtai auga darbo našumas. Verslininkai, siekiantys teikti paslaugas kitose ES šalyse narėse, susiduria su kiekybiniais apribojimais (kvotos, teritoriniai ribojimai), diskriminaciniais pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimais (įmonės steigėjas turi būti tos šalies pilietis), sudėtingomis registravimo ir licencijavimo procedūromis, reikalavimais įmonių veiklai (draudimas vienai įmonei verstis keliomis veiklomis), teisinės įmonių formos ir struktūros reikalavimais (reikalavimas pasirinkti tam tikrą teisinę įmonės formą, nepagrįstai dideli reikalavimai minimaliam kapitalui), paslaugų reklamos kliūtimis (draudimai, reklamos turinio kontrolė), „ekonominiais testais”.

Kokios kliūtys šiandien kyla ES verslininkams, dirbantiems paslaugų sektoriuje ?

Paslaugos gali būti teikiamos keliais būdais: įsteigiant kitoje valstybėje narėje įmonių filialus arba paslaugas teikiant per sieną (nesteigiant verslo). Steigiant įmonę ar filialą kitoje ES valstybėje narėje, kyla teisinių kliūčių, pvz., pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimai, kvotos, licencijavimo ir registravimo procedūros, reikalavimai įmonių veiklai, vadovams ir akcininkams. Pavyzdžiui, lietuvis, norintis įsteigti įmonę Austrijoje, privalo dalininku priimti tos šalies pilietį. Be to, tai atima daug laiko ir nemažai kainuoja. Norint įsteigti paslaugų įmonę toje pačioje Austrijoje, verslininkas užtruks maždaug šešis mėnesius ir tai jam kainuos apie 60 tūkst. Eurų.

Teikiant paslaugas kitoje valstybėje narėje per sieną, kyla kliūčių dėl darbuotojų komandiravimo į kitą valstybę narę, atsiranda paslaugų teikimo ir pardavimo kliūtys. Taip pat stinga informacijos apie nacionalinius teisės aktus, vidaus rinkos principus, egzistuoja kultūros ir kalbos kliūtys.

Kada turėtų būti priimta Paslaugų direktyva?

Pagal pirminį planą Paslaugų direktyva turėtų būti patvirtinta šių metų pabaigoje, tačiau Lietuvos Ūkio ministerija mano, kad tai nebus įvykdyta. Ėmus svartyti direktyvą iškilo ne viena problema: ne iki galo aiškus direktyvos objektas, „vienos kontaktinės institucijos” įkūrimas ir administracinių procedūrų tvarkymas internete, administracinio bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, konkurencijos baimė („socialinis dempingas”) ir pagrindinė problema – kilmės šalies principo įgyvendinimas.

Prancūzija, Vokietija ir Ispanija vilkina direktyvos priėmimą reikalaudamos esminių jos pakeitimų. Be to, jos siekia pašalinti iš direktyvos kilmės šalies principą. Tuo tarpu Lietuva, naujosios ES narės, Jungtinė Karalystė, Airija ir Nyderlandai pasisako už spartų direktyvos svarstymą bei priėmimą. Taip pat ir už tai, kad kilmės šalies principas išliktų direktyvoje.

Kodėl ES senbuvės stabdo šios direktyvos priėmimą?

Kodėl ES narės senbuvės stabdo direktyvos patvirtinimą paaiškėja išnagrinėjus Paslaugų direktyvos pasekmių tyrimo rezultatus. Tyrimą LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (2004 m. spalis – 2005 m. kovas laikotarpiu). Pagal tyrimo rezultatus, direktyva Lietuvai duos tik teigiamus rezultatus: prekyba paslaugomis per penkerius metus gali išaugti 400-900 mln. litų (pagal CPB, Olandija), pridėtinės vertės apimtys paslaugų sektoriuje padidės 25-30 mln. litų (pagal Copenhagen Economics, Danija), mažės paslaugų kainos, augs pasiūla ir darbuotojų skaičius, didės produktyvumas. Tačiau ES valstybi7 narių paslaugų sektoriai įgyvendinus direktyvą gali vystysis labai nevienodai, bent pagal keturis scenarijus.

Manoma, kad dauguma Lietuvos paslaugų sektorių vystysis pagal pirmąjį arba ketvirtąjį scenarijų, o tai reiškia, kad Lietuvos paslaugų įmonėms gerės verslo sąlygos kitose šalyse, atsivers paslaugų eksporto ir plėtros galimybės. Tuo tarpu narių senbuvių verslo sektoriai vystysis pagal antrąjį ir trečiąjį scenarijų. O tai reiškia, kad tose šalyse didės konkurencingumas šiame sektoriuje, didės paslaugų importas, mažės pelningumas, didės pasiūla. Štai kodėl Vokietija ir Prancūzija rezervuotai vertina direktyvos priėmimą.

Lietuvos Vyriausybės pozicija

Lietuvos Vyriausybė pritaria pagrindinėms Paslaugų direktyvos nuostatoms ir remia spartų šio teisinio akto priėmimą. Lietuva siekia, kad direktyvoje išliktų kilmės šalies principas bei pasisako už aiškius ES valstybių narių įsipareigojimus priimti šią direktyvą kaip vieną esminių Lisabonos strategijos elementų.

Europarlamentarės L. Andrikienės pozicija šiuo klausimu

L.Andrikienė remia Paslaugų direktyvos priėmimą. Jos politinė šeima, Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente taip pat pasisako už šios direktyvos priėmimą. Beje, EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas šiam direktyvos projektui jau pritarė paskutiniąją balandžio mėnesio savaitę, Europos liaudies partijos frakcijos atstovai šiame komitete labai aiškiai pasisakė už kilmės šalies principo taikymą. Tiesa, direktyvoje yra keletas painiai formuluojamų nuostatų, bet tai nesunkiai sutvarkoma, mano L.Andrikienė.

Viktorija Paliulionienė